Svarbu
Registracija
VLKK: įstatymo projektas praktiškai įteisintų dvikalbystę
lzinios.lt 2013-11-14
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pateikė Kultūros ministerijai pastabų dėl jos siūlomo Tautinių mažumų įstatymo projekto. VLKK nuomone, kai kurios įstatymo projektų nuostatos, jeigu būtų įgyvendintos, pažeistų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą ir prieštarautų Konstitucijai.
Tiesa, atrodo, kad Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas taip ir nebus siūlomas Seimui. Valdančiosios partijos sutarė teikti parlamentui ankstesnę Tautinių mažumų įstatymo versiją, kurios galiojimas baigėsi 2010 metais. Tokį projektą trečiadienį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarė Rita Tamašunienė.
Tuo tarpu Kultūros ministerijos projektas, spalio pabaigoje pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, sulaukė rimtų VLKK pastabų.
Kaip rašoma VLKK svetainėje paskelbtame pastabų tekste, įstatymo projekto nuostata, kad "tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę (...) viešai pateikti ženklus, įrašus ir kito pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba" neatitinka Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos, kad ta informacija yra privataus pobūdžio. Be to, VLKK nuomone, įstatyme neturėtų likti tokių aiškiai neapibrėžtų sąvokų kaip įrašai.
VLKK kritikuoja įstatymo projekte vartojamas sąvokas. "Įstatymo projekto nuostatoje vartojamos net trys skirtingos sąvokos – asmeniui suprantama kalba, gimtoji kalba ir kita kalba, kurią jie (=jis) moka. Tokios terminologinės painiavos neturėtų būti. Be to, valstybei gali būti nepakeliama finansinė ir organizacinė našta užtikrinti privalomą nemokamą vertimą ne tik į asmeniui suprantamą kalbą, bet ir į gimtąją ar bet kurią jo pasirinktą mokamą kalbą", - teigia VLKK
Komisijai užkliuvo ir įstatymo projekto nuostata, numatanti, kad savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 proc. nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su valdininkais asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą (kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba). Anot VLKK, ši nuostata "kai kuriose savivaldybėse praktiškai įteisintų dvikalbystę, t.y. tautinės mažumos kalba jose įgytų oficialiosios kalbos statusą, o tai prieštarautų Konstitucijai. Reikalavimas suteikti teisę bendrauti tautinės mažumos kalba reiškia, kad savivaldybių darbuotojams būtų privaloma mokėti ne tik valstybinę, bet ir vieną ar kelias tautinių mažumų kalbas", - rašoma VLKK paskelbtame pastabų tekste.
Komisijos nuomone, netikslinga peržengti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ribas. VLKK parengtame tekste cituojama šios konvencijos nuostata, kad "šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis." Oficialiame konvencijos aiškinime sakoma, kad ši nuostata neapima visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ir viešosios valdžios santykių, ji taikoma tik administracinei valdžiai. Aiškinime administracinė valdžia iš esmės sutapatinama su ombudsmenų, t.y. nagrinėjančia piliečių skundus, institucija.
Komisijos nuomone, įstatymo projekto straipsnis, nustatantis, kad gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip ketvirtadalį gyventojų, pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, yra suformuluota netiksliai – topografiniai ženklai ir pavadinimai yra skirtingo lygmens sąvokos, todėl, VLKK teigimu, negali būti vardijami kaip lygiaverčiai dalykai.
"Taip pat kyla klausimas, kur ir kaip (išversti ar tik transliteruoti) būtų rašomi gyvenamųjų vietų, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai tautinių mažumų kalbomis. Konvencijos 11 str. 3 d. nurodyta: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, (1) remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o (2) prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis bei (3) atsižvelgdamos į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, (4) jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“. Įstatymo projekto 17 str. jokių sąlygų nenurodyta", - rašoma VLKK paskelbtame tekste.
VLKK taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje vartojama sąvoka "tradiciniai pavadinimai", taigi šios dalies nuostata sietina su tautinių mažumų kultūros, taip pat kalbos, paveldo apsauga. Komisijos nuomone, prie saugotinų vertybių neturėtų būti priskiriami nauji, jokios vartojimo tradicijos neturintys gatvių pavadinimai, kurie reikalingi tik administracinio teritorinio darinio valdymo ir administravimo reikmėms. Komisija pažymi, kad šios konvencijos išaiškinime nurodyta, kad "leidimas turėti vietinius pavadinimus (...) nereiškia kokio nors oficialaus vietinių pavadinimų mažumos kalba pripažinimo". Pasak VLKK, kelio ženklai ir gatvių lentelės yra valdymo ir administravimo elementai, todėl tai, kad juose pateikiami tik oficialieji Lietuvos Respublikos vietovardžiai, neprieštarauja konvencijos nuostatoms. "Atvirkščiai, pavadinimai dviem kalbomis galėtų trikdyti policijos, medicininės pagalbos, gelbėjimo tarnybų veiklą, nes, pavyzdžiui, gatvių lentelėse teikiami verstiniai pavadinimai įvardytų kitą gatvę, jie nesutaptų su realiais (oficialiai registruotais) pavadinimais, t. y. Ąžuolų g. ir ul. Dębowa yra du skirtingi pavadinimai, jais negali būti įvardijama ta pati gatvė", - teigia VLKK.
Komisijos teigimu, daugeliui įstatymo projekto formuluočių trūksta tikslumo, aiškumo, išsamumo, o pačiame tekste gausu kalbos, ypač skyrybos, klaidų.