JAV generolas: Rusijos pajėgoms Lietuvos pasienyje ruošiame siurprizą

delfi.lt 2016 06 07

JAV ir kitoms NATO šalims atsibodo vien tik reaguoti į netikėtus Rusijos veiksmus, būtina perimti iniciatyvą. Taip Vilniuje vykusioje konferencijoje pareiškęs JAV pajėgų vadas Europoje, generolas Benas Hodgesas atskleidė ko iš amerikiečių artimiausiu metu gali tikėtis Lietuva bei kitos Baltijos šalys, jaučiančios nerimą dėl Rusijos grėsmės.

JAV generolas: Rusijos pajėgoms Lietuvos pasienyje ruošiame siurprizą

delfi.lt

Maždaug 30 tūkst. Europoje dislokuotų amerikiečių karių vadovaujantis JAV generolas Vilniuje pabrėžė, kad dabar svarbu pereiti nuo Baltijos šalių nuraminimo prie realių atgrasymo priemonių sukūrimo ir veikti gerokai aktyviau, nei iki šiol.

 

Krašto apsaugos ministerijos ir tyrimų centro „Atlantic Council“ organizuotoje konferencijoje „NATO galios ir atgrasymo stiprinimas“ kalbėjęs B. Hodgesas priminė, kad pastaruoju metu Aljansas ir JAV siunčia labai aiškius signalus: Lenkijoje vienu metu vyksta net dvi pratybos – Greitas atsakas ir Anakonda, kuriose dalyvauja daugiau nei 37 tūkst karių, Baltijos šalyse vykstančiose pratybose „Kardo kirtis“ kartu treniruojasi dar apie 7 tūkst. karių.

 

„Kol dabar kalbame, apie 1 tūkst. amerikiečių karių lipa į lėktuvus Šiaurės Karolinos valstijoje ir birželio 7-ąją kartu su britų, portugalų ir lenkų parašiutininkais desantuosis Lenkijoje, užims upių perkėlas, o vokiečių inžinieriai pastatys dirbtinius tiltus, per kuriuos persikels pulkas amerikiečių sausumos pajėgų karių. Iš viso pratybose dalyvaus apie 16 tūkst. amerikiečių karių. Visa tai rodys mūsų indėlį bei gebėjimą veikti išvien su sąjungininkais“, – pabrėžė B. Hodgesas.

 

Pastaraisiais metais itin dažnai Lietuvoje besilankantis B. Hodgesas nevengia ir aštrių pareiškimų. Pavyzdžiui, vienam vokiečių atsargos karininkui priminus, kad buvęs NATO pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas savo knygoje neseniai supeikė ir išjuokė NATO greitojo reagavimo pajėgas, B. Hodgesas net viešai nusikeikė ir ėmė emocingai dėstyti.

 

„Ne, nesutinku. Eikit pažiūrėkite į amerikiečių, vokiečių ir lietuvių karius, kurie dabar treniruojasi kartu, jie tikrai nemano, kad NATO greitojo reagavimo pajėgos yra vieni juokai. Taip sakyti būtų nesąmonė“, – pyktelėjo generolas.

 

Tiesa, jis pripažino, kad kol kas JAV ir NATO šalys dar nepadarė pakankamai, kad atgrasytų Rusiją nuo tokių avantiūrų, kurių Kremlius 2014-ųjų pavasarį ėmėsi prieš Ukrainą.

 

„Labai svarbu nepamiršti greičio. Kai Šaltojo karo laikais aš buvau leitenantas, kartu su šimtais tūkstančių NATO karių žinojome, iš kur mus puls priešininkas. Dabar, hibridinio karo laikais, tokio greičio nėra, juo labiau NATO šalims nelengva nuspręsti, kas vyksta. Pabandykite su 10 draugų nuspręsti, koks yra geriausias restoranas ar futbolo komanda, o čia kalbame apie 28 Aljanso nares ir jos turi žaibiškai nuspręsti, ar tai yra užpuolimas, ar pilietiniai neramumai, ar kas.

 

Būtent todėl kalbame apie atgrasymą – kad politiniai lyderiai galėtų priimti sprendimą dar prieš kylant krizei. Nes jeigu atgrasymas nesuveikia, tada jau turime kalbėti apie išlaisvinimo kampaniją“, – sakė B. Hodgesas, pasiskundęs, kad jam trūksta žvalgybinės informacijos.

 

„Galiu surinkti visą kambarį dari ar puštunų kalbas mokančių žmonių, bet rusiškai kalbančių nesurinksiu. Todėl labai svarbu dalintis žvalgybine informacija.

 

Pavyzdžiui, žinau, kad lietuviai turi žvalgybinius pajėgumus, apie kuriuos nė negaliu svajoti“, – tikino JAV generolas. Jis darsyk priminė, kad pastaraisiais metais Rusijos rengiamos žaibiškos, iš anksto neskelbiamos pratybos kelia nerimą ir kol kas verčia amerikiečius tik reaguoti.

 

– Tai kaip jūs perimsite iniciatyvą ir priversite rusus reaguoti į jūsų veiksmus?

– Pirmiausiai informacinėje erdvėje. Turime atsakyti į Rusijos skleidžiamą naratyvą, kas yra provokatoriai, kas nesilaiko susitarimų, ką daro rusai, o ką darome mes. Viskas susiveda į skaidrumą. Kai mes pakvietėme rusų stebėtojus į pratybas „Anakonda“, jie atsisakė. Bet aš spėju, kad paskutinę minutę jie pateiks prašymą surengti žvalgomąjį skrydį. O kiek žurnalistų jie pakvietė į savo iš anksto rengiamas pratybas? Nė vieno.

 

Antra, mes turime daug sąjungininkų Europoje, – Gruzija, Suomija, Rumunija, Turkija, su kuriomis galime rengti pratybas. Tokios pratybos yra labai naudingos, nes susipažįstame su infrastruktūra, procedūromis. Ir mums nebūtina prašyti leidimų iš trečiųjų šalių ar rengti tas pratybas tik todėl, kad rusai grasina minėtoms šalims.

 

– Tačiau rusai tokias pratybas ir ypač NATO pajėgumų dislokavimą vadina provokacijomis. Jeigu jūs dislokuojate kuopą ar batalioną, rusai viešai imasi trigubai didesnių atsakomųjų žingsnių. Ką daryti tuomet?

– Na, tokie pareiškimai, kaip neseniai nuskambėjęs apie tris naujas Rusijos armijos divizijas yra puikūs pavyzdžiai, kaip Rusija atmeta, iškraipo informaciją. Juk sprendimas dėl minėtų divizijų priimtas anksčiau, nei NATO paskelbė planus apie priešakinių pajėgumų stiprinimą Baltijos šalyse. Be to, atsakyti į šimtų NATO karių dislokavimą dešimteriopai didesniais skaičiais iškraipo padėtį.

 

Pavyzdžiui, jie atkurią 150-ąją diviziją – tą pačią, kurios kariai 1945 metais kėlė vėliavą Berlyne virš Reichstago. Tai nėra atsitiktinumas. Tuo tarpu pratybose „Kardo kirtis“ dalyvaujantis karių skaičius kasdieninėse didesnio miesto spūstyje tiesiog ištirptų, o jie, rusai sako, kad mes čia dislokuojame tūkstančius karių ir jiems keliame grėsmę.

 

– Jūs jau esate minėjęs, kad Rusijoje pastaruoju metu rengiamos mobilizacinės pratybos valdžios atstovams, o dabar į Rusijos armiją grąžinama sena didesnių dalinių – divizijų, vietoje brigadų sistema. Kaip manote, ką tai reiškia?

– Mobilizacinės pratybos nereiškia, kad jie ruošiasi pulti, bet jie išties ruošiasi rimtai ir nori būti visiškai pasiruošę. Karines pajėgas Rusija pradėjo sparčiai modernizuoti 2007-siais, o po metų vykusio karo su Gruzija pamokos taip pat padėjo reformuoti jų karinius dalinius, vadovavimo struktūras. Dabar jie jau gali per labai trumpą laiką savo teritorijoje perkelti didelį skaičių karių ir neturi jokių apribojimų, tuo tarpu mes turime gauti specialius leidimus, norėdami gabenti karinę techniką per sąjungininkų valstybes.

 

– Jūs turite 30 tūkst. karių – 10 kartų mažiau, nei JAV generolai turėdavo Šaltojo karo laikais. Kokie skaičiai dabar jus, kaip vadą tenkintų? Koks skaičius karių galėtų sukurti efektyvų atgrasymą?

– Na, nėra tokio magiško skaičiaus. Tai yra bendros diplomatinės, karinės pastangos. Aljansas turi laikytis išvien, šalys privalo investuoti į gynybą ir privalome turėti pakankamai sausumos, oro bei jūrų pajėgų, norėdami veikti žaibiškai.

 

Galiu pasakyti, jog jei Kongresas pritars 3,5 mlrd. dolerių vertės Europos užtikrinimo iniciatyvai, o Europoje bus dislokuota trečioji brigados kovinė grupė, šį kartą šarvuotoji 9 mėnesių rotaciniam laikotarpiui, tai jau bus vienas didelis žingsnis į priekį.

 

Šiuo metu JAV armija turi dvi brigadas Europoje, o trečioji bus dislokuota keliose šalyse vienu metu – nuo Bulgarijos, Rumunijos, per Lenkiją ir Baltijos šalis, o reikalui esant, brigada galėtų būti greitai sutelkta viename taške.

 

Be to, reikia nepamiršti, kad kitos NATO šalys taip pat dislokuos savo batalionus Baltijos šalyse. Batalionai bus formuojami nacionaliniu pagrindu su priskirtais papildomais daliniais. Gal būti, kad ateityje iš kuopos 173-osios JAVparašiutininkų brigados prisijungs prie šių batalionų.

 

– Jūs esate daug kalbėjęs apie Rusijos turimą A2/AD pajėgumą – Kaliningrade esančias priešlėktuvinių ir priešlaivinių raketų sistemas, kurios gali riboti NATO veikimą. Minėjote, kad tai yra rimta problema ir reikia nuspręsti, kaip įveiktumėte tokį iššūkį. Ar jau radote problemos sprendimo būdą ir kokiomis priemonėmis tai darytumėte?

 

– Pirmiausiai, mes ir toliau rengsime pratybas regione ir naudosimės laisve bei tarptautine teise tai daryti. Baltijos jūroje yra 6 valstybės, kurios suinteresuotos, kad Rusijos sukurtas A2/AD burbulas netrukdytų joms veiktų. Jeigu kiltų krizė ir Rusija bandytų tomis A2/AD sistemomis trukdyti NATO veikimą, mums kiltų problemų.

 

Nenorėčiau detalizuoti, bet galiu pasakyti, kad mes jau dirbame, kaip spręsti minėtą problemą. Tai yra reikalavimas, įtrauktas į mūsų planus.