Oficiali pavardė – tik lietuviškai, kita kalba – „suvenyras“ pase

lzinios.lt 2014-04-28

Kal­bi­nin­kai tei­gia, kad var­do ir pa­var­dės įra­šas do­ku­men­te – itin svar­bi as­mens ta­pa­tu­mo žy­mė. Po­li­ti­kų siū­ly­mai leis­ti as­men­var­džius ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, pa­sak Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to (LKI) moks­li­nin­kų, iš­plės­tų ofi­cia­liai nau­do­ja­mą rai­dy­ną, o tai su­kel­tų di­džiu­lę su­maiš­tį. Esą net vie­na as­men­var­dy­je ne­tei­sin­gai su­pras­ta rai­dė ga­li tu­rė­tų liūd­nų pa­sek­mių.

As­men­var­džių ra­šy­mas as­mens do­ku­men­tuo­se, pa­sak kal­bi­nin­kų, pa­sta­ruo­ju me­tu it karš­ta bul­vė mė­to­ma tarp po­li­ti­kų, tei­si­nin­kų ir kal­bos spe­cia­lis­tų. Val­dan­čių­jų so­cial­de­mo­kra­tų par­eng­tas Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas pro­jek­tas, ku­riuos siū­lo­ma, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių as­men­var­džiai jų pra­šy­mu ga­lė­tų bū­ti ra­šo­mi ir ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, kol kas dar ne­pra­dė­tas svars­ty­ti. Esą lau­kia­ma at­slūgs­tan­čios po­li­ti­nės įtam­pos pa­si­bai­gus pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mams.

Ta­čiau kol po­li­ti­kai ruo­šia­si ar­šiam mū­šiui dėl as­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se, kal­bi­nin­kai tei­gia, kad vi­suo­me­nė vis dar nė­ra pa­kan­ka­mai iš­gir­du­si spe­cia­lis­tų nuo­mo­nės. Penk­ta­die­nį sa­vo po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu iš­dės­tė LKI, su­ren­gęs vie­šą dis­ku­si­ją dėl var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se.

At­si­ras bend­ra­vi­mo kliūčių

LKI Kal­bos ir is­to­ri­jos dia­lek­to­lo­gi­jos sky­riaus vy­riau­sio­ji moks­lo dar­buo­to­ja Onu­tė Alek­na­vi­čie­nė pa­žy­mė­jo, kad as­men­var­džius do­ku­men­tuo­se lei­dus ra­šy­ti ne lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, o ki­ta kal­ba - at­si­ras­tų ga­ly­bė nau­jų rai­džių. „Neiš­ven­gia­mai at­si­ras bend­ra­vi­mo su­tri­ki­mų, kliū­čių sėk­min­gai ko­mu­ni­ka­ci­jai ir ati­tin­ka­mai konf­lik­tų, tarp jų – ir tau­ti­nių, ku­rie pa­pras­tai pra­si­dė­ję bui­ti­niu lyg­me­niu, vė­liau pe­rei­na į po­li­ti­nį“, - tei­gė ji.

Kal­bi­nin­kė pa­tei­kia si­tua­ci­ją, kai žmo­gus te­le­fo­nu re­gis­truo­sis po­lik­li­ni­ko­je ir pa­sa­kys pa­var­dę „Że­laź­nik“ (itin po­pu­lia­ri pa­var­dė Len­ki­jo­je – aut.). „Re­gis­tra­to­rė tu­ri ją su­rink­ti kom­piu­te­riu ir iden­ti­fi­kuo­ti as­me­nį in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je. Kiek kar­tų ji tu­rės to žmo­gaus klaus­ti, kaip ra­šy­ti pa­var­dė­je gir­di­mą gar­są „ž“, ku­ris yra dvie­juo­se vie­to­se ir ra­šo­mas skir­tin­gai – „ż“ ir „ź“? Jei ne­pa­vyks su­rink­ti, sis­te­ma as­mens ne­iden­ti­fi­kuos...“, - ti­ki­no O.Alek­na­vi­čie­nė.

Tiks­lus pa­var­dės už­ra­šy­mas do­ku­men­te, pa­sak kal­bi­nin­kės, yra svar­bus as­mens iden­ti­fi­ka­vi­mo po­žy­mis. „Pri­min­siu tą fak­tą, kai 2011 me­tais Aus­tri­jo­je bu­vo su­im­tas, bet pa­leis­tas Mi­chai­las Go­lo­va­to­vas – pa­grin­di­nis kal­ti­na­ma­sis Sau­sio 13-osios by­lo­je. Nors jam bu­vo iš­duo­tas Eu­ro­pos areš­to or­de­ris, Šen­ge­no in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je jo var­das bu­vo įves­tas „Mi­chail“, o pa­se ir Suo­mi­jos am­ba­sa­dos Mask­vo­je iš­duo­to­je vi­zo­je „Mik­hail“. Pre­teks­tas ne­iš­duo­ti nu­si­kal­tė­liu ir bu­vo ta vie­na rai­dė“, - tei­gė O.Alek­na­vi­čie­nė.

Pa­sak kal­bi­nin­kės, svars­tant po­li­ti­kų siū­ly­mus, leis­ti var­dus ir pa­var­des do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti ori­gi­na­lo kal­ba, ky­la ne­ma­žai klau­si­mų. „Kaip bū­si­me mo­ko­mi tuos as­men­var­džius at­pa­žin­ti ir tai­syk­lin­gai už­ra­šy­ti? Ar ta vi­suo­me­nės da­lis, ku­ri ne­mo­ka len­kų kal­bos tu­rės jos mo­ky­tis? Ar vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je tu­rės bū­ti len­kų kal­bos pa­mo­kos, ar tu­rė­si­me pra­dė­ti lan­ky­ti len­kų kal­bos kur­sus, kad ga­lė­tu­me dirb­ti ap­tar­na­vi­mo sfe­ro­je?“, - kė­lė klau­si­mus O.Alek­na­vi­čie­nė.

Su­nku­mų esą kil­tų ir pert­var­kant in­for­ma­ci­nes sis­te­mas, už­ti­kri­nan­čias as­mens iden­ti­fi­ka­vi­mą. „Pa­gal ko­kias tai­syk­les bus pert­var­ko­mi Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, au­to­mo­bi­lių, Svei­ka­tos ap­sau­gos, tei­sė­sau­gos ir vi­si ki­ti re­gis­trai, ku­rie bus svar­būs iden­ti­fi­kuo­jant as­me­nis?, - svars­tė kal­bi­nin­kė.

Komp­ro­mi­sas: du as­men­var­džių įra­šai?

Dau­gu­ma dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­sių kal­bi­nin­kų ir LKI moks­li­nin­kų vien­bal­siai tei­gė, kad as­men­var­džių do­ku­men­tuo­se ra­šy­mo prob­le­mą iš­spręs­tų du įra­šai su pi­lie­čio var­du ir pa­var­de – ofi­cia­lu­sis, ku­ris bū­tų ra­šo­mas tik lie­tu­vių kal­bos raš­me­ni­mis, ir ne­ofi­cia­lus – ra­šo­mas nau­do­jant ir ne­lie­tu­viš­kus raš­me­nis. „Dvie­jų ly­giag­re­čių įra­šų bu­vi­mas pa­suo­se ir ki­tuo­se as­mens do­ku­men­tuo­se leis­tų žmo­gui funk­cio­nuo­ti sklan­džiai ne tik Lie­tu­vo­je, bet bū­tų iš­veng­ta ir tei­si­nių prob­le­mų su ku­rio­mis su­si­du­ria Lie­tu­vos pi­lie­čiai, va­žiuo­da­mi stu­di­juo­ti ar gy­ven­ti sve­tur. Tai – pats sklan­džiau­sias ir op­ti­ma­liau­sias bū­das, ku­ris leis­tų mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti at­ski­rų mū­sų pi­lie­čių po­rei­kius“, - pa­žy­mė­jo LKI Kal­bų ir kul­tū­rų są­vei­kų sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Tem­či­nas.

As­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se prob­le­ma­ti­ką, pa­sak kal­bi­nin­ko, ska­ti­na ir stip­rė­jan­tys Lie­tu­vos pi­lie­čių ry­šiai su ki­to­mis kal­bos už Lie­tu­vos ri­bų. „Juk ši prob­le­ma pa­si­da­rė opi ir dis­ku­tuo­ti­na da­bar, o ne prieš 10 ar 15 me­tų, kai mū­sų ry­šiais su Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis ne­bu­vo to­kie stip­rūs ir iš­plė­to­ti. Ga­li­ma ti­kė­ti, kad at­ei­ty­je tie ry­šiai tik stip­rės... An­tras at­si­ra­dęs as­men­var­džio įra­šas do­ku­men­te, ku­ris Lie­tu­vo­je – ne­ofi­cia­lus, ki­to­se vals­ty­bė­se ga­li funk­cio­nuo­ti kaip ofi­cia­lus“, - pa­brė­žė S.Tem­či­nas.

Už tai, kad do­ku­men­tuo­se bū­tų ra­šo­mi du as­men­var­džiai – lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ir tau­ti­nės ma­žu­mos kal­ba – pa­si­sa­kė ir dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vę ma­žu­mų at­sto­vai.