Kodėl kitos šalys neįsiveda euro, o Lietuvai jo reikia?

lzinios.lt 2014-10-08

Kai ku­rios ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lys ne­įsi­ve­da eu­ro, nes jų pi­ni­gų po­li­ti­ka yra vi­siš­kai ki­to­kia nei Lie­tu­vos, sa­ko Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė. Jos tei­gi­mu, tos ša­lys gy­ve­na lais­vai plau­kio­jan­čios va­liu­tos są­ly­go­mis, o to­kio­mis są­ly­go­mis – daug nau­din­giau ne­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Mū­sų ša­lies si­tua­ci­ja, pa­sak bu­vu­sios fi­nan­sų mi­nis­trės, yra ki­to­kia.

Ta­čiau I. Ši­mo­ny­tė pa­ste­bi, kad apie eu­rą jau pra­dė­jo at­vi­riau kal­bė­ti net ir, pa­vyz­džiui, Len­ki­ja, ku­ri tei­gė ne­ke­ti­nan­ti jo įsi­ves­ti. „Pre­zi­den­tas Bro­nis­la­was Ko­mo­rows­kis, prieš ke­le­tą die­nų, kal­bė­da­mas, ro­dos, su vy­riau­sy­be, taip pat ban­dė už­si­min­ti, kad Len­ki­ja, kaip di­de­lė ES žai­dė­ja, no­rin­ti bū­ti reikš­min­ga ES, tur­būt su­nkiai ga­lės pa­siek­ti šį tiks­lą, ne­bū­da­ma eu­ro zo­no­je, nes eu­ro zo­na vis dėl­to yra ES bran­duo­lys“, – tei­gia eko­no­mis­tė.

– Ko­dėl ki­tos ša­lys ne­įsi­ve­da eu­ro, o Lie­tu­vai jo rei­kia?

– Na, tos ki­tos ša­lys yra ne tik ki­tos, bet ir ki­to­kios, ne­gu kad yra Lie­tu­va. Daž­niau­siai dis­ku­si­jo­se pa­tei­kia­mi pa­vyz­džiai – mū­sų kai­my­nė Len­ki­ja, taip pat Šve­di­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Klau­si­mas ke­lia­mas taip – ko­dėl šios ša­lys ne­sku­ba jung­tis prie eu­ro zo­nos? Be jo­kios abe­jo­nės, jos tam tu­ri la­bai sva­rią prie­žas­tį – jų pi­ni­gų po­li­ti­ka yra tie­siog vi­siš­kai ki­to­kia. Tos ša­lys gy­ve­na lais­vai plau­kian­čios va­liu­tos są­ly­go­mis ir to­mis są­ly­go­mis joms yra ga­na daug nau­dos ne­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, jau ne­kal­bant apie tai, kad da­bar Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės san­ty­kis su ES yra aps­kri­tai ga­na komp­li­kuo­tas, to­dėl eu­ras čia yra pa­sku­ti­nis da­ly­kas.

O Lie­tu­va dar prieš dvi­de­šim­tį me­tų yra pa­si­rin­ku­si fik­suo­ti sa­vo va­liu­tos kur­są, t. y. mū­sų gy­ve­ni­me yra iš­ny­ku­si to­kia si­tua­ci­ja, kuo­met ga­li at­si­bus­ti ry­te ir pa­ma­ty­ti, kad ta­vo pi­ni­gų kai­na yra vi­sai ki­to­kia, ne­gu bu­vo va­kar, di­des­nė ar­ba ma­žes­nė, tie­siog to­dėl, kad rin­ka nu­sta­tė ki­tą va­liu­tos kai­ną. Šis ne­apib­rėž­tu­mas mū­sų gy­ve­ni­me yra iš­ny­kęs, nes esa­me fik­sa­vę sa­vo va­liu­tą prie ba­zi­nės va­liu­tos – iš pra­džių prie do­le­rio, da­bar – prie eu­ro. Nė kiek ne­abe­jo­ju, kad, jei pa­klaus­tu­mė­te žmo­nių gat­vė­je, ar jie no­rė­tų lais­vai plau­kio­jan­čio li­to, tur­būt di­džio­ji jų da­lis to­kia min­ti­mi ti­krai ne­su­si­ža­vė­tų. Ir bi­jau, kad to­kiu at­ve­ju iki šiol vis­ką dar bū­tu­me skai­čia­vę do­le­riais, kaip da­rė­me prieš 24 me­tus.

Tai­gi, be jo­kios abe­jo­nės, mū­sų skai­čia­vi­mai yra šiek tiek ki­ti. Mes tu­ri­me fik­suo­tą kur­są, ne­ke­ti­na­me to kur­so kai­ta­lio­ti, ne­ke­ti­na­me leis­ti li­tui lais­vai plau­kio­ti. Tuo­met ky­la klau­si­mas – o ko­dėl tu­ri­me mo­kė­ti prie­dą už tai, kad tu­ri­me teo­ri­nę ga­li­my­bę li­tą de­val­vuo­ti? Tas prie­das, pri­klau­so­mai nuo eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, vis tiek yra. Šian­dien jis yra la­bai ma­žas, nes nie­kas ne­si­ti­ki to­kio įvy­kio. Bet 2008–2009 m., jei kas nors at­si­me­na, jis bu­vo la­bai di­de­lis. Vien už tai, kad tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­da­ry­ti tai, ko nie­ka­da ne­pa­da­rė­me, tu­rė­jo­me mo­kė­ti di­džiu­lius pa­lū­ka­nų prie­dus.

– Kam aps­kri­tai bu­vo su­kur­ta eu­ro zo­na ir kiek ji pa­si­tei­si­no? Ar šian­dien jau ga­li­ma api­bend­rin­ti?

– Iš­ties tai yra la­bai il­ga is­to­ri­ja [...]. Bu­vo sie­kia­ma vis gi­les­nės ES vals­ty­bių in­teg­ra­ci­jos. Iš pra­džių vi­sa tai pra­si­dė­jo nuo lais­vos pre­ky­bos zo­nos, vė­liau in­teg­ra­ci­ja gi­lė­jo. Na, ir to­kia in­teg­ra­ci­jos ka­rū­na bū­tų bend­ra va­liu­ta ir va­liu­tos są­jun­ga. Be jo­kios abe­jo­nės, ši va­liu­tos są­jun­ga, eu­ro zo­na, kur pi­ni­gų po­li­ti­ka yra cen­tra­li­zuo­ta, o biu­dže­to, struk­tū­ri­nės po­li­ti­kos yra sa­va­ran­kiš­kos, kiek­vie­no­je ša­ly­je tu­ri sa­vo trū­ku­mų, ir bet ku­ris eko­no­mis­tas tą pa­sa­ky­tų, nes va­liu­tų są­jun­ga iš­ties nė­ra op­ti­ma­li. Ta­čiau rei­kia su­pras­ti tru­pu­tė­lį ki­tą pa­grei­tį, ku­ris yra ES, t. y. bū­tent gi­les­nės in­teg­ra­ci­jos, stip­res­nio bran­duo­lio kū­ri­mo­si [pag­rei­tį]. To­dėl bū­tent po­li­ti­niai tiks­lai, be jo­kios abe­jo­nės, eu­ro zo­ną, kaip pro­jek­tą, ly­di.

– Eu­ros­kep­ti­kai daž­nai mi­ni Len­ki­jos pa­vyz­dį. Štai len­kai ne­tu­ri eu­ro, ne­ža­da jo įsi­ves­ti. Kuo ski­ria­si Len­ki­jos eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja, kad jai eu­ro ne­rei­kia?

– [...] Tu­ri­me grįž­ti prie to, apie ką kal­bė­jau pra­džio­je – Len­ki­jos pi­ni­gų po­li­ti­ka yra vi­siš­kai ki­to­kia ne­gu Lie­tu­vos pi­ni­gų po­li­ti­ka. Zlo­tas yra lais­vai plau­kio­jan­ti va­liu­ta, zlo­to kai­ną kiek­vie­ną die­ną, pa­pras­tai kal­bant, nu­sta­to rin­ka. Kai mes kal­ba­me apie tai, kaip sėk­min­gai Len­ki­ja iš­gy­ve­no 2009 m. kri­zę, [...] tar­si be nuo­sto­lių, tu­rė­tu­me pri­si­min­ti, kad į kai­my­ni­nę ša­lį daug kas bu­vo pa­mė­gęs va­žiuo­ti ap­si­pirk­ti. Ir ti­krai ne dėl ma­žes­nio PVM, o dėl to, kad zlo­tas bu­vo at­pi­gęs eu­ro ir ati­tin­ka­mai li­to at­žvil­giu (pa­čia­me že­miau­sia­me taš­ke – tur­būt apie 40 proc.) To­kie po­ky­čiai nė­ra be nuo­sto­lių. Kaž­kas nuo­sto­lius vi­suo­me­nė­je vis tiek pa­ti­ria: ar žmo­nės, pa­siė­mę pa­sko­las va­liu­ta, ar tu­rin­tie­ji san­tau­pų. Bet Len­ki­jos eko­no­mi­kai to­kie svy­ra­vi­mai bu­vo nau­din­gi, nes pa­bran­go im­por­tas, at­pi­go eks­por­tas. To­kiu bū­du Len­ki­jai pa­vy­ko pa­dė­tį su­val­dy­ti.

Bet Len­ki­ja yra di­de­lė ir ga­na už­da­ra eko­no­mi­ka, to­dėl jos skai­čia­vi­mai to­kiu at­ve­ju yra ki­to­kie, ne­gu Lie­tu­vos, ku­ri yra ma­ža, at­vi­ra eko­no­mi­ka, ku­rią vei­kia im­por­to ir eks­por­to vė­jai, ku­riai im­por­to ir eks­por­to kai­nų sta­bi­lu­mo už­ti­kri­ni­mas yra vie­nas iš pa­grin­di­nių ir svar­biau­sių da­ly­kų. Ir mes tai pa­sie­kė­me su Va­liu­tų val­dy­ba. Jei mes bū­tu­me ne­tu­rė­ję Va­liu­tų val­dy­bos, nė kiek ne­abe­jo­ju, 2008–2009 m. li­tas tur­būt bū­tų at­pi­gęs ne 40 proc., o daug dau­giau. Apie tai ga­li pa­gal­vo­ti žmo­nės, ku­rie tu­ri san­tau­pų, ku­rie tu­ri pa­sko­las, tar­ki­me, eu­rais – kaip jie tuo me­tu bū­tų jau­tę­si? Tai­gi kiek­vie­nas skai­čia­vi­mas šio­je si­tua­ci­jo­je yra ki­toks. Ir Len­ki­jos skai­čia­vi­mai, be abe­jo, yra ki­to­kie.

Bet į ką no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį – šį pa­va­sa­rį, kuo­met su­si­dū­rė­me su pa­dė­ti­mi Ry­tų Eu­ro­po­je – hib­ri­di­niais ka­rais, ag­re­si­jos pa­vyz­džiais, net ir Len­ki­jos po­li­ti­kų ir Cen­tri­nio ban­ko re­to­ri­ko­je ga­li­ma ma­ty­ti po­ky­čių ir at­vi­res­nių kal­bų. Pre­zi­den­tas B. Ko­mo­rows­kis, prieš ke­le­tą die­nų kal­bė­da­mas, ro­dos, su vy­riau­sy­be, taip pat ban­dė už­si­min­ti, kad Len­ki­ja, kaip di­de­lė ES žai­dė­ja, no­rin­ti bū­ti reikš­min­ga ES, tur­būt su­nkiai ga­lės pa­siek­ti šį tiks­lą, ne­bū­da­ma eu­ro zo­no­je, nes eu­ro zo­na vis dėl­to yra ES bran­duo­lys.

– Len­ki­ja – ne vie­nin­te­lė, ku­ri ne­tu­ri eu­ro. Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė – dar vie­nas pa­vyz­dys. Ar ga­lė­tu­mė­te jį pa­ko­men­tuo­ti?

– Ži­no­ma. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės san­ty­kis su ES – ypač šiuo me­tu – aps­kri­tai yra ge­ro­kai komp­li­kuo­tas. Ma­nau, kad eu­ro klau­si­mas yra jau vi­siš­kai an­traei­lis. Gir­di­me apie re­fe­ren­du­mą, ku­rį ke­ti­na ini­ci­juo­ti kon­ser­va­to­rių vy­riau­sy­bė, apie tai, kad aps­kri­tai no­ri­ma pers­vars­ty­ti san­ty­kius su ES ir iš to iš­peš­ti di­des­nės nau­dos sau. Ma­nau, kad to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ta dis­ku­si­ja, kad gal­būt ša­lis svars­ty­tų pri­si­jun­gi­mą prie eu­ro zo­nos (juo­ba kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė nuo pat įsto­ji­mo tu­ri iš­ly­gas sto­ji­mo su­tar­ty­je ir to­kios par­ei­gos, skir­tin­gai nuo nau­jai įsto­ju­sių ša­lių, ne­tu­ri), be jo­kios abe­jo­nės, tur­būt yra vi­siš­kai uto­pi­nė dis­ku­si­ja, ku­ri šiuo me­tu ne­tu­ri di­de­lės pra­smės.