Rusija slepia savo karių žūtis užsienyje

lzinios.lt 2015 10 30

 

Rusijos generolai giriasi pergalėmis Sirijoje, o putinistai, beveik pamiršę Ukrainą, džiūgauja, kad jų šalis susigrąžino galybę ir „parodė Vakarams“. Tačiau iš Sirijos į Rusiją jau pargabentas pirmasis cinkuotas karstas. Jeigu jų bus daugiau, nuotaikos gali pasikeisti.

lzinios.lt (Reuters/Scanpix nuotr.)

 

 

Rusijos karinių oro pajėgų techniko žūtį Sirijoje gaubia paslaptis. Apie devyniolikmečio kareivio mirtį tapo žinoma antradienį, o trečiadienį Vadimo Kostenkos palaikai, atvežti cinko karste, buvo palaidoti jo gimtajame kaime.

 

Rusijos gynybos ministerija patvirtino kario mirtį Rusijos karinėje bazėje Latakijoje, tačiau paskelbė, kad tai buvo savižudybė, jaunuoliui susikivirčijus su mergina. Kario draugai ir giminaičiai tuo negali patikėti. Jie sako, kad V. Kostenka buvo linksmas ir gyvybingas, siekė karjeros armijoje, norėjo tapti karininku. Niekas nepastebėjo jokių nevilties ar depresijos požymių. Mačiusieji kareivio palaikus mini žaizdas, galinčias liudyti apie smurtinę mirtį. Artimųjų abejones didina ir tai, kad dar nuo sovietinių laikų valdžia ir kariškiai visuomet stengėsi nurašyti tokias netektis, tiek taikos, tiek karo metu, nelaimingiems atsitikimams. Pastaruoju metu Rusija net priėmė įstatymą, kuriuo įslaptino savo karių žūtis užsienyje.

 

V. Kostenka yra pirma viešai Rusijos pripažinta auka per jau mėnesį trunkančią Kremliaus karinę kampaniją Artimuosiuose Rytuose. Kaip ir konflikto Ukrainoje atveju, Vladimirui Putinui nereikalingos Rusijos armijos netektys Sirijoje, tai bloga žinia ir jo palaikomam Basharui al-Assadui. Mat kol kas putinistai stebi bombardavimą ekranuose, tarsi tai būtų kompiuterinis žaidimas, ir palaiko raginimus „ginti B. al-Assadą nuo blogio jėgų“.

 

Absurdiškas reitingas

Kitaip nei, pavyzdžiui, Pentagonas, paprastai skelbiantis informaciją apie užsienyje žuvusius amerikiečių karius, o prieš tai pranešantis artimiesiems, Rusija atkakliai neigia savo praradimus Ukrainoje ir iki šiol nėra prisipažinusi, kad jos reguliariosios armijos kariai drauge su separatistais kaunasi su Ukrainos pajėgomis šios šalies teritorijoje.

 

Lygiai tokios pačios politikos Kremlius laikosi ir Sirijos atžvilgiu. Būta kelių pranešimų, remiantis Sirijos pareigūnais, kad Latakijoje nuo sviedinio sprogimo žuvo Rusijos kariai. Maskva juos paneigė tvirtindama, jog nevykdo sausumos operacijos Sirijoje, o jos kariai nekariauja drauge su B. al– Assado pajėgomis. JAV duomenimis, Rusijos kariškiai veikia B. al-Assado armijoje.

 

Nėra oficialių duomenų, kiek karių Rusija neteko Ukrainoje, tačiau remiantis įvairiais duomenimis internete apytiksliai suskaičiuota, kad nuo 2014 metų pavasario Ukrainoje žuvo daugiau kaip 400 Rusijos kariškių.

 

Kai rugsėjo 30 dieną Rusija netikėtai pradėjo karinę kampaniją Sirijoje, didžiausią intervenciją užsienyje nuo 1979 metų Afganistano okupacijos, V. Putino populiarumas pasiekė beveik absurdiškas 89,9 proc. aukštumas – paprastai tokius reitingus skelbiasi turį tik diktatoriai, tačiau V. Putino atveju skaičius iš tiesų.

 

Nenori antro Afganistano

Spalio pradžioje Levados centro atlikta apklausa parodė, jog 46 proc. rusų nerimauja, kad Rusija neįklimptų Sirijoje, kaip praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį Afganistane. Akivaizdu, kad V. Putinas norėtų išvengti „antro Afganistano“, nes jei iš Sirijos į Rusiją pradės keliauti cinkuoti karstai, netgi galingoji V. Putino propagandos mašina nebegalės to visiškai nuslėpti.

 

Nepaisant V. Putino tvirtinimų, kad jis kovoja su „Islamo valstybe“ (IS), kuo toliau, tuo labiau matyti, jog Rusijos karinė kampanija nukreipta ne prieš IS, o prieš B. al-Assado opoziciją, JAV remiamą Laisvąją Sirijos armiją. B. al-Assadas ir Rusija visus režimo priešininkus vadina teroristais ir net šaiposi, kad nėra jokių „nuosaikių teroristų“.

 

Pentagonas rekomendavo prezidentui Barackui Obamai pasiųsti į Siriją „žaliąsias beretes“ ar kitus specialiųjų pajėgų padalinius. Jeigu B. Obama tam pritars, amerikiečių kariai bus dislokuoti prie pat fronto linijos. JAV specialiųjų pajėgų grupės po 30–50 žmonių talkins sukilėliams prieš Sirijos režimą ir galbūt kurdų pajėgoms. Jei sukilėliai gaus mobilius zenitinius raketų kompleksus, jie galės numušinėti kol kas nepasiekiamus Rusijos karo lėktuvus ir sraigtasparnius.

 

Laimi 50 centimetrų

Nors V. Putinas giriasi, jog Rusijos oro pajėgų kampanija Sirijoje sėkminga, o ateityje pergalių bus dar daugiau, vokiečių dienraštis „Die Zeit“ rašo, kad yra kaip tik atvirkščiai – Rusijos kariškiai patyrė virtinę nesėkmių, nes B. al-Assado armija per silpna išlaikyti užimtas teritorijas.

 

Jau keturias savaites Rusijos karo lėktuvai beveik be perstojo raižo Sirijos dangų, o spalio 7-ąją, V. Putino gimimo dieną, kariniai laivai iš Kaspijos jūros paleido sparnuotąsias raketas į taikinius Sirijoje (tiesa, nepatvirtintais pranešimais, jos nukrito Irane). Tačiau net ir taip palaikoma, B. al– Assado armija didelių pergalių neskina. Mat ji visiškai nusilpusi ir demoralizuota. Vienas Sirijos vadas neseniai šaipėsi, kad fronte prie Hamos miesto B. al-Assado armijai pavyko pasistūmėti vos 50 centimetrų.

 

Vietoj pergalių internete apstu vaizdų, kaip liepsnoja rusų gamybos tankai, sunaikinti mobiliųjų prieštankinių sistemų TOW, kurias tiekia Saudo Arabija. Vienas sukilėlių vadas gyrėsi, kad jo būrys per parą sunaikino 23 rusų tankus.

 

Jei taip ir toliau bus, V. Putinui gali tekti stabilizuoti frontą Sirijoje įtraukiant į karą ir sausumos pajėgas. Kol kas jis ne kartą sakę, jog Rusija neplanuoja sausumos operacijos Sirijoje. Vieno sarkastiško Rusijos apžvalgininko teigimu, tai reiškia, jog bus kaip tik priešingai, nes kiekvienas V. Putino žodis paprastai yra melas.

 

Parengė Viljama Sudikienė