J.Tvaskienė: Į Europą – pasikinkius prezidentą

lzinios.lt 2014-04-09

Lie­tu­vos po­li­ti­kos vir­šū­nės vis dėl­to ga­lė­tų ne­be­juo­kin­ti žmo­nių ir su­si­tar­ti, kad ge­gu­žės 11 die­ną su­pla­nuo­ta įžan­ga į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, kaž­ko­dėl va­di­na­ma pre­zi­den­to rin­ki­mais, yra tuš­čias mo­kes­čių mo­kė­to­jų, o ir par­ti­nių, pi­ni­gų švais­ty­mas. Rea­ly­bė­je pre­zi­den­to pos­to sie­kia vie­nas (-a) kan­di­da­tė, ki­ti, ga­lin­tys su ja var­žy­tis, rea­liai to ne­no­ri, o kas no­rė­tų – ne­ga­li, tie­siog ne­pa­tem­pia. 

Di­des­nių­jų par­ti­jų va­do­vai (be­je, tie, ku­rie su­pra­to pa­si­kei­tu­sias žai­di­mo tai­syk­les) pa­sis­ten­gė iš su­sik­los­čiu­sios si­tua­ci­jos iš­spaus­ti mak­si­ma­lią nau­dą. Ne sie­kiant jau užim­to pre­zi­den­to pos­to. Ant kan­di­da­tų į nie­ka­da ne­bū­si­mus pre­zi­den­tus spran­do par­ti­jai jo­jant į Eu­ro­pą, į iš­sva­jo­tą Bend­ri­jos Par­la­men­tą.

Pir­miau­sia apie tuos, ku­rie su­pra­to. So­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius dar per­nai tvir­tai par­eiš­kė ne­no­rin­tis nie­ko ki­to, kaip va­do­vau­ti Vy­riau­sy­bei. Ir at­lai­kė ne tik Vy­te­nio And­riu­kai­čio is­te­ri­kas, bet ir par­ti­jos in­tri­gan­tų sal­džias liaup­ses sten­gian­tis įvi­lio­ti ne­mie­lą va­do­vą į pre­zi­den­to rin­ki­mų spąs­tus. Re­gis, to­kį mos­tą įver­ti­no ir vie­nin­te­lė ti­kra kan­di­da­tė: pir­mą kar­tą per pen­ke­rius me­tus prieš­lai­ki­nia­me me­ti­nia­me pra­ne­ši­me A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė ir pats prem­je­ras ne­ga­vo į kai­lį. Tei­sy­bę sa­kant, bu­vo net pa­gir­tas. Užuo­mi­no­mis, bet vis tiek.

Dar vie­nas da­ly­kas – per­leis­da­mas kan­di­da­ta­vi­mo į pre­zi­den­tus gar­bę Zig­mui Bal­čy­čiui, ne­no­rin­čiam jo­kio vals­ty­bės vai­ro, o tik eu­ro­par­la­men­ta­ro man­da­to ir, sva­jo­nei pil­dan­tis, eu­ro­ko­mi­sa­ro pos­to, so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris taip bent iš da­lies iš­pir­ko par­ti­jos ideo­lo­gų kal­tę prieš il­ga­me­tį bi­čiu­lį. Kal­bu apie 2006 me­tus, kai Z.Bal­čy­tis, nuo are­nos nu­ei­nan­čio Al­gir­do Bra­zaus­ko aiš­kiai pa­va­din­tas vie­nin­te­liu ge­riau­siu kan­di­da­tu tiek į at­si­lais­vi­nan­tį so­cial­de­mo­kra­tų pir­mi­nin­ko, tiek į prem­je­ro pos­tą, bi­čiu­lių par­ti­jo­je va­lia bu­vo pa­lik­tas kvai­lio vie­to­je, o pro­tin­gu ir par­ti­jos va­do­vu bei prem­je­ru tuo me­tu ta­po Ge­di­mi­nas Kir­ki­las. Da­bar A.But­ke­vi­čius bent iš da­lies at­kū­rė is­to­ri­nį par­ti­nį tei­sin­gu­mą. Ir, tie­są sa­kant, su­tau­pė par­ti­jos pi­ni­gų, nes vi­si pla­ka­tai bei vaiz­do siu­že­tai, pri­sta­tan­tys kan­di­da­tą į pre­zi­den­tus Z.Bal­čy­tį, ap­sup­tą jį re­mian­čio so­cial­de­mo­kra­tų žie­do, te­gu ir kai­na­vo jau be­veik mi­li­jo­ną, bet tin­ka­mai tar­nau­ja tiks­lui, ku­rio kryp­tis – ne Si­mo­no Dau­kan­to aikš­tė, bet Briu­se­lis. Ten, kur Z.Bal­čy­čio sva­jo­nė, kur jį su­pan­čio bi­čiu­lių žie­do sie­kia­my­bė.

Ve­ži­mą su sa­viš­kiais, tai yra Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, į Eu­ro­pą tem­pia ir kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Ig­na­li­nos me­ras Bro­nis Ro­pė. Už jo tvir­tai sto­vi par­ti­jos pir­mi­nin­kas, lyg ty­čia di­džiau­sias Lie­tu­vos žem­val­dys ir me­ce­na­tas, Ra­mū­nas Kar­baus­kis – kuk­lus par­ti­nio kan­di­da­tų są­ra­šo ly­de­ris. Dėl R.Kar­baus­kio, jei pa­skelb­tų pats no­rin­tis var­žy­tis dėl pre­zi­den­to re­ga­li­jų, to­kio šar­ša­lo, to­kio juo­ko ir kar­tu – to­kio dė­me­sio ne­bū­tų. Dėl B.Ro­pės – yra. Be to, tai sos­ti­nės po­nams juo­kin­ga, kad Ig­na­li­nos B.Ro­pė len­da ten, kur jam ne­de­ra bū­ti. O ra­jo­no žmo­nėms – džiaugs­mas ir gar­bė, kad sa­viš­kis kaip ly­gus su ly­giais sto­ja ša­lia pa­čios Da­lios Gry­baus­kai­tės. Ig­na­li­nos me­ras au­ko­ja­si ir va­lo sa­viš­kiams ke­lius į Briu­se­lį. Gal ir ge­rai – Lie­tu­vos žem­dir­biai ten iki šiol ga­lė­jo sto­vė­ti tik su pla­ka­tais prie rau­do­nus ki­li­mus sau­gan­čių už­kar­dų.

Tai, kad nie­ko iš pre­zi­den­to rin­ki­mų šį­met ne­bus, su­pra­to ir Dar­bo par­ti­ja. Tik bė­da, kad pa­si­pil­dy­da­mi ne­įta­kin­ga, bet la­bai am­bi­cin­ga Nau­ją­ja są­jun­ga 2011-ai­siais krai­čio „dar­bie­čiai“ ga­vo Ar­tū­rą Pa­ulaus­ką. Se­nų se­no­vė­je bu­vu­sį per šle­pe­tės il­gį nuo pre­zi­den­to pos­to, bet taip ir li­ku­sį am­ži­nu kan­di­da­tu. Re­gis, A.Pa­ulaus­kui bu­vo tvir­tai pa­ža­dė­ta leis­ti dar kar­tą kan­di­da­tuo­ti – tiek tvir­tai, kiek at­kak­liai jis ban­dė at­si­duo­ti kad ir so­cial­de­mo­kra­tams už tą pa­tį gei­džia­mą pa­ža­dą.

„Leis­ti“, bet ku­riuo at­ve­ju ne­reiš­kia to pa­ties, ką ir „pa­dė­ti“. Kaip pa­dė­ti, jei­gu ne taip se­niai, vos 2004-ai­siais, da­bar­ti­nis „dar­bie­čių“ kan­di­da­tas, su­šau­kęs spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, iš­va­di­no Dar­bo par­ti­jos pri­mi­nin­ką ru­sų pa­pirk­tu Krem­liaus agen­tu? O pra­šy­da­ma­sis po jo spar­nu 2011 me­tais lep­te­lė­jo, kad ta­da tik ker­ši­jo už pra­ras­tą Sei­mo pir­mi­nin­ko pos­tą? V.Us­pas­ki­chas, ži­no­ma, ne­kerš­tin­gas. Bet at­min­tį aki­vaiz­džiai tu­rį ge­rą. To­dėl kan­di­da­tui į pre­zi­den­tus A.Pa­ulaus­kui bu­vo pa­kiš­ta jį po­pu­lia­rin­ti tu­rin­ti Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ir 20 tūkst. li­tų pa­šal­pa vie­toj ža­dė­tos pu­sės mi­li­jo­no par­amos. V.Us­pas­ki­chas, prie A.Pa­ulaus­ko ir jo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ne­siar­ti­nan­tis nė per aki­mi ap­rė­pia­mą at­stu­mą, su vi­su sa­vo vis dar tam ti­krai vi­suo­me­nės da­liai tin­kan­čiu ru­siš­ku ža­ve­siu pats įsi­kin­kė į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų ve­ži­mą. A.Pa­ulaus­kui vie­tos ja­me, be­je, ne­at­si­ra­do.

To, kad pre­zi­den­to rin­ki­mai šį­met vi­sai ne­svar­būs, ne­sup­ra­to Ro­lan­das Pa­ksas, tu­rin­tis net di­des­nių vil­čių ir nuo­skau­dų nei A.Pa­ulaus­kas. Ir vi­sai ne­pro­tin­gai su­žlug­dė sa­viš­kių ga­li­my­bes iš­sau­go­ti par­ti­jai du da­bar tu­ri­mus eu­ro­par­la­men­ta­rų man­da­tus. Sa­vas pra­zi­den­ti­nis kan­di­da­tas – te­gu net ba­la­ga­no meis­tras Pe­tras Gra­žu­lis – par­ti­ją bū­tų truk­te­lė­jęs į prie­kį. O kur da­bar var­žy­bo­se dėl Eu­ro­pos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“? Gal kaž­kur pro­vin­ci­jo­je at­si­tik­ti­nių rė­mė­jų uba­gau­ja.

Į tą pa­čią pa­dė­tį, kad ir kaip bū­tų gai­la, sa­ve įstū­mė ir Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai, kaž­ko­dėl įsi­vaiz­da­vę, kad dėl pre­zi­den­to pos­to rei­kės var­žy­tis rim­tai, o tai ga­lin­čio da­ry­ti ly­de­rio taip ir ne­už­siau­gi­nę. Pa­na­šiai pa­siel­gė Li­be­ra­lų są­jū­dis, re­gis, pri­siau­gi­nęs tiek ly­de­rių, kad ne­su­ge­bė­jo iš­si­rink­ti ge­riau­sio, ga­lin­čio sto­ti ve­ži­mo prie­ky­je. Bent kol kas kon­ser­va­to­rių ir li­be­ral­są­jū­die­čių eu­ro­par­la­men­ti­niai są­ra­šai ne­trau­kia akies agi­ta­ci­nia­me šur­mu­ly­je, ku­ria­me mu­zi­ką už­sa­ko kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus pri­va­lu­mais be­si­nau­do­jan­tys ved­lių sta­ty­ti­niai.