Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija skelbia norinti surengti referendumą, kuriame Lietuvos gyventojai išreikštų savo nuomonę, ar nori nuo 2015 m. litus pakeisti į eurus.

Tačiau N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad ne valdžia priėmė sprendimą įstoti į Ekonominę ir pinigų sąjungą, o Lietuvos gyventojai balsuodami referendume.

„Tai, kad ES ir euro zona per tuos 10 metų evoliucionavo, neturėtų stebinti ir nesukuria prielaidų nesilaikyti Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytų įsipareigojimų. Juolab, kad ES pokyčiams mes turėjome įtakos siųsdami savo atstovus į Europos Parlamentą. Dabar galime surengti dar vieną referendumą bei pasakyti, kad tauta persigalvojo ir nusprendė nesilaikyti pasirašytos sutarties sąlygų, bet tada turime suvokti, kad ES irgi gali nesilaikyti savo įsipareigojimų mus remti finansiškai (apie 7 mlrd. Lt per metus)“, - savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ dėsto jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ taip pat kritiškai pasisakė apie planus rengti referendumą. Jis pabrėžė, kad euras Lietuvai neišvengiamas, kai tik šalis atitiks Mastrichto kriterijus, o kalbos apie referendumą tėra pasaulio juokinimas.

Tuo metu N. Mačiulis šiuo klausimu pasisakė dar griežčiau: „V. Vasiliauskas yra neteisus, sakydamas, kad mes juokiname pasaulį. Mes ne juokiname, o eilinį kartą darome sau gėdą ir meškos paslaugą, pademonstruodami, kad esame neprognozuojama šalis, kur artėjantys rinkimai ir politikų noras gauti vieną kitą balsą gali į šoną nustumti strateginius tikslus ir tarptautines sutartis“.

Jo įsitikinimu, apgailėtina, jog politikas, pats nesugebėdamas suvokti ir rinkėjams paaiškinti visų euro privalumų ir trūkumų, garsiai šaukia, kad šiuo klausimu reikia referendumo.

„Kodėl garsiausiai apie eurą kalbantys politikai neįvardina konkrečių argumentų apie apie euro įvedimo poveikį ekonomikai: kaip bus konvertuojamos kainos, atlyginimai ir socialinės išmokos (perkamoji galia nepasikeis), kiek valstybės biudžete bus sutaupoma lėšų dėl mažesnių skolos aptarnavimo išlaidų. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per 8 metus bus sutaupyta 3,9 mlrd. Lt ir kiek reikės iš biudžeto sumokėti į Europos finansinio stabilumo fondą (apie 1 mlrd. Lt, o tai yra mažiau nei sutaupysime dėl mažesnės skolinimosi kainos), kam bus šios lėšos naudojamos. Nenustebčiau, kad dar šio dešimtmečio pabaigoje jų prireiks pačiai Lietuvai“, - rašo ekonomistas.

DELFI primena, kad Lietuva eurą įsivesti siekia nuo 2015 m. Latvija prie bendros europinės valiutos prisijungė nuo šių metų pradžios, Estija – nuo 2011 m.