Konstituciniame Teisme – euro įvedimo ir Pakso kandidatavimo likimas

alfa.lt 2014-01-14

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį, sausio 14-ąją, surengė viešą posėdį, kuriame apsvarstė bylą, susijusią su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

Aiškinantis Pakso kandidatavimą norima sabotuoti euro įvedimą?

Abejones dėl šiuo metu Seime antrojo priėmimo laukiančios Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja kandidatavimo po apkaltos galimybes, iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, nes galutinė formuluotė skyrėsi nuo pateiktos iniciatorių.

Kadangi Konstitucijos 74 straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos dar nepriimta, tad Seimas į KT kreipėsi dėl kito straipsnio – 2006 metais priimtos Konstitucijos pataisos dėl Lietuvos banko (LB). Minėta Konstitucijos pataisa dėl Lietuvos banko iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukė nuostatą, kad „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“.

Seimas teismo paprašė pasisakyti dėl jos priėmimo aplinkybių. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tai padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Kita vertus, jei KT pripažintų, kad 2006-aisiais vykusių pataisų keitimo tvarka buvo prieštaraujanti Konstitucijai, tai pastarasis sprendimas iškeltų grėsmę euro įvedimui 2015-aisiais, kadangi į pagrindinį šalies įstatymą galėtų sugrįžti nuostata, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas, o tai prieštarauti stojimo į euro zoną reikalavimams. Tuomet veikiausiai tektų vėl keisti Konstituciją, o tai įstatymų leidybos procesą užvilkintų pakankamai, kad euro įvedimas kitąmet būtų nukeltas.

Konstitucijos keitimo iniciatyvos iškraipyti negalima?

Seimo kreipimąsi pristatė Darbo partijos frakcijai Seime vadovaujantis Vytautas Gapšys. Jo teigimu, 2006-aisiais keičiant Konstituciją buvo iškraipyta pirminė pataisos siūlytojų intencija. Esą tik norėta panaikinti Lietuvos banko pinigų emisijos monopoliją, o po vėlesnių svarstymų komitetuose sukurtos papildomos teisės ir pareigos keičiant Lietuvos banko vadovą, o apie tai projekto iniciatoriai nė nebuvo užsiminę.

 

Anot V. Gapšio, Konstitucijos keitimo teisę turi tiek 300 tūkst. piliečių, tiek bent ketvirtadalis Seimo narių, todėl ji negali baigtis tik per projekto pateikimo stadiją, nes, priešingu atveju, ši teisė neturi prasmės, kadangi toliau teikiamais pasiūlymais įmanoma iš esmės iškreipti pirminę siūlytojų iniciatyvą.

Esą, pavyzdžiui, piliečiams siūlant sumažinti amžiaus cenzą rinkimų metu, vėliau svarstydami komitetuose parlamentarai gali jį netgi padidinti, o tai prieštarautų ankstesnio siūlymo esmei.

Todėl V. Gapšys aiškino, kad Seimo komitetai, nagrinėdami Konstitucijos pataisas, gali keisti tik technines projektų detales ir akivaizdžius prieštaravimus, tačiau nepaneigti esmės, kaip kad buvo padaryta nustatant papildomas teises ir pareigas naujiems subjektams 2006-aisiais.

Su tuo nesutiko priešingai pusei atstovaujantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas, teigęs, kad V. Gapšio pateiktas pavyzdys dėl amžiaus cenzo neįmanomas, nes jis pažeistų teisinį protingumo principą.

Be to, socialdemokrato tvirtinimu, vadovaujantis tokia logika, Teisės ir teisėtvarkos komitetas negalėtų keisti ir 50 tūkst. piliečių teikiamų įstatymo projektų, o tai prilygtų tam, jog komitetas negalėtų keisti 1 Seimo nario teikiamo siūlymo. Jo nuomone, Seimas yra tautos atstovybė ir neturi būti varžomas priimti papildomus pataisymus

Vis dėlto KT teisėjas Dainius Žalimas teiravosi, kas išties rūpi Seimo nariams – jie abu anksčiau Seimo salėje buvo leidę suprasti, jog jiems įdomu ne svarstoma problema bet ar šiuo metu siūlomų Konstitucijos pataisų dėl R. Pakso galimybių kandidatuoti prezidento rinkimuose priėmimo tvarka yra nepriekaištinga. Be to, teisėjas klausė, ar V. Gapšys suvokia, kokie būtų padariniai, KT priėmus nutarimą, kad 2006-ųjų pataisos priėmimo procedūra buvo pažeista.

V. Gapšys pasakojo, kad šiuo atveju viskas teismo valioje – jis galėtų priimti sprendimą su atidėjimu, o Lietuvos gyventojams būtų tikrai aišku, kad euro įvedimo procesas vyksta be teisinių priekaištų.

Tuo metu J. Sabatauskas patvirtino, kad „Seimui tektų iš naujo svarstyti, kaip priimti Konstitucijos pataisas, kurios reikalingos Lietuvos Respublikai norint tapti euro zonos nare.“

Alfa.lt primena, kad Darbo partijai vadovaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pastaruoju metu ne kartą viešai oponavo euro įvedimui 2015-aisiais. Tam, pirma, reikėtų pakelti minimalią mėnesinę algą iki 1509 litų. Tiesa, pastaruoju metu premjeras Algirdas Butkevičius teigė įtikinęs Seimo vadovę dėl euro įvedimo 2015 m.

„Pakso pataisa“ juda pirmyn

Kreiptis į KT dėl Konstitucijos keitimo procedūrų pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl Konstitucijos projekto koregavimo svarstymo Seime metu.

Tokios abejonės iškeltos Seime po pirmojo priėmimo pritarus Konstitucijos pataisos projektui, kuris atvertų kelią rinkimuose dalyvauti pašalintiems per apkaltą dėl Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo arba priesaikos sulaužymo.

Seimas spalio 22 dieną per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.