G. Sarafinas: Jei politikai rastų jėgų susitarti, pereitume į kitą lygmenį

veidas.lt 2013-12-23

Šiandien mes esame aklavietėje ir, blogiausia, esame tuo patenkinti. O kol mes taip džiūgaujame, visi, kas netingi, mus lenkia iš kairės ir iš dešinės, ir lenkia daugelyje sričių.

Kiti metai bus ypatingai, nes vyks net dveji rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento, be to, paaiškės, ar Lietuvai bus leista prisijungti prie euro zonos. Ką tai signalizuoja? Kad rutinos tikrai nebus. Bet nebus ir rimtų darbų, kaip jų nebuvo antrąjį šių metų pusmetį, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. O štai politinių aistrų, dramatiškų konfliktų, spjaudymosi ugnimi tikrai bus. Bet tai viso labo emocijos ir skandalai.
O kas gresia valstybei ir jos gyventojams? Tiesą sakant, stagnacija. Nepasakysi, kad tai pats blogiausias variantas, nes tai lyg ir geriau nei ritimasis žemyn, bet ir geriausiu variantu to tikrai nepavadinsi.
O kaip su reformomis? Bus taip, kaip buvo šiemet, tai yra tie, kurie reformų nematė 2013 metais, nematys jų ir kitąmet, o kurie Lietuvą šiemet matė kaip fantastiškai besireformuojančią valstybę, dar didesnį polėkį pajus po ateinančių metų reformų.
Bet jei kalbėsime rimtai, juk esame aklavietėje ir, blogiausia, esame tuo patenkinti. O kol mes taip džiūgaujame, visi, kas netingi, mus lenkia iš kairės ir iš dešinės, ir lenkia daugelyje sričių.
Žvelgiant į pastarųjų 23-ejų metų istoriją akivaizdžiai matyti, kad didžiausią pažangą Lietuva padarė prieš stojimą į Europos Sąjungą ir NATO. Šito tikslo visi siekėme vieningai ir tikrai degėme noru patekti į šiuos elitinius klubus. O kai patekome, atleidome vadeles.
Visi tarsi ir sutariame, kad mums reikia naujų didžių tikslų, bet tuoj pat sau vis primename, kad visi galimi išmąstyti tikslai bus daug menkesni nei tikslas įstoti į ES ar NATO. Tad gal tiesiog kaip vakariečiai mėgaukimės gyvenimu ir neprievartaukime savęs? Bet kad mums iki tų vakariečių dar šviesmečiai. Net iki estų jau toloka, tad įkvepiantys tikslai mums tikrai reikalingi. Deja, čia jau susiduriame su žiauria politine realybe.

Buvęs Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus teigia dar prieš penkerius metus skirtingų politinių partijų lyderiams pasiūlęs susėsti ir visiems sutarti dėl būsimų Lietuvos energetikos projektų, dėl šildymo sistemos pertvarkų, dėl reformų sveikatos apsaugos srityje, dėl kokybės kartelės kilstelėjimo švietimo srityje – panašiai kaip visos partijos sutarė dirbti išvien Lietuvai siekiant narystės ES ir NATO. Tačiau politikams šis pasiūlymas nepasirodė priimtinas, jie nesusėdo ir nesusitarė. Ko gero, ir artimiausioje ateityje to neplanuoja. Tikėtis, kad tai įvyks prieš prezidento rinkimus, apskritai naivu.
O kol politikai tarpusavyje nesusitars, viskas vyks, kaip vyko šiemet, ir tas veiksmas šiek tiek primins pelkę. Kitaip tariant, vieni politikai kurs strategijas ir darbuosis vienaip, juos pakeitę aiškins, kad anie darė nesąmones ir žalą valstybei, tad viską nubrauks, ims dirbti savaip ir kurti dar kitokias vizijas. Ir mūsų valstybei bus kaip tame posakyje – penkios auklės, o vaikas be galvos. Man nesinorėtų gyventi valstybėje be galvos.
Na, o artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams norėtųsi Jums palinkėti: tegul kitais metais išsipildo truputį daugiau, nei Jūs norite. Įsimintinų Jums metų.