Britai pasiekė savo – ES planuoja reformas

lzinios.lt 2016 02 03

Europos Sąjunga vakar pristatė planuojamas svarbias reformas, įskaitant „raudonosios kortelės“ sistemą, suteiksiančią nacionaliniams parlamentams galią blokuoti Briuselio teisės aktus. Galbūt šios priemonės įtikins Didžiąją Britaniją nepalikti ES.

lzinios.lt     Reuters/Scanpix nuotr.

Po praėjusį savaitgalį vykusių Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovo Davido Camerono ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko derybų abi šalys kalbėjo apie „pažangą“. Susitarimas dar toli gražu neparengtas, numatytos tik gairės. D. Cameronas pirmiausia turi įtikinti kitų 27 ES valstybių lyderius pritarti siūlomoms reformoms per viršūnių susitikimą, kuris vyks Briuselyje vasario 18–19 dienomis.

Jeigu D. Cameronui pavyktų susitarti, jis galėtų agituoti savo šalį balsuoti už tolesnę Didžiosios Britanijos narystę Europos Sąjungoje per referendumą, planuojamą rengti jau birželį. Siūlomi sprendiniai įsigaliotų tik tuo atveju, jei britai nepasirinktų pasitraukimo iš ES.

Penktadienį premjeras įtikinėjimo maratoną pradės Lenkijoje ir Danijoje. Jeigu iki vasario 18 dienos visų valstybių narių vadovų nepavyks palenkti į savo pusę, D. Cameronas dar galės stengtis tai padaryti net iki vasaros pradžios.

D. Tusko planas apima „raudonosios kortelės“ sistemą. Kaip nurodė D. Camerono biuras Dauningo gatvėje, ji leistų blokuoti arba pakeisti ES direktyvas, jeigu tam pritartų 55 proc. nacionalinių parlamentų. Ši reforma yra vienas pagrindinių D. Camerono siekių. Dabar galiojanti ES „geltonosios kortelės“ sistema (jos pavadinimas pasiskolintas iš futbolo pasaulio) leidžia parlamentams tik reikalauti Briuselio paaiškinimų apie priimtas direktyvas.

Londonas jau anksčiau perspėjo, jog dar laukia „daug sunkaus darbo“, kad viršūnių susitikimo dalyviams būtų įmanoma pateikti pasiūlymus dėl reformų keturiose plačiose politikos srityse, kuriose D. Cameronas nori pokyčių. Be kita ko, Londonas pageidauja, kad Didžiajai Britanijai nebūtų taikomas ES įpareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“, kad devynios bloko šalys, tarp jų ir Didžioji Britanija, nebūtų spaudžiamos įsivesti euro, kad būtų užtikrintas didesnis ES ekonominis konkurencingumas.

Tačiau prieštaringiausiai vertinamas reikalavimas leisti Didžiajai Britanijai apriboti socialines garantijas imigrantams darbininkams, atvykusiems iš kitų ES valstybių. Šis pasiūlymas ypač supykdė Vidurio Europos šalis. D. Camerono biuras gyrė „reikšmingus“ signalus iš Europos Komisijos siekiant susitarti dėl „socialinės rūpybos stabdžių“, kurie leistų Londonui nebetaikyti lengvatų migrantams iš ES valstybių – pavyzdžiui, pajamų mokesčio ribų mažai uždirbantiems žmonėms, – jeigu Didžioji Britanija sugebėtų įrodyti, kad jos socialinės apsaugos sistemai iškilusi grėsmė.

Vadinamasis Višegrado ketvertas (Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija) sakė nesutiksiantis su jokiu planu, kuris sudarytų sąlygas diskriminuoti šimtus tūkstančių jų piliečių, dirbančių Didžiojoje Britanijoje. Tuo metu Paryžius perspėjo Londoną blokuosiantis pasiūlymą užtikrinti apsaugą euro zonai nepriklausančioms šalims, jeigu tame plane bus žengta per toli.