Teisėjai kyla prieš Graužinienės siūlymus: jei leisime įžeidinėti teisėjus, bus įžeidinėjama valstybė

alfa.lt 2014-01-21

Šią savaitę Seimas neeilinės sesijos metu ketina imtis Seimo pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės inicijuotų Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis siūloma netraukti asmenų baudžiamojon atsakomybėn už nepagarbą teismui. Teisėjai, teisės specialistai neslepia nuostabos dėl tokios parlamento vadovės idėjos. Nepasitenkinimo siūlymu nebausti už nepagarbą teismui neslepia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius, pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į viešus įvairių asmenų pareiškimus apie teisėjus, atsakomybė minėtu klausimu turi išlikti.

L. Graužinienės Seime įregistruotame BK pakeitimo projekte siūloma iš kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo, nepagarbos teismui, o už šmeižtą siūloma numatyti tik baudą.

Pagal pataisas baudžiamoji atsakomybė nebebūtų taikoma už įžeidimą, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą ir nepagarbą teismui. Dabar už šias veikas numatyta bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų, priklausomai nuo veikos pobūdžio. Tuo metu už šmeižtą L. Graužinienė siūlo palikti baudžiamąją atsakomybę, tačiau šį BK straipsnį paredaguoti taip, kad „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, neva šis padarė nusikaltimą, baudžiamas bauda”.

Pasak Seimo pirmininkės, atsakomybę už teismo negerbimą, taip pat ir už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą numato ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, todėl jos numatyti BK nereikia.

Gelbėja partijos idėjinį lyderį?

Kaip teigiama BK pakeitimo aiškinamajame rašte, jas parengti paskatino teisininkų akademinės bendruomenės, teisininkų praktikų (advokatų, teisėjų, prokurorų ir kt.) ir žurnalistų diskusijos, per kurias buvo iškeltas siekis stiprinti saviraiškos laisvę, dekriminalizuojant kai kurias baudžiamajame įstatyme aprašytas veikas.

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad Darbo partijos pirmininkei L. Graužinienei Seime įregistravus minėtas BK pataisas viešumoje pradėta kalbėti, kad Seimo vadovė tokiu būdu bando tiesiog išgelbėti Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, mat jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui, kai „darbietis”, komentuodamas vadinamosios Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos eigą, ją nagrinėjusius teisėjus išvadino „nusikaltėliais”.

Tiesa, po prokurorų kreipimosi į Seimą dėl V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo parlamente iki šiol nepavyko pradėti nagrinėti šio klausimo. Parlamentui niekaip nepavyksta sudaryti Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kuri išnagrinėtų prokurorų kreipimąsi dėl V. Uspaskicho imuniteto panaikinimo.

Kryževičius: dėl nepagarbos teismui turi būti taikomos adekvačios priemonės

Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas LAT pirmininkas, Teisėjų tarybos vadovas G. Kryževičius tikino, kad kartu su kitais teisėjais, sužinojęs apie L. Graužinienės iniciatyvas keisti BK, ėmė rinkti duomenis apie tai, kaip atsakomybė už įžeidimą, šmeižtą ir nepagarbą teismui yra traktuojama, reglamentuojama kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Anot jo, informacija kol kas yra kaupiama ir apdorojama.

„Žinau, kad šmeižto, kaip veikos kriminalizavimo, apskritai atsisakyta Vengrijoje, tai yra tokių valstybių, kurios tokių veikų nenumato, bet numato baudžiamąjį persekiojimą už panašias veikas, pavyzdžiui, už pareigūno įžeidimą”, – komentavo G. Kryževičius, pridurdamas, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra perspėjęs, kad šmeižto kriminalizavimu gali būti apribojama žodžio, saviraiškos laisvė.

„Poziciją dėl šmeižimo lemtų EŽTT praktika. Reikėtų ją išanalizuoti ir gerai suvokti pagrindinius principus, kad nebūtų ribojama žurnalistų teisė laisvai skleisti informaciją”, – aiškino LAT pirmininkas.

Vis dėlto G. Kryževičius neslėpė nepritariantis L. Graužinienės siūlymui keisti BK, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė negrėstų už nepagarbą teismui.

„Kalbant apie atsakomybę už nepagarbą teismui, tai aš manau, kad tai turėtų labai neigiamų pasekmių, jeigu ši veika būtų dekriminalizuota apskritai. Aš nekalbu apie bausmes. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Nesu baudžiamosios teisės specialistas, tačiau, žinome, kiek nepagarbos yra mūsų visuomenės kai kurių atstovų (pareiškimuose – Alfa.lt) – turiu galvoje žmones, kurie pasipiktinę teismais ir dažnai nepagrįstai pasipiktinę, reiškia savo nuomonę apie teismų veiklą ties tokia visiško nepaisymo ir nepagarbos teismų valdžiai riba. Tai aš manyčiau, kad turėtų būti taikomos adekvačios priemonės, tačiau nesusijusios su laisvės atėmimu. Manyčiau, kad turėtų būti kalbama apie baudas”, – kalbėjo G. Kryževičius.

Teisėjų įžeidimas – valstybės įžeidimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, komentuodamas siūlymą nebausti už nepagarbą teismui, tikino, kad tokia iniciatyva iškreiptų patį teisėjo statusą valstybėje.

„Ta teisinė pagarba teismui, kaip institutas, mano nuomone, turėtų išlikti, kadangi teisėjas yra saugomas ne kaip atskiras asmuo, o kaip valstybę atstovaujantis asmuo, kaip pareigūnas, kuris turi dalį valstybės autoriteto, suvereniteto. Jam yra suteikta galimybė priimti sprendimus valstybės vardu ir valstybė jam atiduoda dalį savo įgaliojimų. Dėl to jis kitaip yra saugomas įstatymo negu, pavyzdžiui, kitais atvejais, kai kaimynai vienas kitą išvadina visokiais žodžiais”, – dėstė O. Šibkovas.

„Ta nuostata kilo ne iš to, kad teisėjas yra kažkuo ypatingas asmuo, o todėl, kad teisėjas atstovauja valstybę ir jei mes leisime valstybę atstovaujantį asmenį įžeidinėti, tai tokiu būdu leisime įžeidinėti visą valstybę. Teisėjo autoritetas yra iš dalies ir valstybės autoritetas”, – komentavo teisėjas.

Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas, labiausiai išgarsėjęs, kai ėmėsi vadinamosios Kauno pedofilijos bylos ir tapo daugelio Garliavos įvykių veikėjų pykčio objektu, naujienų portalui Alfa.lt sakė, kad jam asmeniškai apsaugos nuo nepagarbos teismui nereikia, tačiau tokia norma, jo manymu, yra reikalinga, kuri užtikrintų valstybės institucijos apsaugą.

„Aš nemanyčiau, kad toks įstatymas man asmeniškai yra reikalingas, tačiau visos valstybės turi tokius įstatymus ir pakankamai griežtai baudžia už nepagarbą teismui”, – sakė A. Cininas, pridurdamas, kad EŽTT dėl nepagarbos teismui atvejų priima įvairius sprendimus.

„Pati norma, kuri numato atsakomybę už nepagarbą teismams, yra reikalinga kaip valstybės institucijos gynybos priemonė, kaip autoriteto gynybos priemonė, atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį vaidina teismai mūsų visuomenėje”, – sakė teisėjas.

Anot jo, situacija Lietuvoje, jei Seimas pritartų L. Graužinienės siūlymams, būtų visai kitokia nei kitose ES valstybėse.

„Netikiu, kad toks įstatymas bus priimtas. [...] Kam kalbėti apie tai, ko niekada nebus?” – pridūrė A. Cininas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis numato: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas”.