Pekino ir Maskvos draugystė Jungtinėse Tautose braška

15min.lt 2015 11 02

Kinija ir Rusija ilgai puoselėjo jungtinį frontą prieš Vakarus. Tačiau tai keičiasi – Kinija pradeda eiti savo keliu ir nebenori būti siejama su Rusija, rašo „Foreign Policy“ žurnalistas Columas Lynchas.

Kinijos ir Rusijos prezidentai

15min.lt Reuters/Scanpix nuotr.

Vakarų raginimai atitolti nuo Rusijos veikia

Rugsėjo pabaigoje Kinijos Užsienio reikalų ministerijos delegacija už uždarų durų Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu ir jam perdavė gerų žinių. Pekinas pasirengęs balsuoti už vietos JT Saugumo Taryboje suteikimą Ukrainai – nepaisant Rusijos kampanijos prieš.

 

Toks Kinijos žingsnis turėjo skaudžiai suduoti Rusijai, kuri siekdavo Kinijos paramos JT (ir paprastai ją laimėdavo) savo geopolitinėse ir ideologinėse kovose su Vakarais. Tai taip pat pasiuntė aiškų signalą, kad Rusijos artimiausia ir labiausiai vertinama sąjungininkė JT nori siekti savo tikslų – net jei Rusijai tai nepatiks.

 

Kinija ir Rusija viena kitą laiko strateginėmis partnerėmis ir jos siekia JT balsuoti vieningai – iš dalies tam, kad vaizduotų atsaką Amerikos galiai. Tačiau už šią draugystę Kinija turi mokėti vis didesnę diplomatinę kainą – Rusijos pozicijos daro žalą Pekino komercinių partnerių nuo Artimųjų Rytų iki Ukrainos interesams. Po to, kai Rusija aneksavo Krymą, Kinija sustiprino savo prekybinius ryšius su Ukraina – šiemet ji aplenkė JAV ir tapo didžiausia Ukrainos kukurūzų importuotoja. 

 

Ukraina galiausiai gavo 177 balsus 193 šalių Asamblėjoje ir laimėjo vietą Saugumo Taryboje. 

 

Aukšto rango Saugumo Tarybos diplomatas „Foreign Policy“ sakė, kad Pekinas ir Maskva vis dar sutaria dėl, pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos. Tačiau jis sakė, kad abiejų šalių aljansas silpnėja, nes jų pozicijos pradeda skirtis vis daugiau kitų klausimų – pradedant Pietų Sudanu ir baigiant Ukraina bei Sirija. 

 

„Kinijai nėra palanku, kad Rusija sugebėjo aneksuoti Krymą ar suteikti stiprią karinę paramą Basharui al Assadui Sirijoje, – teigė diplomatas. – Kažkas tikrai keičiasi. Atsirado skirtis tarp Kinijos ir Rusijos.“

 

Jis sakė, kad tikriausiai artimoje ateityje nebus drastiškų pokyčių – pavyzdžiui, atviros Kinijos opozicijos Rusijai, tačiau panašu, kad ima veikti JAV ir kitų Vakarų valstybių raginimai Pekinui atitolti nuo Rusijos, kad taip Vladimiras Putinas būtų paskatintas galbūt pakeisti savo agresyviausias taktikas. Jeigu tikrai pavyktų susilpninti Kinijos ir Rusijos aljansą, Vašingtonas ir jo partneriai tikisi, kad jiems pavyktų padidinti politinį spaudimą Rusijai baigti savo karinius veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje. 

 

Keičiasi santykiai JT Saugumo Taryboje

Rusijos aljansas su Kinija Saugumo Taryboje ilgai yra pagrindiniu stabdžiu Vašingtono iniciatyvoms. Pekinas ir Maskva keturis kartus kartu vetavo rezoliucijas, nukreiptas prieš B.al Assadą ir raginančias pradėti karo nusikaltimų Sirijoje tyrimą. Kai Kinijai reikėdavo paramos blokuojant diskusijas dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje, Rusija visada padėdavo.

 

Jos sujungė jėgas ir prieš Amerikos iniciatyvas pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus Birmoje 2007 m., Zimbabvėje 2008 m. ir kitur, priešinosi JAV siekiui plėsti sankcijas Iranui. Jos boikotavo JAV sušauktą susitikimą dėl situacijos Darfūre, Lietuvos – dėl Ukrainos.

 

Tačiau vis daugėja aiškių ženklų, kad Kinijos ir Rusijos draugystė braška. Kai Rusija pradėjoantskrydžius Sirijoje, Kinija davė labai atsargų, apskaičiuotą ir neentuziastingą komentarą. Spalį Kinija kartu su Vakarais balsavo už sankcijas Pietų Sudano valdžiai ir karo nusikaltimų teismo sukūrimą. Rusija susilaikė, aiškindama, kad sankcijos tik paskatins valdžią toliau kovoti.

 

Rusija liko viena ir vetuodama dvi rezoliucijas, įskaitant vieną, raginančią įkurti karo nusikaltimų tribunolą dėl Malaizijos lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje. Maskva taip pat vetavo rezoliuciją liepos mėnesį, kuria 1995 m. bosnių musulmonų vyrų žudynės Srebrenicoje buvo įvardintos genocidu. Artimus ryšius su Serbija palaikanti Rusija aiškino, kad neteisinga išskirti tik Bosnijos serbų karius dėl nusikaltimų per kraujo liejimą buvusioje Jugoslavijoje. Kinija susilaikė abiem atvejais.

 

Net ir tai atvejais, kai jos sujungdavo jėgas, tai abi šalys darydavo dėl skirtingų priežasčių. Kai Europa spaudė Saugumo Taryboje priimti rezoliuciją dėl jėgos panaudojimo Viduržemio jūroje leidimo, Pekinas ir Maskva pasipriešino. Maskva aiškino, kad mandatas panaudoti jėgą yra pernelyg platus, Pekinas jaudinosi, kad tai gali pakenkti Kinijos prekybai.

 

Rusija ir Kinija yra labiau santuoka iš išskaičiavimo nei stiprus ideologinis bendradarbiavimas.

 

„Yra daug atvejų, kai Pekinas mėgina aiškiai atskirti save nuo Maskvos“, – teigia Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) analitikas Richardas Gowanas.

 

Jo teigimu, dar neaišku, ar Kinijos atsiskyrimas nuo Maskvos yra tik dėl periferinių klausimų, ar tai yra didesnio strateginio pokyčio ženklas.

 

Tačiau analitikas sakė nesitikintis, kad Pekinas artimiausiu metu radikaliai pasitrauktų nuo Rusijos – abi šalys jaučia būtinybę bendradarbiauti dėl įvairių klausimų, pavyzdžiui, Irano.

 

Kas didysis partneris – Pekinas ar Maskva?

Kol kas Pekinas ir Maskva siekia pademonstruoti savo draugystę – Xi Jinpingas su Vladimiru Putinu susitinka pakankamai dažnai, Kinijos prezidentas taip pat dalyvavo Antrojo pasaulio karo minėjime Maskvoje, kurį ignoravo Vakarai. Abi šalys kartu surengė bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Japonijos jūroje, vėliau – Viduržemio.

 

„Labai patogu turėti tokį stiprų rėmėją ir sąjungininką, – yra sakęs Vitalijus Čiurkinas, Rusijos ambasadorius JT. – Mes dabar turime strateginę partnerystę su Kinija, įskaitant ir čia, Saugumo Taryboje.“

 

Bendradarbiauti Saugumo Taryboje abiems šalims ne visada pavyksta, teigė dar vienas aukšto rango diplomatas, nes Rusija ir Kinija yra „labiau santuoka iš išskaičiavimo nei stiprus ideologinis bendradarbiavimas“.

 

Tačiau diplomatai sako, kad realiame pasaulyje tai Rusija groja antruoju smuiku santykiuose su Kinija.

 

„Kur jų nuomonės sutampa, jos dirba išvien – pavyzdžiui, stabdant diskusijas apie žmogaus teises, – sakė diplomatas. – Bet Kinijos ir Rusijos interesai ne visada sutampa, todėl jos tikrai automatiškai nebalsuoja taip pat.“

 

Kinijos diplomatinę strategiją JT yra sudėtinga iššifruoti, rašo C.Lynchas. Viešuose pareiškimuose Kinijos diplomatai retai nukrypsta nuo skambių frazių apie būtinybę išlaikyti valstybės suverenumą ir spręsti konfliktus dialogu. Kinija kartais dėl to gali atrodyti kaip jaunesnioji partnerė – sekanti Rusijos iniciatyvomis, kurios diplomatija yra žymiai triukšmingesnė, kurią paremti Kremlius pasiryžęs jėga.

 

Tačiau diplomatai sako, kad realiame pasaulyje tai Rusija groja antruoju smuiku santykiuose su Kinija, kuri yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje, ir kuri žymiai efektyviau gali pasinaudoti savo minkštosiomis galiomis nei V.Putinas, kuris tikslų siekia siųsdamas Rusijos karines pajėgas.

 

Kinija pažadėjo 2 mlrd. JAV dolerių vystymosi paramą skurdžiausioms pasaulio valstybėms, 100 mln. dolerių paramą Afrikos Sąjungos kuriamoms karinėms pajėgoms, taip pat 8 tūkst. Kinijos taikdarių JT taikos misijoms.

 

„Kinijos-Rusijos santykiai nėra tokie paprasti, kaip žmonėms patinka manyti – kad abi šalys yra artimos draugės kovoje su Vakarais. Iš tiesų taip nėra“, – teigia Brookingso instituto Kinijos užsienio politikos ekspertas Phillipe'as Le Corre'as.

 

V.Putinui, eksperto teigimu, desperatiškai reikia draugų ir dėl to jis bando palaikyti artimesnius santykius su Kinija. Tačiau Kinija išlieka neįsipareigojusi ir nesileidžia į artimą draugystę dėl to, ką Rusija daro Ukrainoje ir Sirijoje.

 

„Jie žaidžia tam tikrą žaidimą: pažiūrėkite, mes esame kartu prieš Vakarus. Tačiau jie nesutaria dėl labai daug dalykų. Rusijos ekonomika kenčia, o Kinija nenori būti izoliuota nuo Vakarų, nes nori tapti pasauline žaidėja“, – teigia ekspertas.