Ž. Pavilionis. Quo vadis, Europa?

delfi.lt 2016 04 11

Kartais taip būna, kad laikas lyg susijungia, atrodo imtų ir prabiltų.

delfi.lt  K. Čachovskio nuotr.

Greitai bus dešimt metų, kuomet 2006 m. gegužės mėn. pradžioje Lietuvoje lankėsi ir transatlatinio energetinio saugumo pagrindus sudėliojo JAV viceprezidentas Cheney kartu su A.A. Lech Kaczynskiu, Azerbaidžiano Prezidento Alijevu, Gruzijos Prezidentu Sakašviliu, Ukrainos Prezidentu Juščenka – taip pat dešimt metų, kai dėl „techninių kliūčių“ Rusija Lietuvai nutraukė naftos tiekimą, o visi tuo metu Vilniuje susirinkę lyderiai tapo Kremliaus taikiniais. Šiais metais minėsime ir aštuntas Gruzijos (Abchazijos ir Osetijos) okupacijos metines.

Balandžio 10 d. - šeštos Lenkijos Prezidento komandos žūties Smolenske metines - lygiai tiek laiko Kremlius atsisako Lenkijai išduoti lėktuvo liekanas. Pirmadienį Vilniuje kartu su Krymo ir viso pasaulio totoriais minėsime antras Krymo okupacijos metines, rytų Ukrainos okupacija tęsiasi. Kremlius nevykdo nei Sarcozy, nei Minsko I ar II plano. Šalia dar kaista Azerbaidžiano – Armėnijos konfliktas, prie kurio laužo šildosi abiems pusėms ginklus tiekianti Rusija. Artėja rinkimai Gruzijoje, Moldovoje, Lietuvoje. Rytai pradeda skęsti ugnyje. Kaip į tai atsako Vakarai?

Lyg paralelinėje visatoje ar stiklo karoliukų kambaryje (tikėtina, kad šis trapus stiklas turi puikias garso izoliacijos savybes) Vakarai šią savaitę atsako referendumu Nyderlanduose, kuriuo bandoma sustabdyti Ukrainos suartėjimą su Europa, taip pat ir NATO Generalinio sekretoriaus lakoniška informacija, kad nepaisant pirmame paragrafe išdėstytų faktų bus atnaujintas NATO-Rusijos dialogas. Kažkur matytas paveikslas – berods tai jau įvyko 2008 m. po Rusijos-Gruzijos karo. Eilinį kartą pasimokėme iš istorijos, kad iš jos nepasimokėme. Beje, ar tai tik nebus pradžia? Netrukus ir ES turėtų atsukti savo kitą žandą Kremliui – gal pasiilgo karštų Kremliaus bučinių, kuriems taip trukdo šiuo metu taikomos sankcijos? Mūsų dar laukia referendumas Jungtinėje Karalystėje, rinkimai JAV – kad paveikslas įgautų sodrumo. Jeigu gerai organizuota mažuma Nyderlanduose sugebėjo sustabdyti apatišką ir politkorektišką daugumą, kodėl tai negali įvykti kitur? O gal tai pabaigos pradžia, kaip neseniai pareiškė vienas iš besidžiaugiančių Nyderlandų lyderių?

Dar metų pabaigoje maniau, kad šie metai bus lemtingų posūkių metai, žinoma – posūkio į gerą, nes jau devynis metus iš eilės Vakarai įvairiuose frontuose pralošia. Tikėjau, kad Maidanas, net ir rinkimai Lenkijoje pristabdys Europoje plintantį nuolankumą, politkorektiškumą blogiui, prievartai, ciniškam interesui. Tikėjau, kad žmogaus orumo sukilimas Maidane ir kitose šalyse yra pirmos gerosios naujienos kregždės. Tačiau jau kurį laiką neapleidžia nuojauta, kad turime ruoštis ir kitam scenarijui, kuomet visos mūsų geriausios viltys gali ir nepasiteisinti.

Jeigu artimiausiais mėnesiais Vakarai ir toliau didžiausią dėmesį skirs klimato kaitai (šiuo atveju klimato atšilimui su Kremliumi), tai bijau, kad būtent mūsų regionui, o ne visam pasauliui, teks patirti tiesiogines šio atšilimo pasekmes. Artėjantys rinkimai Lietuvoje užtemdys šią dramą - bet kokiu atveju bus džiaugiamasi pasiekimais, kad ir kokie kartūs jie būtų. Prasiblaivymas kaip visada ateis po rinkimų. Tačiau net jeigu tai įvyks po rinkimų, prieš mūsų akis - bene pavojingiausias laikotarpis, kuomet Europa darys klaidas ir vis mažiau bus išdrįstančių pasakyti, kad karalius yra nuogas.

Tikėkimės, kad mums šį laikotarpį pavyks išgyventi. Tačiau išgyvenus mes turėsime savęs labai rimtai paklausti – ar surasime savyje jėgų susivienyti ne tik šalyje, bet ir regione ir labai aiškiai, nedviprasmiškai Vakarams pasakyti – arba Jūs žaidžiate pagal mūsų taisykles, arba Jūsų žaidimas apskritai gali baigtis. Tai nebus panašu į dabartinį plaukimą pasroviui ar atgal į tas pačias istorines pelkes ar prarajas - tai gali būti plaukimas prieš srovę ar plaukimas, kuris gali pakreipti srovę, kuriam, manau, Lietuva jau subrendo.

Ateityje nebegalėsime būti tik vidutiniška valstybė, gyvenanti šia diena ir nuolat laukianti orų prognozės ar pašalpos iš Briuselio. Orų užsakymas, mūsų lyderystė visose srityse turi prasidėti Vilniuje, mūsų regione, kartu su mūsų likimo broliais ir sesėmis – tik tada sugebėsime likusią Europą eiti su mumis. Turime išmokti ne tik gintis, bet ir kurti ateitį (siekiančią daug toliau, nei eiliniai rinkimai ar partiniai interesai). Galų gale jau nebeturime alternatyvos. Europos kelias turi tapti mūsų kelias, o ne atvirkščiai, kaip buvo iki šiol. Europa ir esame mes, beje, ne tik olandai.