Jurga Tvaskienė. Kur veda premjero flirtas?

lzinios.lt 2016 04 13

Lyg kipšo iš tabakinės iššokusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pilna visur. Už parankės su Sauliumi Skverneliu, „atmuštu“ iš socialdemokratų. Dalis socialdemokratų dėl to siunta, bet premjeras Algirdas Butkevičius demonstruoja visišką ramybę – nė pusės blogo žodžio apie S. Skvernelį, nieko apie R. Karbauskį.

lzinios.lt nuotr.

Prieš kelias savaites, S. Skverneliui sukirtus rankomis su R. Karbauskiu, premjeras A. Butkevičius beveik atvirai prisipažino žinojęs apie būsimą įvykių eigą ir greičiausiai ketinęs nuslėpti tai tiek nuo savo partijos kolegų, viešai ieškojusių vis populiarėjančiam policininkų ministrui geriausios vietos savo sąraše, tiek nuo koalicijos partnerių, teoriškai delegavusių komisarą į postą, tiek ir nuo visuomenės.

 

„Buvau susitikęs su ponu R. Karbauskiu ir vidaus reikalų ministru. Tuo metu kaip tik pokalbis vyko apie tai, kad vidaus reikalų ministras ponas Skvernelis dalyvaus Seimo rinkimuose įrašytas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą ir bus tos partijos vedlys. Mes susitarėme, kad apie tai viešai bus pranešta po balandžio 9 dienos, kada jau bus oficialiai galima pradėti vykdyti rinkimų kampaniją“, – sakė premjeras. Ir pridūrė norėjęs, kad S. Skvernelis – vienaip ar kitaip žiūrint, pagudravęs tiek su socialdemokratais, tiek tarsi su pačiu A. Butkevičiumi – dar kurį laiką būtų ėjęs ministro pareigas.

 

Šie premjero žodžiai gali reikšti tik viena: jis nebūtų prieštaravęs, jei jo vadovaujamoje koalicinėje Vyriausybėje būtų likęs paslapčiomis į opozicijos (nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo metu neremia valdančiųjų) pusę perėjęs politikas, valdančiųjų sąskaita toliau besiauginantis reitingus ir ramiai buriantis bendražygius. Maršui į Seimą, tik nes su A. Butkevičiaus, o su R. Karbauskio komanda. Kokia iš to nauda A. Butkevičiui?

 

Vadinamuosiuose politikos kuluaruose visada pilna įvairių versijų. Viena jų byloja, kad A. Butkevičius, apsiimdamas globoti jo partijai šiek tiek, bet ne visai lojalų S. Skvernelį, kieno nors patartas taip esą sąmoningai bando stiprinti R. Karbauskio auginamą partiją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vadinama organizacija, kurioje, pagal jos kūrėjo užuominas, nepartinių „specialistų“ gali atsirasti daugiau nei partinių narių, o su partija į rinkimus einantiems, bet bilieto imti nenorintiems „specialistams“ net nereikėtų ideologiškai įsipareigoti juos vienijančiam dariniui. Tereikėtų remtis bendromis moralės normomis. Beveik Dekalogu. Pažįstama, ar ne?

 

Tokiu būdu prieš 2008-ųjų rinkimus gimė Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija. Gimė ne lygioje vietoje, bet tuo metu vidinę krizę išgyvenančios Artūro Zuoko vadovautos Liberalų ir centro sąjungos pašonėje. Liberalcentristai naujajam dariniui net „paskolino“ žmonių – ir nemažai žmonių, nes koks gi skirtumas, pagal susitarimą dvi tarsi atskiros partijos, pergalingai pasirodžiusios Seimo rinkimuose, po jų turėjo tapti bendra jėga, atversiančia A. Zuokui kelią į prezidento postą, o „specialistams“ apie kuriuos visi kalbėjo, bet niekas neįvardijo, suteiksiančia postus Seime ir Vyriausybėje. Tuos postus iš pradžių turėjo užimti A. Valinsko parinktos šou pasaulio žvaigždės, sėkmės atveju sutiksiančios jų geranoriškai atsisakyti.

 

Kas iš to išėjo? Tuose rinkimuose liberalcentristai tegavo 8 vietas. A. Valinsko „prisikėlėliai“ – dvigubai daugiau, bet vis tiek nepakankamai nei atskirai, nei kartu su potencialiais partneriais formuoti Vyriausybei. Jokie „specialistai“ vietoj „šoumenų“ į Seimą nebeatėjo – tiems, kas reguliavo šią dėlionę, tapo akivaizdu, kad įtakos turėti nebepavyks. A. Zuoko svajonės – ne tik apie prezidento rinkimus, bet ir apie plataus masto lyderystę – sudužo labai ilgam.

 

Tik praėjus nemažam laikotarpiui, liberalcentristų likučiai pradėjo dėlioti, kas ir kodėl jais pasinaudojo. Vis dėlto apie „smegenų centrus“, sukūrusius šiai partijai pražūtingą planą, iki šiol užsimenama vos puse lūpų. Toje pusėje kartais paminimas Albinas Januška – buvo toks įtakingas Valdo Adamkaus prezidentūros žmogus, dabar, sako, auginantis aveles. Nuskamba ir kitų jo aplinkos žmonių pavardės. Tos, kurias netingint galima rasti dabartinėje A. Butkevičiaus komandoje. Socialdemokratai – dalis socialdemokratų – su tais „smegenų centrais“ jau yra sukę bendrus reikalus. Tada, kai reikėjo nustumti nepatogų tapusį Algirdą Brazauską ir nubaidyti jį pakeisti turintį Zigmantą Balčytį.

 

Taigi kas įtikino dabartinį premjerą A. Butkevičių flirtuoti su R. Karbauskiu ir S. Skverneliu? Ir kodėl? Kas papasakojo, kad toks flirtas sustiprins Socialdemokratų partijos, o kartu ir A. Butkevičiaus pajėgas būsimajame Seime? Be to, būtų įdomu sužinoti, ar premjeras taip pat buvo įspėtas, kas gresia mažesnės sėkmės atveju.