R. Masiulis. Visada galima geriau

delfi.lt 2016 04 13

Liaudies išmintis ir fizikos vadovėliai byloja: šiluma kaulų nelaužo. Tačiau negailestinga statistika primena, kad dalis žmonių Lietuvoje kartu su šiluma namuose gali gauti ir švilpaujančius vėjus kišenėse.

delfi.lt  K. Pansevič nuotr.

Tad nieko nuostabaus, kad šildymas yra viena svarbiausių energetikos temų.

Šildymo sezonas ką tik pasibaigė, tad pamėginkime įvertinti jį remdamiesi faktais. Vartotojų sąskaitos priklauso nuo dviejų faktorių: šilumos kainos ir suvartoto jos kiekio. Pastarąjį lemia oro temperatūra ir šildomo pastato kokybė. Kuo ji prastesnė, tuo daugiau šilumos iškeliauja vėjais – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis.

 

 

Pagerinti pastato kokybę ir sumažinti šildymo sąskaitas padeda renovacija. Jos tempai priklauso ir nuo Vyriausybės veiksmų, tačiau labai svarbi ir pačių gyventojų iniciatyva. Galima būtų ilgai diskutuoti, ar renovacijos tempai yra pakankami – ši tema verta atskiro komentaro. Tačiau faktas, kad renovuotuose namuose gyvenantys žmonės gauna mažesnes šildymo sąskaitas.

 

Kitas faktorius – oro temperatūra. Jai nei Vyriausybė, nei gyventojai neturi jokios įtakos (išskyrus sprendimus dėl klimato kaitos – bet tai taip pat atskira tema). Būna, kad šilumos kaina apčiuopiamai sumažėja, bet visą naudą „suėda“ žiemos speigai, todėl sąskaitos už tai, kad namuose būtų šilta, beveik nesumažėja.

 

Ir paskutinis faktorius – pačios šilumos kaina, paprastai išreiškiama centais už kilovatvalandę. Iš visų aukščiau išvardytų aplinkybių būtent kainai daugiausia įtakos turi Vyriausybės bei kitų atsakingų institucijų sprendimai.

 

Taigi kokia buvo šildymo kaina praėjusį šildymo sezoną? Jei trumpai – mažesnė. Per metus iki šių metų kovo kaina sumažėjo maždaug 11 procentų. Vien Vilniuje kaina sumažėjo kone 16 procentų. Ar toks pokytis – patenkinamas, priklauso nuo vertintojo nuotaikos. Optimistai džiaugtųsi: dabar galima sutaupyti 11 procentų išlaidų. Pesimistai, kaip įprasta, piktintųsi: vis tiek dar reikia mokėti likusius 89 procentus.

Pasigirsta balsų, kad šildymas galėjo dar labiau atpigti, reikėjo tik šiek tiek pasistengti. Tačiau prisiminkime, kuo buvome bauginami žiemos pradžioje: esą kainos dar labiau didės. Ir priežasčių sugalvota ne viena: įsigytas esą per didelis SGD terminalas, panaikintos elektros gamybos termofikacinėse elektrinėse ir panašiai.

 

Faktai rodo, kad kritika buvo laužta iš piršto: šildymas ne tik nepabrango, bet ir pastebimai atpigo. Šiemet įsigaliojęs vadinamasis dujų pajėgumų modelis sumažino šilumos tiekėjų išlaidas dujoms. Elektros kaina nuo šių metų taip pat sumažėjo. SGD terminalas šią žiemą Lietuvai tiekė beveik visas Lietuvai būtinas dujas, o „Statoil“ pasiūlyta suskystintųjų gamtinių dujų kaina nukonkuravo „Gazprom“. Dėl pastarosios priežasties vartotojams sumažėjo (arba sumažės artimiausioje ateityje) ir dujų kaina.

 

Gerų naujienų pažėrė ir biokuro rinka. Biokuras tampa dominuojančia kuro rūšimi daugelyje centrinio šilumos tiekimo įmonių, tad jo kaina svarbi didžiajai daliai šilumos vartotojų. Vyriausybė užtikrino, kad ši kaina būtų konkurencinga ir skaidri – nuo šių metų pradžios visas biokuras turi būti perkamas per „Baltpool“ energijos išteklių biržą.

 

Patirtis parodė, kad perkant per biržą kaina yra mažesnė, nei perkant dvišaliais sandoriais. O ir pačioje biržoje kaina mažėjo, nes išaugo konkurencija. Šiemet vasarį biržoje pirkėjai už medienos skiedras mokėjo 8 proc. mažiau, nei prieš metus.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjai biržoje biokuro dažniausiai įsigyja pigiau nei tikisi, nes tarpusavyje konkuruojantys pardavėjai dažnai pasiūlo mažesnę kainą.

 

Tik dirbdami mes pamatome, kur ir ką dar galime patobulinti. Tad vietoje klausimų apie tai, ar buvo galima dar labiau sumažinti kainas, reikėtų klausti, ką galime padaryti ateityje, kad energijos kainos mažėtų ar bent jau išliktų konkurencingos.

 

Pavyzdžiui, tik įsibėgėjus SGD terminalo veiklai suradome vartotojams palankesnį būdą užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumo finansavimą – tai nuo šių metų jau sumažino šilumos gamintojų išlaidas. O „Litgas“ šių metų pradžioje susitarė dėl geresnių SGD tiekimo sąlygų su „Statoil“ – tai visų energijos gamintojų išlaidas dujoms sumažins 24,6 mln. eurų.

 

Taigi kalbėdamas apie ateitį nebijau pasakyti: galime dar geriau.