D. Grybauskaitė – apie pabėgėlius, nenorinčius į Lietuvą

 delfi.lt 2015 10 16

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nuo karo baisumų bėgantys pabėgėliai nesirenka šalių, į kurias nori atvykti. Taip ji atsakė į klausimą apie tai, kad pabėgėliai netrokšta atvykt į Lietuvą, apie kurią dažnai nieko nežino.

delfi.lt (K.Pansevič nuotr.)

D. Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kur aptariami tolesni Europos veiksmai pabėgėlių krizei spręsti, padėtis Sirijoje, Europos pinigų sąjungos stiprinimo klausimas ir planuojamas ES narystės referendumas Jungtinėje Karalystėje.

„Pabėgėlių klausimas išliks ant europinio stalo ilgai, nes konfliktai karai nesibaigs greit, deja, matome konflikto eskalaciją Sirijoje, tai gali dar padidėti. Jei tai yra tikri pabėgėliai, kurie bėga nuo karo, bėga, gelbėdami savo gyvybę, tokie pabėgėliai nesirenka šalių, jiems pagal Ženevos konvenciją reikia prieglobsčio ir jis yra suteikiamas", - sakė prezidentė.

„Tie, kur renkasi, kur geriau, kur šilčiau, kur patogiau – jau kažin ar tokiems žmonėms visos šalys norės suteikti pabėgėlio statusą" - pridūrė D. Grybauskaitė.

Jos nuomone, krizės kontekste Europos Sąjungai reikia stiprinti išorines sienas, kurti bendras pasienio pajėgas, kad būtų galima realiai kontroliuoti savo sienas ir iki įvažiavimo į Europą atskirti tikrus pabėgėlius nuo ekonominių migrantų.

Bandys įkalbėti Turkiją

D. Grybauskaitė atskleidė, kad per EVT bus aptartas bendradarbiavimo su Turkija planas, nes būtent per šią šalį didžiuliai pabėgėlių srautai eina – Turkijoje yra virš dviejų milijonų pabėgėlių iš Sirijos ir aplinkinių valstybių.

„Taigi mes pagaliau darome tai, ką turėjome daryti anksčiau – sprendžiame klausimą sistemiškai – išorinės sienos, pagalba trečiosioms šalims, iš tų, kurių važiuoja, pagalba įvairiems maisto fondams, ir tik tuomet tai, kas vyksta pačioje Europoje”, - tikino prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, bendradarbiauti Turkija bus skatinama įvairiomis priemonėmis – pradedant vizų liberalizavimu, finansine pagalba, injekcijomis į tam tikrus fondus ir baigiant vystomuoju bendradarbiavimu.

„Yra atidirbta schema su daugeliu Afrikos valstybių. Tokia sistema yra išbandyta, kuri įtraukia ne tik grąžinimą, bet ir abipusę pagalbą”, - teigė ji.