Jurga Tvaskienė. Atsisveikinimas su prancūzais

lzinios.lt 2016 05 31

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), besirengiantys po metų perimti sostinės šilumos ūkį, ketina žengti iki šiol precedento neturėjusį žingsnį ir išreikalauti žalos atlyginimą iš ankstesnės VŠT vadovybės. Naujojo vadovo Manto Buroko teigimu, šilumos kainos našta vartotojams šiuo metu yra per didelė, bet ar ją pavyks sumažinti, tai priklausys ne tik nuo įmonės, Vilniaus miesto savivaldybės, bet ir nuo valstybės sprendimų.

 

Lygiai po metų sostinės šilumos ūkis iš ilgamečių nuomininkų – Prancūzijos bendrovės „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ – turi grįžti į miesto rankas.

 

Perėmimą įgyvendinančiai savivaldybės įmonei VŠT nuo praėjusių metų spalio vadovaujantis M. Burokas neslepia, jog ateinančią žiemą – paskutinį sezoną, kai vilniečių šildymą dar reguliuos nuomininkai – galimi nemalonūs siurprizai, pirmiausia dėl to, kad „Vilniaus energija“ praėjusių metų pabaigoje vienašališkai nusprendė išjungti trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę (TEC-3). Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybei panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas termofikacinių elektrinių gaminamai elektrai, nes dėl to TEC-3 veikla esą būtų tapusi nuostolinga. Vilniaus savivaldybė ir VŠT nuo metų pradžios siekia, kad Vyriausybė priimtų sprendimus, palankesnius šios jėgainės darbui, bet tam priešinasi Energetikos ministerija.

 

„Atnaujinti darbą TEC-3 tikrai galėtų. Klausimas, ar jos veiklai bus teikiama valstybės subsidija. Pasakyčiau taip: jeigu jėgainė neveiks, žiemą oro temperatūrai nukritus ekstremaliai, gali susidaryti situacija, kad miestui pritrūks šildymo galių“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė VŠT direktorius Mantas Burokas. Pareikalaus savo

 

– Iki Vilniaus šilumos ūkio perėmimo iš „Vilniaus energijos“ liko metai. Kaip VŠT sekasi įgyvendinti šį darbą?

– Šiuo metu sudarinėjame turto ir darbuotojų perėmimo grafiką. Labai gaila, kad ankstesnė VŠT vadovybė šia linkme nepadarė beveik nieko, todėl šiandien tenka planuoti ne tik didžiuosius darbus, bet ir kaskart gręžtis į praeitį, įvertinant anksčiau priimtus sprendimus, „deginančius“ valdomus resursus. Turiu omenyje sprendimus, visiškai nesusijusius su VŠT ūkine veikla, nepamatuotas rizikas teikiant neperspektyvias paskolas ir panašiai.

 

– Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra pateikusi išvadas, kad ankstesnė VŠT vadovybė prikaupė apie 5 mln. eurų nuostolio, suteikdama daugiau nei 2 mln. eurų paskolų jau bankrutavusiai „Air Lituanica“, taip pat leisdama tūkstančius kavai, dovanų čekiams, teniso aikštelių nuomai ir panašiai. Ar bandėte kelti klausimą dėl nuostolių išreikalavimo iš ankstesnių vadovų?

– Tie pinigai buvo paleisti į orą. Šiandien mums jų trūksta, todėl intensyviai svarstome žalos atlyginimo klausimą bei atliekame tam tikrus žingsnius ta linkme.

 

– VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas yra minėjęs, kad pagal ankstesnę Vilniaus šilumos tinklų ir „Vilniaus energijos“ pasirašytą nuomos sutartį dėl netinkamai nustatytų bazinių šilumos ir karšto vandens kainų per pastaruosius penkerius metus vartotojai už šilumą galėjo permokėti milijonus eurų. Ką ketinate daryti keisdamas situaciją?

– Šiuo metu vyksta teismo procesas. Sulaukus galutinės nutarties, tolesni žingsniai priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimų. Jeigu matote mus kaip įmonę, kuri galėtų kompensuoti permokas gyventojams, – tikrai ne, nes mes neperimame ankstesnių „Vilniaus energijos“ įsipareigojimų ar tuo labiau atsakomybės už buvusius pažeidimus. Taigi jei bus fiksuotas pažeidimas ar netinkamas VKEKK sprendimas dėl kainos nustatymo, išeičių bus ieškoma tų subjektų apimtimi. Mes spręsime, kiek galėtume prisidėti prie teisingumo atkūrimo, kiek tai susiję su neatitikimais nuomos sutarties nuostatoms.

 

 

 

Grėsmė – vilniečių butams

 

– Jau netrukus Vilniaus šilumos tinklams teks perimti apie 800 darbuotojų iš „Vilniaus energijos“. Iš kur VŠT paims šių darbuotojų išlaikymui ar atsiskaitymui su jais reikalingų lėšų?

– Darbuotojams siunčiame labai aiškią žinią: jų kompetencija ir darbas mums reikalingi, juolab kad veikla – šilumos ir elektros energijos gamyba – vyks toliau. Norėtume, kad darbuotojai nebūtų įtraukiami į tai, kas vyksta tarp sutarties šalių, ir jaustųsi kuo saugiau. Jei kalbėtume apie atlyginimus, jie yra tam tikro darbo rezultato finansinė išraiška. Ją per kainą ir dabar sumoka vartotojai. Kol kas neturime konkrečių skaičių, nors jų ne kartą prašėme iš „Vilniaus energijos“. Tačiau tikrai manau, kad kalbant apie gamybos ir aptarnaujantį personalą, ne apie vadovybę, darbuotojų atlyginimai nėra išpūsti.

 

– VŠT atsisakė iš „Vilniaus energijos“ perimti Vilniaus TEC-3, kuri dėl Vyriausybės sprendimo naikinti VIAP kvotas metų pradžioje buvo sustabdyta. Ar, jūsų manymu, TEC-3 galėtų atnaujinti darbą?

– Atnaujinti darbą TEC-3 tikrai galėtų. Nėra abejonių, kad šis įrenginys pajėgus gaminti šilumą ir elektros energiją. Klausimas, ar jo veiklai bus teikiama valstybės subsidija. Kaip žinoma, šiuo metu vyksta diskusijos dėl naujos Valstybės energetikos strategijos. Šalies mastu turėtų būti nuspręsta, kiek Lietuva pati galėtų pasigaminti elektros energijos, kokiais įrenginiais turėtų būti remiamasi ir kurie iš jų turėtų būti laikomi pagrindiniais. Apie tai VŠT su Energetikos ministerija diskutuoja jau ne vieną mėnesį, kol kas laukiame atsakymo, kaip būsimojoje strategijoje bus matomos šilumos bei elektros ūkio perspektyvos.

 

– Rudenį prasidės eilinis šildymo sezonas. Jei ateinančią žiemą Lietuvą užkluptų dideli šalčiai, ar nekiltų problemų šildant Vilnių, kai TEC-3 neveikia?

– Nuo pat pradžių pasisakėme už tai, kad reikia ieškoti sprendimų įrenginio veiklai užtikrinti. Labai gaila, kad nebuvo pateikta jokių kitų variantų, kaip tik TEC-3 uždarymas. Dėjome daug pastangų, kreipėmės į suinteresuotas institucijas, deja, tenka apgailestauti, jog kol kas sprendimų nėra. Pasakysiu taip: jeigu susiklostytų tokia situacija, kad žiemą oro temperatūrai nukritus ekstremaliai gerokai išaugtų šilumos poreikis, be abejo, miestas susidurtų su tam tikrais iššūkiais. Kraštutiniu atveju – taip, gali susidaryti situacija, kad Vilniui pritrūks šildymo galių. Bet ar taip įvyktų realybėje, sunku atsakyti.

 

Laukia sprendimų

 

– Vilniaus aprūpinimas šiluma bent kol kas yra grindžiamas gamtinių dujų vartojimu. Šilumos tiekimo įmonės yra įpareigotos dujas pirkti iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir sumokėti terminalo išlaikymo sąnaudas. Ar VŠT ketina siekti, kad toks sprendimas būtų persvarstytas?

 

– Reikia pripažinti, kad SGD terminalas savo paskirtį atliko – dujų kaina pakito. Lygindami dabartinę dujų rinkos kainą su buvusia anksčiau matome, kad našta vartotojams sumažėjo daugiau nei per pusę. Toliau viskas priklausys nuo to, kaip nuspręs valstybė: kas turėtų prisidėti prie strateginių įrenginių išlaikymo, ar, turėdami terminalą, tikrai turime intensyviai skatinti biokuro deginimą. Manau, susiformavus Baltijos dujų rinkai bei nutiesus jungtį į Lenkiją, SGD terminalo išlaikymo sąnaudos Lietuvos vartotojams turėtų mažėti. Taip pat turėtų būti apsispręsta, kokiu mastu Vilniuje dujas galėtų pakeisti biokuras. Manau, miesto kuro portfelis turėtų būti subalansuotas taip, kad nė viena rūšis pernelyg nedominuotų, nes kitaip vėl gali kilti problemų. Turėtų būti išspręsti esminiai strateginiai klausimai, nes šildymo paslaugos teikimui, nors ji pavesta savivaldybėms, valstybė daro didelę įtaką. Kol atsakymų į šiuos fundamentalius klausimus nebus, toliau stoviniuosime laukdami, kas pasakys, kaip turėtume gyventi toliau.

 

– Perėmus Vilniaus šilumos ūkį, VŠT teks vykdyti europines direktyvas, reikalaujančias mažinti energijos suvartojimą. Kaip ketinate tai daryti?

– Šilumos tiekėjas tikrai nesiekia šildyti oro, kad ir kaip pelningai tai atrodytų. Viskas priklausys nuo to, kaip bus diversifikuota miesto šilumos gamyba: ar į rinką ateis biokuro ir šiukšlių deginimo įrenginiai, kokias galias ir rezervą turėsime užtikrinti, ar tikrai bus pasukta Kauno, kuriame konkurencija jau tampa nevaldoma, pasirinkta kryptimi. Mūsų tikslas – ne pagaminti kuo daugiau šilumos, bet padaryti tai kuo efektyviau ir racionaliai ją panaudoti, vengiant nuostolių ir trasose, ir vartotojų namuose.

 

Kainų nekels

 

– Vilniečiai jau įprato prie kylančių šildymo kainų. Ar VŠT planuojamos pertvarkos taip pat virs tarifo dalimi?

– Šilumos tiekimo kaina Vilniuje ir taip didelė. Mes norime dirbti efektyviai, siekdami, kad vartotojo sąnaudų krepšelyje šildymas nesudarytų tokios grobuoniškos dalies kaip dabar. Planuojame nuosaikias permainas, atsižvelgdami į ilgalaikę perspektyvą, o ne siekdami greito efekto. Įrenginių modernizacijai ketiname siekti Europos Sąjungos paramos, ieškosime vidinių resursų, bet tikrai neplanuojame vartotojams pakelti ir taip didelę šilumos kainą.

 

– Kaip prognozuojate Vilniaus šilumos ūkio situaciją, susigrąžinus turtą iš „Vilniaus energijos“: jis bus valdomas miesto, o gal jau deramasi su potencialiais investuotojais ar nuomininkais?

– Tokios formos koncesija, kokia buvo Vilniuje, – nenaudinga vartotojui. Manau, kad po tokios patirties visi labai atsargiai vertintų privataus investuotojo atėjimą. Šiandien galiu labai aiškiai pasakyti, kad nėra svarstoma šilumos ūkį perduoti kam nors kitam. Artimiausias tikslas – ūkį susigrąžinti, įvertinti jo būklę, atlikti modernizavimą, o tada siekti optimalios kainos, kad vartotojams šiluma kainuotų kuo mažiau, o įmonė dirbtų kuo efektyviau. Sakydamas, jog sieksime kuo geresnės kainos vartotojams, esu įsitikinęs, kad VŠT šį tikslą gali įgyvendinti, todėl nematau priežasčių šilumos ūkį perduoti kitam privačiam operatoriui.