Rusijos šmėkla Lietuvos ir visos Europos padangėje

veidas.lt 2014-03-04

Po Sovietų Sąjungos griūties Rusija jau daugiau nei du dešimtmečius niekaip nesugeba užgniaužti savo imperinių ambicijų: siekdama išlaikyti kuo didesnę kontrolę buvusiose 15-oje sovietinių respublikų ir rytinėse Europos valstybėse, ji meta milžiniškas lėšas, kuria įvairius blokus, imasi destrukcinių veiksmų ir manipuliacijų. Laimė, dažnai šios pastangos būna nesėkmingos.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų sugrąžinti Rusiją į demokratijos kelią. O pastarasis mano, kad M.Gorbačiovas turėtų patylėti, nes jis padarė bene didžiausią klaidą praėjusiame amžiuje – leido subyrėti Sovietų Sąjungai.
Ir, beje, V.Putinas ne tik taip mano, bet ir daug metų pačiomis įvairiausiomis priemonėmis atkakliai bando vėl išauginti savo galią bei įtaką, siekia turėti kuo daugiau kontrolės svertų kuo didesniame skaičiuje valstybių. Ir tam per šį dvidešimtmetį skyrė šimtus milijardus eurų, nemažai gamtos išteklių ir stulbinamai didelius žmogiškuosius resursus. Na ir, žinoma, vadovavosi principu, kad tikslas pateisina priemones.
Tiesa, reikia pripažinti, kad Rusija lanksti – įvairiose valstybėse taiko skirtingus metodus: vienur užtenka mažesnių naftos, dujų ir elektros kainų, kitur pasitelkiamas šantažas ir importo ribojimas, dar kitur bandoma paveikti rinkimų rezultatus arba suteikiama finansinė parama ir metami milijardai, o kartais (Gruzijos atžvilgiu) nevengiama panaudoti ir jėgos. Ir tų Rusijos naudojamų priemonių arsenalas tikrai platus, skaičiuojamas šimtais. Tik klausimas, kam to reikia ir ar rezultatai būna tokie, kokių siekia Rusija.
Šiuo metu svarbiausias Rusijos uždavinys – kad iš jos gniaužtų neištrūktų Ukraina. Per pastaruosius tris mėnesius Rusija veikė visais įmanomais flangais: ir pinigų siūlė, ir dujomis šantažavo, ir gąsdino pramonės įmonių uždarymu, ir aukso kalnus už įstojimą į Eurazijos sąjungą žadėjo, o jau propagandos srityje rusai buvo apskritai nepralenkiami. „Neįtikėtina, bet Rusijos propaganda ir Kremliaus draugai Ukrainoje mums vis kalė ir kala, kad Maidano protestai – tai nacionalsocializmo grįžimas į Europą“, – stebisi  amerikiečių istorikas Timothy Snyderis.
Jo teigimu, iš tikrųjų tai V.Putinas Rusiją veda nacionalistinės diktatūros link.

Rusija užkūrė destrukcinius mechanizmus

Iš tiesų pastarosiomis savaitėmis Rusija veikia jau desperatiškai, o tada pasipila klaidos. O kai pasipila klaidos, pasimato ir tikrasis Rusijos veidas, kad ir kaip jį būtų bandoma pagražinti. Vakariečiai neretai bando pateisinti Rusiją, bet po tokių demaršų pateisintojų gretos drastiškai susitraukia.
Nors šiuo metu daugėja manančiųjų, kad Ukrainoje triumfuos demokratija, tačiau geriau pažįstantieji rusus ir Rusiją dėl to galvos neguldytų. Juolab kad šiuo metu Rusija įsiutusi. “Viskas Ukrainoje dar tik prasideda – tiksliau, įgauna pagreitį: procesas, kuris bus ne mažiau sudėtingas nei ne itin sėkmingas Arabų pavasaris arba, pasibaigus šaltajam karui, prasidėjusios “gėlių” revoliucijos, įskaitant ir 2004 metais Ukrainoje vykusią Oranžinę revoliuciją“, – įvykius Ukrainoje komentuoja „USA Today“.
Šio leidinio analitikų teigimu, V.Putinas tikrai bandys Ukrainą suskaldyti ir taip sutrukdyti jai judėti į Vakarus. Ilgai nedelsdama Rusija užkūrė visus savo destrukcinius machanizmus: ji vienu metu ir stengiasi, kad prezidento rinkimus Ukrainoje laimėtų jai palankus politikas ar politikė, ir atšaukė savo finansinę paramą, ir vėl ėmė skleisti gandus, kad nuo Ukrainos atsiskirs Krymas.
„Prisimenant 2008 m. V.Putino invaziją į Gruziją negalima atmesti ir karinio įsikišimo tikimybės. Būtent dėl šios priežasties Vakarai, bandydami Rusiją pripratinti prie demokratinės ir nepriklausomos Ukrainos, turi pasiųsti aiškią žinią: bet koks įsikišimas virs katastrofa ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Rusijai“, – teigia „The Washington Post“.
Vakarų šalių lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Barackas Obama bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bando įtikinti V.Putiną netrukdyti permainoms Ukrainoje, bet negi jis tokius raginimus išgirs. Pernai jis buvo pasiekęs galios bei įtakos viršūnę ir kai dabar viskas slysta iš po kojų, nebelieka vietos nuolaidoms ir diplomatijoms.

Vakariečių naivumas

„Įvykiai Ukrainoje paveiks visą posovietinę erdvę – bent jau taps akivaizdžiu įrodymu, kad Maskvos dominavimas „artimajame užsienyje“ pastebimai susilpnėjo“, – pabrėžia „Le Monde“. Tačiau čia, regis, dvelkia vakariečių naivumu. Rusija padarys viską, kad taip neatsitiktų, ir darys tai dar atkakliau bei rafinuočiau.
Tiesą sakant, ji tai daro be atvangos. Ji visiškai užspaudusi Moldovą, ji užspeitusi Gruziją, ji šokdina Lietuvą, ji bando suvedžioti Vengriją, ką jau kalbėti apie Vidurinę Aziją: dėl šio regiono posovietinių respublikų kontrolės V.Putinas gali būti visiškai ramus.
O štai posovietinių valstybių gyventojai ramūs būti negali. Lietuvos gyventojai – taip pat. Nekyla nė mažiausių abejonių, kad Rusija bandys paveikti ir artėjančius prezidento rinkimus Lietuvoje, ir artėjantį suskystintų gamtinių dujų terminalo atidarymą, ir toliau išnaudos eksporto ribojimą, galų gale pašokdins mus elektros kainų pasiutpolke. Rusijai niekada nedings noras išnaudoti kietosios galios instrumentų.
Keista, bet rusai nesuvokia, kad tai veda į gana liūdną atomazgą: bendras priešiškumas Rusijai ir jos režimui Rusijos vakaruose, pietuose ir rytuose vis labiau didėja. Ir ateityje jo nesumažins nei šimtai milijardų eurų, nei nafta, nei dujos, nei manipuliacijos.
Posovietinių studijų centro eksperto Levano Kakhiashvilio teigimu, Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo lyg ir įsisąmoninusi, kad vien kietąja galia grindžiamas įtakos plėtimas nėra nei tikslingas, nei efektyvus. Nors ir tebesiremdama savo kietąja energetinės ekonomikos galia, ilgainiui Rusija ieško vis naujų būdų, kaip užtikrinti savo įtaką. Ypač ji mėgsta veikimą verslo kanalais, kai įsigyjant nuosavybės ar perimant pirmiausia Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS), o vėliau ir „artimajame užsienyje“ esančių valstybių verslą siekiama užtikrinti Rusijos, kaip „natūralios“ regiono lyderės, vaidmenį.
Pasak Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, Lietuvoje stambųjį verslą sieja itin glaudūs ryšiai su Rusija. Svarbu ir tai, kad pernai Rusija buvo didžiausia Lietuvos ekonominė partnerė (pagal eksportą ir importą). Tai rodo aktyvią verslo sąveiką. Tiesa, džiugina tai, kad Lietuvoje Rusijos veikimas verslo kanalais kur kas menkesnis, palyginti su Baltarusija, Ukraina, Azerbaidžanu, Armėnija ar Centrinės Azijos regionu.