Svarbu
Registracija
Euro traukinio jau niekas nesustabdys
lzinios.lt 2014-04-10
Praktinės euro įvedimo taisyklės jau sudėliotos. Lygiai po savaitės Seimas ketina priimti Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą, kurio projektui po svarstymo beveik vieningai pritarė šiandien.
Kad ir kaip būtų gaila, nuo ateinančių metų pradžios su litu teks atsisveikinti. Panašu, kad šitai supranta ir didžiausi euroskeptikai. Į audringą diskusiją nuo ryto įsivėlusiems Seimo nariams konkrečios europinės valiutos įvedimo detalės rūpėjo mažiausiai. Vieni savo kalbose vardijo euro privalumus, kiti pirštais baksnojo į jo baisumus. Treti įtikinėjo, kad dėl tokio svarbaus klausimo - euro įvedimo - būtina atsiklausti tautos nuomonės. Tam esą būtinas referendumas. Tačiau balsavimo po svarstymo rezultatai – „už“ buvo 88, „prieš“ pasisakė 6, dar 8 susilaikė – leidžia numanyti, kad lemiamas balsavimas bus darnus.
Dar nepasirengta
Diskusijų toną davė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė „valstietė“ Rima Baškienė. Pasak jos, šiuo metu euro zona išgyvena ne pačius geriausius laikus. Todėl stebėtina, kad Lietuva kaip tik dabar susiruošė įsivesti eurą. „Ar negresia pavojus, kad galime likti ir be savo valiutos, ir aukso atsargų?“, - retoriškai klausė parlamentarė. Jos teigimu, įsivesti eurą mums atsieis apie milijardą litų. „Aš šiandien turime tiek lėšų? Atlyginimai, socialinės išmokos pas mus mažos, o kainos – auga. Nekaip Lietuva atrodo Europoje. Tai ar euro įvedimas dar labiau nenuskurdins mūsų žmonių?“ – kalbėjo R.Baškienė.
Skeptišką jos nuomonę palaikė „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinksas. Jo teigimu, su žmonėmis reikia kalbėti atvirai ir tiesiai pasakyti, kad visos euro įvedimo išlaidos guls ant jų pečių. „Negalime lygintis su estais ir latviais. Prieš įsivedant eurą ten buvo padidinti atlyginimai ir socialinės išmokos“, - sakė Seimo narys. „Drąsos kelio“ atstovas Povilas Gylys tikino nesąs euro priešininkas, tačiau teigė, kad jam nepriimti populistiniai argumentai. „Iš tiesų, euro įvedimas turi milžiniškų pranašumų. Tačiau Nobelio premijos laureatai sako, kad vieninga monetarinė politika dar neganartuoja sėkmės. Pažiūrėkime į Graikiją, Portugaliją“, - pabrėžė P.Gylys.
Šaltas dušas bus naudingas
Konservatorius Kęstutis Masiulis priminė, kad Lietuva jau seniai turi eurą. „Mūsų litas griežtai pririštas prie euro, turime valiutų valdybą“, - sakė jis. Todėl kaip tik dabar gera proga pasinaudoti euro teigiamomis privilegijomis. „Pateksime į garbingų valstybių klubą, o ne į kokių „lūzerių“, tad ženkime šį žingsnį drąsiai“, - agitavo konservatorius. Jam antrino Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius. Pasak politiko, euro įvedimas – nebus nepakeliama našta Lietuvai, jei tam bus pasirengta. Tam yra visos sąlygos – kaimynų estų ir latvių patirtis, visose trijose valstybėse veikiantys tie patys prekybos centrai ir identiški bankai. „Euro įvedimas gali būti labai sėkmingas projektas“, - sakė P.Auštrevičius.
Kitas liberalas Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas neneigė, kad euro įsivedimas – tai iš tiesų stojimas į brangų euro klubą. „Čia kaip narystė NATO, kuri taip pat brandi, bet už tai gauname saugumo garantijas“, - pabrėžė jis. K.Glaveckas pabrėžė, kad stabdyti euro įsivedimo procesą būtų jau per brangu. Kitas stojimas, pasak jo, kainuotų vėl milijardą litų. „Nors žmonėms ir teks atlaikyti tam tikrą šaltą dušą, bet jis išeis į naudą“, - teigė K.Glaveckas.
Pinigus keis nemokamai
Įstatyme numatyta, kad šešis mėnesius po euro įvedimo komerciniai bankai visuose savo skyriuose privalės nemokamai keisti neribotas grynųjų pinigų sumas. Antrąją 2015 metų pusę tam tikri bankų skyriai nemokamai keistų litus į eurus visiems gyventojams ir įmonėms. Nuo 2016 metų už tai būtų imamas komisinis mokestis. Euro įvedimo dieną – kitų metų sausio 1-ąją – visų bankų sąskaitų likučiai taip pat nemokamai būtų perskaičiuoti į eurus.
Gyventojai, ypač gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, plačiai naudojasi Lietuvos pašto paslaugomis, todėl numatoma, kad jo skyriuose du mėnesius nuo euro įvedimo taip pat būtų galima nemokamai keisti pinigus. Nuo euro įsivedimo atsiskaityti litais (grynaisiais pinigais) dar būtų galima 15 dienų. Tačiau grąža būtų atiduodama eurais.
Apie eurą
Šiuo metu euras yra bendra 18 Europos Sąjungos valstybių valiuta. Į euro zoną vėliau įstojo 7 šalys - Graikija (2001), Slovėnija (2007), Malta ir Kipras (2008), Slovakija (2009), Estija (2011), Latvija (2014). Eurą kaip atsiskaitymo priemonę taip pat naudoja Andora, Monakas, Vatikanas, San Marinas, Kosovas, Juodkalnija.
Euras, kurį atsiskaitymams kasdien naudoja daugiau nei 330 mln. euro zonos ir kitų šalių gyventojų, įvestas 1999 metais. Iš pradžių jis naudotas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o nuo 2002 metų sausio 1 dienos 12 euro zonos valstybių į apyvartą buvo išleisti grynieji pinigai - eurų banknotai ir monetos. Be praktinių aspektų, ši valiuta tapo ir vienu iš europiečio tapatybės simbolių. Tarptautiniuose atsiskaitymuose euras yra antroji pagal reikšmę pasaulinė rezervinė valiuta po JAV dolerio.