Mažvydas Jastramskis. Kas laukia LSDP ir Malinausko?

alfa.lt 2016 04 08

Panašu, kad Druskininkų mero ir vietos socialdemokratų skyriaus pasitraukimas nėra sutartas taktinis žingsnis, o tikras kerštas. Tačiau jei tokia situacija išsilaikys, praloš ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), ir pats Ričardas Malinauskas.

alfa.lt  M. Jastramskis

Metų pradžioje rašiau, kad LSDP reitingas yra molinis ir gali artėjant rinkimams po truputį aižėti. Būtent taip ir vyksta, ir ne vien dėl skandalų įtakos populiarumui. Juk savivaldos ir nacionalinis lygmuo Lietuvoje persidengę – vietoje įsitvirtinę merai gali padėti kandidatams vienmandatėse, o taip pat ir kilstelėti bendrus partijos balsus. O nepadėdami – tuos balsus atimti.

 

Tiesioginiai mero rinkimai LSDP apskritai susiklostė ne taip, kaip (tikriausiai) tikėtasi. Vietoje 2014 metais turėtų 22 mero postų liko 16. Vėliau dėl tragiškos Telšių mero Vytauto Kleivos žūties buvo prarastas dar vienas postas (pakartotinius rinkimus laimėjo Darbo partijos atstovas). Dabar R. Malinauskas atima dar vieną savivaldybę.

 

Balsų atžvilgiu tiek Druskininkai, tiek ir Telšiai socialdemokratams tikrai yra svarbūs. Čia 2015-aisiais partija gavo daugiau nei 13 tūkst. rinkėjų balsų. Druskininkai pagal šį rodiklį užėmė septintą (6524 balsai), o Telšiai (5021 balsai) – aštuntą vietą tarp savivaldybių, kuriose 2015 metų kovą socialdemokratai tebeturėjo mero postus.

 

Žinoma, tai negarantuoja, kad tie patys balsai partijai būtų atitekę ir per Seimo rinkimus. Tačiau meras reiškia administracinius resursus ir gerą matomumą, o praradus šį postą, jau sunkiau įtikinti rinkėjus vėl balsuoti taip pat. Pagal 2012 metų tyrimo „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija“ duomenis, apie 69 proc. LSDP rinkėjų taip pat už juos balsavo ir 2011 metais (antras rezultatas po konservatorių). Persidengimas didelis, bet netobulas.

 

Derėtų nepamiršti ir Lazdijų-Druskininkų vienmandatės apygardos. Šioje apygardoje dominuoja Druskininkų savivaldybės apylinkės, taigi socialdemokratai čia turėdavo pranašumą. Praėjusį kartą ten į Seimą pateko buvusi vicemerė Kristina Miškinienė. Ar ji galės būti išrinkta be R. Malinausko paramos, jeigu liks LSDP nare? Abejoju.

 

Izoliuotai žiūrint – praradimai nedideli. Tačiau vertinant sistemiškai, lašas po lašo ir akmenį pratašo. LSDP jau nebėra ta partija, kuri 2014 metais turėjo virš 20 proc. reitingą ir kontroliavo daugiau nei trečdalį Lietuvos savivaldybių (administraciniai resursai čia – itin svarbus veiksnys). Galime pradėti svarstyti ir apie tai, kad 2016-ųjų Seimo rinkimų laimėtojas nėra toks jau ir aiškus.

 

O ką pralošia R. Malinauskas? Juk jis lieka Druskininkų meru, vietos (buvęs) LSDP skyrius pasitraukia su juo. Atrodytų, belieka toliau valdyti savo „feodą“, ką R. Malinauskas ir taip daro nuo 2000 metų. Su LDDP, LSDP ar be jokios partijos – juk tai tik detalės.

 

Tačiau pati „Vijūnėlės“ dvaro istorija rodo, kad ir „feodalams“ kartais prireikia centrinės valdžios. Tapdamas politiniu atskalūnu, R. Malinauskas atsisako tų privilegijų, kurias turėjo būdamas LSDP vicepirmininku. Be to, atsisakant partinio užnugario, ignoruojama galimybė, kad dalis žmonių jį galėjo remti būtent dėl to, kad jis socialdemokratas. Net jeigu tai – tik keli šimtai rinkėjų, jie gali būti itin svarbūs, pavyzdžiui, antrajame mero rinkimų ture.

 

Lietuvos savivaldos istorija rodo, kad nepartiniai ar mažų partijų merai ilgainiui visgi susisaisto su didesnėmis organizacijomis. Kurį laiką į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) nestojęs Ignalinos meras Bronis Ropė šį žingsnį žengė 2004 metais. Varėnos rajonas ilgai buvo regionine išskirtimi, kai jį valdė Lietuvos centro partija su Vidu Mikalausku, tačiau pastarasis vis tiek galų gale nuklydo į LSDP.

 

Panašios tendencijos matomos ir žiūrint į nepartinius Seimo narius – parodykite nors vieną, kuris taip ir išliko nepriklausomas. Petras Gražulis išstojęs iš krikdemų vaidino nepartinį, bet greitai rado vietą Rolando Pakso partijoje. Povilas Urbšys į LVŽS dar nestoja, bet, panašu, dalyvaus jų sąraše rinkimuose. Kitiems baigėsi iš viso liūdnai – ar kas nors atsimena tokius Seimo narius Mantą Varašką ir Joną Stanevičių, kurie 2008 metais buvo išrinkti kaip nepriklausomi kandidatai?

 

Taigi esminis klausimas dabar – kam bus siūlomasi, arba kas „ims“ R. Malinauską? Tikrai ne dešinieji. Valentinas Mazuronis tikriausiai ir taip turi per daug veiklos įsitvirtindamas Darbo partijoje, kad įsileistų potencialų konkurentą dėl pirmininko posto. „Tvarka ir teisingumas“ priimtų merą išskėstomis rankomis, bet pačiam R. Malinauskui turėtų pakakti politinio proto, kad nešoktų į skęstantį laivą.

 

Belieka įvairiais politikais besistiprinanti LVŽS, kurios sąraše vietą randa tiek nepartiniai kandidatai, tiek anksčiau partijoms priklausę žmonės – pavyzdžiui, konservatorius Egidijus Vareikis. R. Malinauskui ši partija gali atrodyti patraukli. Ji ir regionuose stipri, ir reitinguose lyg kyla, ir kviečia prisijungti nepartinius žmones.

 

Tačiau pačiai LVŽS toks žingsnis būtų viena didesnių klaidų, kokias ji dabar gali padaryti. Viešųjų ryšių atžvilgiu, tai siųstų visuomenei aiškų signalą, kad svarbu ne kažkokios vertybės ar profesionalumas, o valdžios ėmimas bet kokiomis priemonėmis. Jeigu LVŽS nori eiti į rinkimus kaip oponuojanti valdžiai partija, ji negali turėti jokių ryšių su pastarųjų mėnesių skandalais – paprasta kaip dukart du.

 

Kas belieka R. Malinauskui? Bandyti išsilaikyti kaip regioninei jėgai arba sugrįžti į LSDP. Galbūt pats meras taip ir dėlioja kortas – kurį laiką pašantažuos pasimetusius socialdemokratų lyderius, o tada padiktuos sąlygas ir sugrįš kaip svarbus, įkalbėtas žmogus. Juk LSDP jau mato, kad Seimo rinkimai slysta iš po kojų.

 

Mažvydas Jastramskis yra VU TSPMI lektorius