Vis dėlto V.Putinas lieka vienas pagrindinių veikėjų tarptautinių reikalų scenoje, įskaitant JAV vadovaujamas derybas su Iranu, net jei Vakarų lyderiai pažadėjo stengtis izoliuoti jį tol, kol tęsis krizė Ukrainoje.

Dar šį mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo atvykusi į Maskvą derėtis su V.Putinu, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasitarti su juo buvo nuvykęs į Sočį.

V.Putinas ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pastarosiomis dienomis kalbėjosi telefonu ir susitarė atnaujinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti Sirijos pilietinį karą ir kurioms V.Putino bendradarbiavimas taip pat yra itin svarbus.

„Yra prasmė bendradarbiauti ten, kur esama aiškaus abipusio intereso, kol tavęs neprašo atsisakyti principinių reikalų, kurie yra svarbūs tavo šalies, tavo sąjungininkų ir tavo draugų saugumui ir gerovei“, – trečiadienį sakė viceprezidentas Joe Bidenas.

Kai kurie analitikai sako, kad Vakarai rizikuoja pasiųsti prieštaringus signalus Ukrainai, kurios vyriausybė siekė didesnės paramos.

„Wilson Center“ ekspertas dėl buvusių sovietinių valstybių Matthew Rojansky sakė, kad Ukrainoje „didėja nusivylimas“ dėl to, ką tenykščiai pareigūnai mato kaip Vakarų „blankų įsipareigojimą“ ginti jos suverenitetą.

„Jie visi labai nerimauja, jog Jungtinės Valstijos mes juos po autobusu, kad sudarytų grandiozinį sandėrį su Putinu“, – rašė M.Rojansky elektroniniame laiške iš Kijevo, kur jis susitinka su vyriausybės pareigūnais ir pilietinės visuomenės grupėmis.

Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos ėmė augti pernai, kai Kremliaus remiamas ukrainiečių prezidentas pabėgo dėl tuo metu vykusių protestų. Prorusiški separatistai tada perėmė strategiškai svarbų Krymo pusiasalį, kurį Rusija vėliau aneksavo.

Vakarai šio žingsnio nepripažįsta, bet JAV ir Europa iš esmės prarado viltį, kad Rusija grąžins Krymą Ukrainai.