Lietuviai neišnyks: mokyklos braška nuo būsimų pirmokų

lrytas.lt 2016 01 25

 

Didmiesčių mokytojai nustėrę: iš kur tuštėjančioje Lietuvoje pasipylė tiek daug būsimų pirmokų? Aiškėja, kad suolus šį rugsėjį sės gerokai daugiau pradinukų, nei anksčiau – mokyklinio amžiaus sulaukė sočiau maitinta ikikrizinių vaikų karta.

 

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklas apgulė tėvai, nuo šių metų sausio padavę paraiškas į pradines klases 2016-ųjų mokslo metams. Nors dar iki rugsėjo toli, jau dabar matyti, kad didžiuosiuose miestuose reikės formuoti daugiau pirmokų klasių, nei ankstesniais metais. O nemažai mokyklų pagal švietimo reformos planą buvo uždarytos ar smarkiai sumažintos.

 

 

Pedagogams – galvos skausmas, kaip į klases sutalpinti šiemet mokyklinio amžiaus sulaukusius vaikus gimusius 2008 ir 2009 metais. Tai vadinamoji „ikikrizinių vaikų“ karta, nuo šių metų rugsėjo sėsianti į mokyklos suolą.

 

Ekonominio pakilimo metais Vyriausybė pagimdžiusioms motinoms sudarė išskirtines sąlygas: 2007 – 2008 metais buvo skiriamos dviejų metų motinystės atostogos, pirmus metus mokant 100 proc. atlyginimo dydžio išmokas, antrus metus – 85 proc

.

Pagal statistiką, 2008 ir 2009 metais Lietuvoje tada gimė 2 tūkst. vaikų daugiau, nei ankstesniais metais. Jie šiemet sulaukė mokyklinio amžiaus, neatmetama, kad su būsimais pirmokais į Lietuvą grįžo ir dalis emigrantų.

 

Klasės jau perpildytos

Šių metų pirmosiomis dienomis paaiškėjo, kad Vilniaus mokyklose būsimos klasės rugsėjį gali būti perpildytos. Su tokia situacija susidūrė vilnietė Jurgita, suskubusi užrašyti 2009 m. gimusią dukrą į mokyklą.

 

„Manėm, kad iki rugsėjo 1-osios dar daug laiko. Ir apstulbome, kai supratome, kad jau pavėlavom“, – sakė vilnietė.

 

Kito tą patį darželį lankančio vaiko tėvai, pačią pirmąją prašymų priėmimo dieną apie 15 valandą nuėję į Gabijos gimnaziją sužinojo, kad prieš juos būsimų pirmaklasių eilėje jau yra užrašyta daugiau kaip 100 vaikų.

 

Šeškinės, Pašilaičių ir Justiniškių mikrorajonų sandūroje gyvenanti Jurgita norėjo dukrą užrašyti į Pašilaičiuose esančią „Žemynos“ pagrindinę mokyklą, kurią baigė jos vyresnioji dukra. Tačiau jau antrąją prašymų priėmimo dieną raštinėje išgirdo, kad yra 99 procentai, jog vaikas į šią mokyklą nepateks: klasės jau surinktos.

 

Nunešus prašymą į arčiausiai namų, bet kitoje Laisvės prospekto pusėje esančią „Sietuvos“ mokyklą, Jurgita išgirdo tą patį: dvi pirmokų klasės jau surinktos, bet galbūt bus formuojama trečia. Tai suteikė šiokių tokių vilčių.

 

Keičia registracijos vietą

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Eglė Stonkutė sostinės būsimųjų pirmokų tėvus ramino: vietų mokyklose tikrai užteks.

 

Ji pripažino, kad pirmokų nuo rugsėjo laukiama daugiau nei pernai, bet perteklių sukelia tėvai, užsispyrę leisti vaikus į konkrečias mokyklas, laikomas prestižinėmis.

 

„Kai kuriose mokyklose gali susidaryti eilės, nes dalis tėvų ieško, jų manymu, ypatingos mokyklos ir savo prašymus pateikia į kelias mokyklas, taip patys sudarydami laikinas eiles. Bet vėliau, vasaros pabaigoje paaiškėja, kad dalis vaikų į konkrečią mokyklą neateis ir eilės sumažėja arba visai jų nelieka. Dalis tėvų net keičia savo vaikų registracijos vietą (gyvena su tėvais, o registruojasi pas senelius, tetas, dėdes) ir taip stengiasi pakliūti į jiems norimą mokyklą. Tokios tendencijos ypač ryškios leidžiant vaikus į pirmą klasę arba į pirmą gimnazijos klasę“, – aiškino E. Stonkutė.

 

Vis tik sostinės švietimo specialistai pripažįsta, kad problemos kyla ne tik dėl tėvų, nesilaikančių tvarkos leisti vaikus į jų gyvenamajai teritorijai priklausančias mokyklas.

 

Grūstis – mikrorajonuose

Daugiausiai sostinės jaunų, demografinius gimstamumo rodiklius gerinančių šeimų gyvena Pašilaičiuose, Pilaitėje, Šeškinėje – bet šiuose rajonuose mokyklų kaip tik trūksta.

 

Pavyzdžiui, Šeškinėje esanti „Žemynos“ progimnazija šių metų sausį jau gavo 143 prašymus į pirmą klasę. Mokykloje bus formuojamos 3 ar 4 pirmos klasės iš ne daugiau kaip 100 vaikų. Nemaža dalis iš jų gyvena ne šiai mokyklai priskirtoje teritorijoje. Justiniškėse esanti „Vyturio“ pradinė mokykla šia dienai turi 144 prašymus. Formuos penkias pirmokų klases – priims 125 mokinius.

 

Be to, dalis tėvų prašymus paduoda ir į „Vyturio“ pradinę mokyklą, o gal dar ir daugiau. Taigi, prašymai dubliuojasi, o gal ir trigubinasi.

 

Palyginkime: Vilniaus „Vyturio“ pradinėje mokykloje ir Vilniaus „Žemynos“ progimnazijoje 2015-2016 mokslo metais buvo suformuota po 4 pirmųjų klasių komplektus. Vilniaus Žemynos gimnazijoje šiuo metu mokosi 101 pirmokas, Vilniaus „Vyturio“ pradinėje mokykloje – 111.

 

„Tai tik patvirtina ankstesnių metų patirtį. Pernai padėtis buvo tokia pati, bet rugsėjo mėnesį liko žymiai mažiau mokinių ir visi norintys iš priskirtos teritorijos, ir ne tik, buvo priimti“, – paaiškino sostinės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė E.Stonkutė.

 

Pagausėjo mažųjų klaipėdiečių

Būsimųjų pirmokų tėvai tiesiog užplūdo keletą šiaurinėje ir centrinėje Klaipėdos dalyje esančių mokyklų.

 

„Verdenės“ progimnazijoje pirmomis dienomis užregistruota bene dvigubai daugiau vaikų negu pernai. Daug tėvų atėjo ir į Simono Dacho progimnaziją. Pietinėje miesto dalyje situacija rami – ten stovi didžioji dalis mokyklų.

 

Praėjusį rugsėjį uostamiestyje į valstybines mokyklas susirinko 1 tūkst. 765 pirmokai. Spėjama, kad šįmet jų bus daugiau, nes 2009 metais Klaipėdoje buvo pasiektas gimstamumo rekordas per pastaruosius 10 metų.

 

Pasak Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, konkrečias išvadas dar anksti.

 

Mat uostamiestyje kaip ir Vilniuje, kad tėvai savo vaiką užregistruoja ne vienoje mokykloje ir tik artėjant mokslo metams nusprendžia, kur mokysis jų atžala.

 

Įkvepiančios statistikos naujienos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė patvirtino, kad ikikrizinių metų ekonominio pakilimo optimizmas jau nuo 2005-ųjų skatino gimstamumo didėjimą, įtakos turėjo ir 2007 ir 2008 metais Vyriausybės suteiktos dosniai apmokamos vaiko priežiūros atostogos iki dviejų metų.

 

„Jaunos šeimos tada drąsiai planavo ateitį, ėmė kreditus. Taip pat ir daugiau vaikų ryžosi gimdyti“, – sakė profesorė.

 

Taigi dabar mokyklinio amžiaus sulaukė 2008 ir 2009 metais gimę vaikai, kai veikė ekonominės paskatos juos auginti.

 

2008 metais Lietuvoje gimė 31, 5 tūkst. vaikų, 2009 metais – 32, 2 tūkstančių. Bet stojus krizei, 2010 metais gimstamumas sumažėjo iki 30,7 tūkst. vaikų. Panašus lygis laikėsi iki praėjusių metų.

 

Tačiau sumuojant 2015-ųjų rezultatus aiškėja, jog praėjusieji metai vėl įkvėpė viltį, nors ir silpną, kad atžalų susilaukiama daugiau.

 

„Jau paskelbti 2015 -ųjų statistikos duomenys apie gimstamumą rodo, kad pernai Lietuvoje gimė apie pusantro tūkstančio vaikų daugiau, nei pastaraisiais keliais metais. Pernai gimė 32 tūkst, vaikų – tokio skaičiaus negalima pavadinti bumu, bet aukštyn kylanti kreivė galimai liudija ekonomikos pagyvėjimą, įkvepiančią jaunas šeimas“, – su atsargiu optimizmu kalbėjo V.Stankūnienė.

 

Tad gal reikia liautis virkavus dėl tautos nykimo ir vėl atverti uždarytas mokyklas?

 

Kaune šturmuojamos progimnazijos

Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste šiemet rugsėjį taip pat ateis daugiau pirmokų, bet ne tiek gausiai, kaip Vilniuje ir Klaipėdoje. Kauną iš didžiųjų miestų labiausiai ištištino emigracija.

 

Kauniečiai susidūrė su kitokia, bet panašaus pobūdžio problema: nuo metų pradžios pirmokų gimnazistų tėvai užgulė progimnazijas.

 

Prie prestižinės Garliavos (Kauno r.) Jonučių progimnazijos eilės buvo nusidriekusios nuo 4 valandos ryto.

 

Eilės buvo susidarę ir pernai, progimnazijai teko suformuoti vieną papildomą klasę.

 

Garliavos Jonučių progimnazijos direktorius Jonas Petkevičius pripažino, kad šiemet eilė buvo kaip niekada ilga, mat mokymo įstaigai priskirtoje teritorijoje sparčiai daugėjo naujakurių, turinčių mažų vaikų.

 

Direktorius žadėjo, kad į progimnaziją bus priimti visi pirmokai – šiemet jų gali būti 150-180. Jeigu reikės, bus suformuota papildoma pirmokų klasė.