Įtaria, kad referendumo iniciatoriai galėjo suklastoti dalį parašų

vz.lt 2014-02-12

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį nusprendė dar nesvarstyti klausimo dėl to, ar yra surinkta pakankamai piliečių parašų referendumui dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams surengti. Mat dar nėra žinomi galutinės ekspertų išvados dėl to, ar tų parašų yra 300.000, kaip reikalauja Konstitucija.

Maža to, preliminarios ekspertų išvados rodo, kad tam tikra dalis patikrintų piliečių parašų galėjo būti suklastota. Tai gali grėsti baudžiamąja atsakomybe.

Į VRK trečiadienio posėdį buvo įrašytas darbotvarkės klausimas dėl to, ar referendumo dėl žemės iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų jam surengti. Tačiau prasidėjus posėdžiui komisijos nariai buvo informuoti, kad ekspertai kol kas yra patikrinę tik 35 parašų lapų bylas iš 73. Todėl dar nėra galutinės ekspertų išvados dėl parašų tikrumo.

Po diskusijų VRK nariai nusprendė išimti iš darbotvarkės klausimą dėl referendumą remiančių piliečių parašų patikrinimo rezultatų. Šis klausimas atidėtas iki ateinančio pirmadienio, tikintis, kad iki to laiko ekspertai pateiks galutinę savo patikrinimo išvadą.

Bet komisijos posėdyje užsiminta apie galimą dalies parašų suklastojimą. „Kaip žinia, iniciatoriams buvo suteiktas laikas pašalinti trūkumus iš parašų rinkimo lapų. Kai toks laikotarpis buvo baigtas, gavome atgal parašų rinkimo lapus. Suskaičiavus visus parašus gautas rezultatas, kad virš 300.000 parašų yra 376 parašų perviršis. Bet ekspertizės rodo, kad dalis parašų neregistruotini. Preliminarios išvados rodo, kad tų parašų skaičius yra nemenkas“, – sakė Zenonas Vaigauskas, VRK pirmininkas.

Pasak jo, pataisytuose parašų rinkimo lapuose neretai pasirašė ne tas asmuo, kuris pasirašė pirminiame lape.

„Priminčiau, kad pasirašymas netinkamu būdu yra Baudžiamojo kodekso traktuojamos kaip klastotė. Todėl mes ir turime pirmiausia sulaukti galutinės ekspertų išvados dėl to, kiek tokių parašų yra. Po to turėsime komisijos posėdyje apsispręsti, ar tokie įtarimai pagrįsti. Tokiu atveju turėtume informuoti teisėsaugos institucijas, nes tai gana rimtas pažeidimas“, – teigė p. Vaigauskas.

Jis taip pat sakė, kad bus laukiama referendumo iniciatorių pasiaiškinimų, kodėl taip atsitiko, kad kai kurie piliečiai pasirašė ne viena ranka.

Jeigu kitą savaitę bus konstatuota, kad neišbrokuotų parašų lieka mažiau kaip 300.000 parašų, VRK spręs, kaip elgtis. Vienas iš galimų sprendimų – konstatuoti, kad parašai nesurinkti. Kita galimybė – svarstyti, ar suteikti referendumo iniciatoriams dar dvi savaites, kad jie surinktų trūkstamus parašus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vienąsyk toks terminas ir tokia galimybė iniciatoriams jau buvo suteikta, gruodį konstatavus, kad trūksta maždaug 7.800 parašų.

Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad parašų vis dėlto yra daugiau kaip 300.000, VRK gali vėl diskutuoti, ar referendumui teikiama nuostata atitinka Lietuvos konstitucinius įsipareigojimus Europos Sąjungai. Prieš porą savaičių VRK pirmininko lemiamu balsu nusprendė nekonstatuoti, kad galimas referendumo formuluotės antikonstitucingumas. Tikėtina, kad turint pakankamai parašų VRK perduos Seimui svarstyti klausimą dėl referendumo paskelbimo tikslingumo.

Lietuva prieš dešimt metų įstojusi į ES išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį žemės rinkos liberalizavimui. Šis laikotarpis baigiasi šiemet gegužę, todėl pernai rudenį grupė iniciatorių pradėjo rinkti parašus referendumui dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams.

Toks referendumas gali prieštarauti Konstituciniam aktui dėl Lietuvos narystės ES. Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad prieš priimant Konstitucijos pataisas, prieštaraujančias Lietuvos įsipareigojimams ES, pirmiausia derėtų referendumui kelti klausimą dėl pačios narystės šioje bendrijoje.