T. Langaitis. „Naujas Planas Lietuvai”: kaip tapti inovacijų šalimi?

delfi.lt 2016 06 02

Lietuva gali tapti sėkminga šalimi. Mes esame darbšti tauta, tačiau vis dar bijome rizikos, naujovių, veržlumo. Dėl to dirbame daug, tačiau uždirbame mažai.

delfi.lt   O. Gurevičiaus nuotr.

Per artimiausius ketverius metus, pasinaudodami paskutine mums skiriama rekordinio dydžio Europos Sąjungos parama, turime unikalią galimybę pasukti aukštųjų technologijų ir aukštų atlyginimų keliu.

 

Dirbdamas Seime remčiausi savo ilgamete darbo finansų ir technologijų srityse patirtimi, kad užtikrinčiau, jog sukame inovacijų, o ne stagnacijos keliu. Tam privalome suvokti inovatyvumo (išradingumo) svarbą, mokytis iš pažangesnių valstybių ir kurti veiksmingą mokslo bei verslumo bazę čia, Lietuvoje.

 

Naujovės tinka bet kurioje srityje

Inovatyvumas – žodis dažnai vartojamas, bet retai paaiškinamas. Mano supratimu, inovatyvios gali būti tiek lazerių ar biotechnologijų, tiek sunkiosios pramonės ar žemdirbystės įmonės. Lietuvai ypač svarbu skatinti inovacijas ir atradimus srityse, kuriose turime daugiausiai potencialo būti sėkmingi. Šviesos technologijų (lazerių), energetikos, biotechnologijų, IT ir inžinerinės pramonės įmonės jau įrodė, kad gali sėkmingai pardavinėti lietuviškus produktus užsienyje, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų verslo šakų. Juk, pavyzdžiui, patogesnė buhalterinės apskaitos programa, naujas darbų planavimo modelis, greitesnis 4G ryšys ar netgi stipresnio lydinio varžtai – visa tai inovatyvumo, išradingumo apraiškos, skatinančios produktyvesnį darbą ar kuriančios didesnę vertę.

 

Aukštųjų technologijų srityje inovatyvumas dažniau apibrėžiamas kaip gebėjimas išrasti kažką naujo, sukonstruoti sudėtingą įrenginį ar paleisti į pasaulį dar neregėtą verslą (pavyzdžiui, „Uber“ ar „Airbnb“). Tačiau visais atvejais inovatyvumui būtini tie patys dalykai – išsilavinę, kūrybingi žmonės, nebijoti klysti ir bandyti dar kartą skatinanti aplinka, ir galų gale – inovacijas bei verslumą remianti, o ne žlugdanti vyriausybė.

 

Diegdami naujoviškus sprendimus mes galime dirbti išmintingiau ir kurti produktus, kurių reikia visam pasauliui. Juk būtent technologiškai pažangių produktų eksportu Vokietija rėmėsi statydama savo stiprią ekonomiką, kuri užtikrina mažą nedarbo lygį ir aukštus atlyginimus. Nustebsite sužinoję, jog remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis (EBPO), vokiečiai vidutiniškai dirba apie 25 valandas per savaitę. Lietuvoje dirbantieji prakaitą lieja net dešimčia valandų ilgiau – apie 35 valandas. Ar nuo to gyvename geriau nei vokiečiai? Žinoma, ne, nes mes dirbame ties mažos pridėtinės vertės produktais, kurių netrokšta pusė pasaulio.

 

Veikiausiai netapsime automobilių eksporto gigante kaip Vokietija, tačiau esame stiprūs kitur – šviesos technologijose, biotechnologijose, IT, energetikoje ir inžinerinėje pramonėje. Pirma, šiose srityse jau turime sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau kelis dešimtmečius kuriamos pasaulinio lygio lazerinės sistemos, o lietuviškos IT įmonės kuria sprendimus didžiausioms tarptautinėms įmonėms. Antra, išskirtos sritys kuria aukštos pridėtinės vertės produktus. Papildomas valstybės ir užsienio investuotojų dėmesys prioritetiniams ūkio sektoriams leistų jiems plėtoti brangių ir kokybiškų produktų eksportą. Tai padėtų pagrindą sparčiam Lietuvos ekonomikos augimui.

 

Sudarę sąlygas veikti paklausius produktus gaminančioms ar paslaugas teikiančioms įmonėms, naudą pajusime visi. Eksportuodamas aukštos kokybės produkciją verslas „parveš“ į Lietuvą užsieniečių pinigus. Akivaizdu, tai naudingiausia bus tų eksportuojančių įmonių darbuotojams, kurie uždirbs didesnius atlyginimus nei dabar. Tačiau nederėtų pamiršti, kad geriau apmokami darbuotojai savo uždarbį leis Lietuvoje – pirks daugiau vietinės produkcijos, dažniau naudosis vietos verslo paslaugomis ir taip didins mūsų visų galimybes užsidirbti. Galų gale, eksportuojančios įmonės uždirbs didesnį pelną, todėl mokės daugiau mokesčių, o tai valstybei leis teikti aukštesnės kokybės viešąsias paslaugas (švietimą, sveikatos apsaugą), mokėti didesnes pensijas. Kitaip tariant, aukštos kokybės produktų eksportas pakels mūsų visų gyvenimo kokybę.

 

TS-LKD inovacijų skatinimo planas Lietuvai

Inovacijas – pažangius darbo procesus ir naujų produktų kūrimą – reikia skatinti. Naujame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ekonominiame (TS-LKD) plane Lietuvai pateikiame daugybę būdų, kaip skatinti inovacijas. Mes atvirai pripažįstame, kad Lietuva negali sau leisti remti visko iškart – neturime nei pakankamai finansinių išteklių, nei žmonių. Todėl išskyrėme kelias perspektyviausias Lietuvos ūkio sritis, kurios gali sukurti daugiausiai naudos – tai jau minėtos šviesos technologijos, biotechnologijos, IT, energetika ir inžinerinė pramonė. Kitos sritys (pavyzdžiui, medicina, logistika, maisto perdirbimas) jokiu būdu nebus užmirštos, tačiau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ūkio šakoms, turinčioms daugiausiai eksporto potencialo.

 

Inovacijų skatinimui galima pasitelkti du svarbiausius įrankius – arba viską nuo nulio kurti patiems, arba mokytis iš kitų, labiau pažengusių valstybių. Kol kas Lietuva nesugeba perimti žinių iš kitų išsivysčiusių šalių. Pasak Europos Komisijos, Lietuva yra mažiausiai pajėgi įsisavinti išorės žinias valstybė. Kitaip tariant, mes vis dar nesugebame mokytis iš kitose šalyse naudojamų pažangių gamybos ir vadybos metodų.

 

Kartu su finansų ir ekonomikos ekspertais parengtame TS-LKD plane yra numatytas tiesiausias kelias kitų šalių žinioms perimti – tai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas. Pasaulinės kompanijos, ateidamos į Lietuvą, atsineša ne tik savo kapitalą ir gerai apmokamas darbo vietas, bet ir eksporto rinkų tinklą bei žinias. Tarptautinės įmonės apmoko lietuvius dirbti su naujausia programine įranga, vadovautis produktyviausiais vadybos metodais, analizuoti situaciją remiantis geriausiais modeliais. Tokiose kompanijose padirbę lietuviai, savo ruožtu, skleidžia įgytas žinias keisdami darbovietes ar kurdami savo verslą. Tokiu būdu tarptautinių kompanijų atnešama darbo kultūra ir žinios ilgainiui praturtina vietos verslo tradicijas.

 

2009-aisiais TS-LKD vyriausybė į Lietuvą atvedė pirmuosius didelius vakarų investuotojus – „Barclays“ ir „Western Union“. Remdamiesi ankstesniu savo įdirbiu, iki 2020-ųjų Lietuvą norime paversti patraukliausia regione šalimi paslaugų centrų įkūrimui. Tam reikia plėtoti tokių gerai veikiančių institucijų kaip Investuok Lietuvoje tarptautinį tinklą, didinti derybose su investuotojais turimų argumentų arsenalą. Turime išsilavinusius žmones, galime pasiūlyti pasaulinėms kompanijoms gerą infrastruktūrą ir laikinas, per kelerius metus atsipirksiančias lengvatas, kad jos pasirinktų Lietuvą, o ne kitą kaimyninę šalį. Užuot bijodami užsienio įmonių konkurencijos, turėtumėme mokytis iš jų.

 

Tačiau vien paslaugų centrais aukštųjų technologijų šalies nesukursime, todėl reikia skatinti inovacijų kūrimąsi Lietuvoje. Svarbiausią vaidmenį tam atlieka mokslo institucijos – tiek ruošdamos mokytis ir kūrybingai mąstyti sugebančius motyvuotus darbuotojus, tiek pačios tyrinėdamos ir kurdamos inovacijas. Daugiau TS-LKD pasiūlymų, kaip gerinti studijų kokybę Lietuvoje, pateiksime netrukus pasirodysiančioje Švietimo programoje, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į porą ypač svarbių aspektų.

 

Pirma, mūsų universitetai, institutai ir mokslo slėniai nepajėgs daryti pasaulinio lygio atradimų, kol juose nedirbs daugiau pasaulinio lygio mokslininkų. Turime įkvepiančių šviesulių, tačiau jų mažai. Todėl siūlau ne guostis dėl Lietuvą paliekančių gabiausių žmonių, o naudotis natūralios migracijos teikiamomis galimybėmis. Turėtume remti mokslininkus ir siųsti juos semtis patirties į geriausius pasaulio universitetus su sąlyga, kad sugrįžę jie kels akademinį lygį Lietuvoje. Juk problema ne tai, kad gabiausi studentai ir tyrėjai išvažiuoja, o tai, kad nesugrįžta. Susigrąžinti juos galime tikslingai siūlydami pozicijas viešajame sektoriuje (gerą pavyzdį rodo Kurk Lietuvai programa), remdami jų įsitvirtinimą akademinėje bendruomenėje ir besikuriančiose tarptautinėse įmonėse.

 

Antra, šiuo metu inovacijų, mokslinių tyrimų ir diegimo finansavimas Lietuvoje nėra efektyvus. Jį skirsto kelios dažnai veiksmų nederinančios institucijos, kurios kreipia dėmesį tik į formalius kriterijus, o ne realią viešojo finansavimo kuriamą naudą. Kitaip tariant, šiuo metu Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšos moksliniams tyrimams ir jų diegimui yra skirstomos pagal tai, ar pateikti visi dokumentai, ar sudėti visi parašai, o ne pagal tai, kiek kas naudos gali sukurti. TS-LKD plane numatėme priemones, kaip tai pakeisti.

 

Ypač svarbu bus tikslingai panaudoti paskutines mums skiriamas rekordinio dydžio Europos Sąjungos investicijas. Iki šiol ES parama buvo skirstoma neatsižvelgiant į jos kuriamą naudą ir taip daug lėšų buvo išmesta į balą. TS-LKD siūlo pasinaudoti istorine galimybe Europos Sąjungos pinigus tikslingai ir naudingai investuoti, o ne švaistyti. Sutelkę ES ir Lietuvos lėšas, per ateinančius ketverius metus mes sukursime 6,88 mlrd. eurų dydžio Lietuvos Strateginių Investicijų Fondą, kuris investuos į perspektyviausias bei greičiausiai augančias ūkio sritis, mokslinius tyrimus. Išradingumo skatinimas Lietuvoje – ilgas procesas, tačiau pirmaisiais žingsniais turėtų tapti mokslo skatinimas susigrąžinant nutekėjusius protus ir efektyviau panaudojant gaunamas lėšas mokslinių tyrimų skatinimui.

 

Lietuvių išradingumas bus naudingas tik tuo atveju, jeigu mokėsime iš jo uždirbti. Kas iš to, jeigu Kauno technologijos universiteto inžinieriai pirmieji sukurs save vairuojantį automobilį, tačiau nesuspės atradimo užpatentuoti ir paskleisti į pasaulinę rinką? Mokslo slėniai buvo skirti mokslininkų ir verslo bendradarbiavimui skatinti, bet kad jie panašesni į mirties, o ne mokslo šventoves. Jų vartai dažnai lieka užverti verslui, kuris galėtų prisidėti prie tyrimų finansavimo, o vėliau sėkmingai išradimus pardavinėti. TS-LKD siūlo lengvinti verslininkų dalyvavimą slėnių veikloje, taip pat skatinti juos įdarbinti mokslininkus – pavyzdžiui, kompensuojant 80 proc. „Sodros“ įmokų, mokamų nuo samdomų tyrėjų atlyginimų. Tikiu, jog veikiant ryžtingai, Kauno Santakos slėnis gali tapti regiono lyderiu, vienijančiu sveikatos ir biotechnologijų srityse dirbančius mokslininkus ir įmones.

 

Be gyvybingesnių mokslo slėnių, privalome remti veržlius, išradimus ir naujoves parduoti bandančius startuolius, ypač veikiančius aukščiau išskirtose prioritetinėse ūkio srityse. Startuoliams Lietuvoje trūksta finansavimo pradinėje stadijoje (seed finance), jiems būtina lanksti įdarbinimo ir atlyginimo įstatymų bazė, profesionalų patarimai. Globalios Lietuvos Lyderių (GLL) tinklas, prie kurio kūrimo prisidėjau, rodo pavyzdį, kad pasaulyje karjeros aukštumų pasiekę lietuviai noriai dalinasi patirtimi su pradedančiais verslininkais. Lėšų nešvaistanti ir tikslinga valstybės parama verslo ir mokslo bendradarbiavimui, eksportuojančioms įmonėms ir perspektyviems startuoliams leistų Lietuvai tapti ne tik inovatyvia, bet ir iš to uždirbančia šalimi.

 

Eikime sėkmingu Airijos, o ne bankrutuojančios Graikijos keliu

Lietuva yra maža, tačiau neribotą potencialą turinti valstybė. Nesame turtingi naftos ar deimantų, todėl stiprią ekonomiką galime statyti tik gerai išsilavinusių, rizikuoti nebijančių ir išradingų Lietuvos žmonių jėgomis. Lietuva turi pasukti Airijos kadaise pasirinktu kokybiškų prekių eksporto greitkeliu, o ne ant bankroto ribos esančios Graikijos klystkeliais. Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, turinti aiškų planą, kaip Lietuvą vesti ekonominio augimo keliu.

 

Kad taip nutiktų, privalome išskirti prioritetines eksporto sritis ir tikslingai vilioti užsienio kompanijas kurtis Lietuvoje. Turime atsakingai elgtis su paskutinėmis mums skiriamomis rekordinio dydžio ES lėšomis – ne jas švaistyti, o investuoti į klestinčią mūsų ir mūsų vaikų ateitį. Pasimokę iš tarptautinių kompanijų, padarę savų atradimų ir sėkmingai juos pardavę užsieniui, galime tapti išradimus kuriančia, aukštos kokybės produkciją eksportuojančia, ir dėl to pasiturinčiai gyvenančia šalimi. Lietuva gali suklestėti, bet tam reikia ryžtingos ir profesionalios lyderystės, kurią kartu su TS-LKD komanda siūlau Lietuvai.