Roberta Tracevičiūtė Posūkis į Rusiją: nusilenkimas ar nauda

lzinios.lt 2016 06 01

Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio planuojama viešnagė į Rusiją sukėlė prieštaringą reakciją mūsų šalyje. Vieni politikai šio vizito nedramatizuoja, kiti jį vertina kaip pragmatiškos linijos šalininkų tūpsnį prieš Kremlių.

delfi.lt     J. K. Junckeris

 

Birželio viduryje į Sankt Peterburge rengiamą ekonomikos forumą vykti planuojantis J.-C. Junckeris bus pirmas Europos Sąjungos (ES) lyderis, kuris lankysis Rusijoje, kai 2014 metais šiai šaliai aneksavus Krymą buvo įvestos sankcijos. Toks jo žingsnis Lietuvoje sulaukė daugiau kritikos nei palaikymo ir supratimo.

 

 

Paaiškins Europos poziciją

Kad J.-C. Junckeris gavo kvietimą dalyvauti Sankt Peterburgo ekonomikos forume ir nusprendė į jį vykti, pranešė EK atstovas Margaritis Schinas. „Jis pasinaudos šia galimybe, kad Rusijos vadovams ir platesnei auditorijai paaiškintų ES poziciją dėl dabartinių Rusijos ir Bendrijos santykių“, – aiškino M. Schinas.

 

Kremlius informavo, kad šio vizito metu planuojamas dvišalis J.-C. Junckerio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. Kaip sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Maskva teigiamai vertina artėjantį vizitą, bet nesitiki staigaus santykių proveržio.

 

Ieškoma dialogo galimybių

Seimo vicepirmininko, parlamentinio Europos reikalų komiteto vadovo Gedimino Kirkilo teigimu, vertinti planuojamą J.-C. Junckerio vizitą į Rusiją nežinant visų aplinkybių yra gana sunku. Tačiau politikas pažymėjo, kad pastaruoju metu ES ieško tam tikro dialogo su didžiąja Rytų kaimyne. „Daug kas tai vertina labai skeptiškai, esą tai gali pagadinti reikalus, pakenkti vienybei ar pan. Tačiau labai daug kas priklauso nuo to, kokią žinią Rusijoje pasiųs J.-C. Junckeris, kokiuose susitikimuose jis dalyvaus. Iš esmės nedramatizuočiau situacijos dėl jo vizito. Manau, kad ES yra taikos projektas, visą laiką taikiai ieškantis sprendimų“, – pabrėžė Seimo narys.

 

G. Kirkilas neabejojo, kad J.-C. Junckeris Sankt Peterburge kels klausimų dėl situacijos Ukrainoje. Jis svarstė, jog planuojamas vizitas gali būti rengiamas siekiant susiorientuoti dabartinėje situacijoje, kokie tolesni Maskvos planai, ypač kai Rusija paleido Ukrainos lakūnę Nadiją Savčenko.

 

G. Kirkilas įsitikinęs, kad nepaisant ES vėl stiprėjančių balsų, raginančių nutraukti Rusijai taikomas sankcijas, liepos mėnesį jos vėl bus pratęstos. Apibūdindamas dabartinius ES ir Rusijos santykius, Seimo vicepirmininkas sakė, kad „norėtųsi tikėti, jog einama į tam tikrą santykių atšilimą“.

 

Vizitas pas agresorių

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Audroniaus Ažubalio nuomone, J.-C. Junckerio vizitui į Rusiją tikrai dar ne laikas. Esą aiškinimas, kad EK pirmininkas Rusijai išdėstys ES poziciją, tokios viešnagės „nelegitimizuoja“.

 

„Iš esmės tai vizitas pas agresorių, diktatorių, kuriam ES valstybės vieningai taiko sankcijas. EK vadovas vyksta niekieno neįgaliotas. Suprasčiau, jeigu Europos Vadovų Taryba nutartų ir sakytų: „Taip, EK pirmininkas turi vykti, nes norime pasiekti tai ir tai“, o dabar aptakios formuluotės liudija dar vieną dalyką. Reikia prisiminti, kad J.-C. Junckeris atėjo iš bankinės gerovės valstybės – Liuksemburgo, šalies, kurioje daugybę metų vyko įdomūs sandoriai bankininkystės sferoje. Tai žmogus, niekuomet neturėjęs nieko bendra su pozicija, kurią galima vadinti vertybine, t. y. jis grynai pragmatinės politikos atstovas“, – vertino A. Ažubalis.

 

Jis sakė nemanąs, kad J.-C. Junckerio vizitas galėtų pakeisti Europos Vadovų Tarybos nuomonę apie Rusiją. Tačiau jo dalyvavimą Sankt Peterburgo ekonomikos forume galima vertinti kaip savotišką lobizmą. „Ko važiuoji, jei žinai, kad esminiais klausimais kardinalių pokyčių nepasieksi? Važiuoji nusilenkti. Jeigu važiuoji nusilenkti, vadinasi, turi kokių nors siaurų pragmatiškų tikslų. Kitokio varianto nematau. Be to, tai jau nebe pirmas toks J.-C. Junckerio išsišokimas – jis buvo parašęs laišką V. Putinui, kalbėjo apie bendrą ekonominę erdvę nuo Vladivostoko iki Lisabonos“, – pareiškė politikas.

 

Pasak A. Ažubalio, kol kas nesą galimybių, kad ES ir Rusijos santykiai pagerėtų. Esą kol nėra įgyvendinti 5 principai, kuriuos priėmė ES Užsienio reikalų taryba, negali būti jokių kalbų apie sankcijų atšaukimą. „Tai, kad nuolat kalbama apie kažkokį santykių atšilimą, yra zondavimas, dirvos ruošimas. Nebūkime naivūs, yra daug tų, kurie norėtų, kad sankcijų nebeliktų, tačiau kol kas jų blauzdos per skystos. Kol Vokietija laikosi, tol kokie nors italai ar portugalai nieko nepakeis“, – sakė jis.

 

Negalima nuolaidžiauti

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius pasakojo, kad Briuselyje J.-C. Junckerio sprendimas vykti į Sankt Peterburgą ir dalyvauti susitikimuose su šalies vadovais vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, tai lyg ir papildo kai kurių ES valstybių norą užmegzti ir aktyviau palaikyti dialogą su Rusija, manant, kad ji yra neišvengiama partnerė, ypač geopolitiniuose procesuose. Kita vertus, toks J.-C. Junckerio sprendimas matomas kaip nuolaidžiavimas Rusijai, jai neįvykdžius esminių Minsko susitarimų sąlygų ar dėl Sirijos, bandymas nusiimti kepurę prieš tą, prieš kurį reikėtų laikytis kietesnės linijos.

 

P. Auštrevičiaus neįtikino pateikiamas oficialus paaiškinimas, kodėl J.-C. Junckeris vyksta į Rusiją. Jis ironizavo, kad šios valstybės vadovai yra gana raštingi, kad perskaitytų nesudėtingus ES sprendimus dėl sankcijų, kodėl Bendrija buvo priversta imtis tokių priemonių prieš Rusiją. „Kai kas Europoje, regis, pavargo nuo principingos politikos. Reikia pripažinti, kad iš Rusijos pažangos yra labai nedaug, jeigu apskritai yra. Pradėti nuolaidžiauti, kai sankcijos, regis, pradeda veikti ir ta šalis pradeda jas jausti, važiuoti ir klausti: „Kaip jūs jaučiatės? Ar nelabai esate ant mūsų supykę“, manau, yra savotiško dviveidiškumo pavyzdys“, – kalbėjo europarlamentaras.

 

Nors N. Savčenko sugrįžo namo, Rusijoje įkalinti liko daugiau kaip 100 Ukrainos piliečių. Pastaraisiais mėnesiais karo veiksmai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo. Kaip pabrėžė P. Auštrevičius, nuo 2014 metų pradžios per karo veiksmus žuvo kone 10 tūkst. ukrainiečių. „Manau, kad situacija tikrai bloga. Tokiu momentu negalima bandyti gerintis prie Rusijos. Priešingai, Kremlius pripažįsta tvirtą politiką – jeigu ES rodys svyravimą ir netikrumą, galima suprasti, kas laimės“, – akcentavo jis.