Vokietijos elito nuotaikos pradeda gąsdinti: prabilo Kremliaus lūpomis

delfi.lt 2016 06 30

Prieš NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje turėtų būti pasiųstas aiškus tvirtos laikysenos signalas Maskvai. Tačiau „Brexit“ verčia sunerimti rytinius ES pakraščius: su Didžiąja Britanija jie praranda svarbiausią Rusijai kritišką partnerį. O Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pasakymu apie Vakarų „karo šūkius ir ginklų žvanginimą“ sukėlė tikrą politinį erzelį – labai nelaiku.

delfi.lt   Reuters/Scanpix nuotr.

Vokietijos valdančiosios koalicijos sąjungininkai krikščionys demokratai įžvelgė socialdemokrato žodžiuose advokatavimą Kremliui. Socialdemokratai reikalavo švelninti kursą Maskvos atžvilgiu.

 

Entuziastingo pritarimo ministras sulaukė iš abiejų politinių pakraščių: tiek iš kairuoliškos partijos „Die Linke“, tiek iš dešiniųjų populistų AfD, ir net iš radikaliai dešiniųjų nacionaldemokratų (NPD). Įsiplieskusi polemika vertė iš naujo klausti: kokias pozicijas užimama Vokietija Europos saugumo politikoje?

 

Liepos 7-8 dienomis Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo programos prioritetiniai klausimai - Rusijos atgrasymas ir rytinio Aljanso pakraščio gynimas. Šiame kontekste keistai nuskambėjo Vokietijos ministro kritika dėl Aljanso pozicijos Rusijos atžvilgiu, - taip, tarsi jo šalis būtų ne Berlynas, o Maskva.

 

F. W. Steinmeierį su džiaugsmu pagavo cituoti visi Rusijos medijų kanalai, nes, pasak dienraščio „FAZ“ korespondento Maskvoje Friedricho Schmidto, Vokietijos užsienio reikalų ministro žodžiai atspindėjo Kremliaus propagandinį pasakojimą apie neva iš NATO sklindančią grėsmę Rusijai. Aljanso narių rytų europiečių būgštavimus dėl galimos Rusijos agresijos pagal Krymo modelį Maskva atmeta kaip „isteriškus“, „rusofobiškus“, „absurdiškus“.

Vokietijoje aštri F. W. Steinmeierio retorika NATO adresu sukėlė tikrą prieštaringų reakcijų krušą. Iš krikščionių demokratų (CDU) pusės viena po kitos skriejo kritinės replikos dėl „neregėtų kaltinimų“ NATO. „Vokietija ir užsienio reikalų ministras jokiu būdu neturėtų sukelti abejonių, kas yra dabartinės įtampos tikrasis šaltinis“, - piktinosi CDU parlamentinės frakcijos atstovas užsienio reikalams Jürgenas Hardtas - „ginklais žvangina“ ne NATO, o pati Rusija.“

 

„F. W. Steinmeieris supainiojo priežastis ir pasekmes“, – replikavo CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis. O krikščionių demokratų prezidiumo narys Jensas Spahnas netgi pavadino užsienio reikalų ministrą „Putino supratėju“. Susidaro įspūdis, tarsi Vokietija advokatautų Kremliui, - įvertino ne vienas šalies politinis apžvalgininkas.

 

Vokietija advokatauja Kremliui?

Vokietijos redakcijų tinklui duotame interviu F. W. Steinmeieris tokius vertinimus pavadino sąmoninga diskreditacija ir tikino, jog Vokietija Rusijos politiką vertina ne mažiau kritiškai nei kitos šalys. Tačiau ministras ir toliau atkakliai laikosi nuostatos, jog būtų „pražūtinga dabar matyti tik karines priemones ir ieškoti išganymo vien atgrasymo politikoje“.

 

„Mums reikia ne mažiau, o daugiau dialogo su Rusija, - sakė jis. - Gyvename prieštaringame pasaulyje. Bet NATO užsienio reikalų ministrų susitikimuose kartais susidaro įspūdis, tarsi Rusija mums būtų kone vienintelis likęs karinis priešininkas.“

 

Advokatavimo Kremliui įspūdį stiprino ir naujausi kitų žymių Vokietijos socialdemokratų pasisakymai. Vokietijos įgaliotinis Rusijos klausimais Gernotas Erleris (SPD) prieš savaitę perspėjo: „Sprendimai dislokuoti dalinius bei karinės operacijos iš abiejų pusių įsiūbuoja padėtį, ir tai yra pavojinga. Kaip tik iš to randasi nekontroliuojamos situacijos, galinčios peraugti į karą.“

 

O buvęs kancleris Gerhardas Schröderis atkreipė dėmesį į istorinį Vokietijos įsipareigojimą Rusijai: tai, kad būtent minint 75-ąsias Sovietų Sąjungos užpuolimo metines Vokietija perima vadovavimą NATO daliniams Rusijos pakraštyje, pasak jo, yra didžiulė klaida ir visiškas instinkto neturėjimas. Tik keista, kad istorinę Vokietijos kaltę bei iš to plaukiantį įsipareigojimą G. Schröderis sieja vien su Rusija, apeidamas Lenkiją ar Baltijos valstybes.

 

„Kaip tik atsižvelgdami į istoriją, turėtume kuo aiškiausiai pareikšti, kad be jokių svyravimų stovime Lenkijos ir Baltijos valstybių pusėje,“ - perspėjo socialdemokratus krikščionių socialinės sąjungos (CSU) atstovas užsienio reikalams Florianas Hahnas.

 

G. Schröderis primygtinai ragina keisti Europos politiką Rusijos atžvilgiu: užuot forsavęs NATO ginklavimąsi Rytų Europoje ir Baltijos valstybėse, Berlynas turėtų daryti visa, kas yra jo galioje, kad pagerintų santykius su Rusija.

 

Tarsi atsiliepdamas į partijos bendražygio raginimą, SPD lyderis, Vokietijos ūkio ministras Sigmaras Gabrielis buvo susiruošęs šį pirmadienį vykti į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tik „Brexit“ sujaukė planus. Tad gal ir pagrįstai „kai kurie rusų politikai jau manosi įžvelgią Berlyno kurso keitimąsi“ - komentuoja „SPIEGEL ONLINE“.

 

Nerimas valdančioje koalicijoje: galbūt SPD jau ruošiasi skyryboms?

Tokia socialdemokratų laikysena nėra nei netikėta, nei nauja. Socialdemokratai net politiškai sudėtingiausiais laikais stengėsi palaikyti gerus santykius su Maskva. „Dvejopoje, gynybinio pajėgumo stiprinimo ir dialogo su Rusija, strategijoje SPD visada pasisakė pirmiausia už dialogą,“ - analizuoja radijo kanalo „Deutschlandfunk“ komentatorius Klaus Remme.

 

Dialogo neatmeta ir krikščionys demokratai, tačiau jie saugosi, kad dialogas nebūtų suprastas kaip nuolaidžiavimas Maskvai. Ypač tokiu metu, kai „Baltijos valstybės tikisi aiškaus solidarumo paliudijimo NATO viršūnių susitikime“, - pastebi dienraštis „Tagesspiegel“.

 

„Juk mes visada buvome vienos nuomonės, kad NATO teritoriją turime ginti ne vien teoriškai, bet ir iš tikro,“ - atsiliepdamas į F. W. Steinmeierio kritiką, primena ministrui Heseno žemės premjeras Volkeris Bouffieris (CDU).

 

F. W. Steinmeierio pasisakymas sukėlė rimtą įtampą didžiojoje koalicijoje. Ne vienam susidarė įspūdis, kad tuo būdu socialdemokratai atsiriboja nuo vyriausybės partnerių CDU/CSU ir ruošiasi naujai koalicijai su kairuoliška „Die Linke“ bei Žaliųjų partija. Politologai vienbalsiai sutaria, jog didžiojoje koalicijoje su stipria CDU lydere kanclere Angela Merkel socialdemokratai prarado savo politinį profilį. Tuo iš dalies aiškinami ir neįprastai žemi, vos 20 procentų siekiantys partijos reitingai apklausose.

 

Tačiau galimą posūkį į kairę, mėginant atgauti prarastą populiarumą, dienraštis „Tagesspiegel“ įvertina kaip rizikingą manevrą: „Prorusišku ir Aljansui skeptišku kursu SPD nieko nelaimės, taip ji tik taps panašesnė ne tik į „Die Linke“, bet ir į AfD. Ji atitols nuo politinio vidurio. Apklausos rodo, jog 80 procentų vokiečių nebežiūri į Rusiją kaip į partnerį. Dauguma nori didesnių išlaidų gynybai.“

 

Nelaukti pritariantys plojimai iš ekstremalios dešinės

Ypač nemalonūs socialdemokratams turėjo būti iš ekstremalios dešinės pasigirdę pritariantys plojimai. Vienas iš populistinės Alternatyvos Vokietijai (AfD) lyderių Alexanderis Gaulandas suskubo pritarti užsienio reikalų ministrui: F. W. Steinmeierio kritika NATO adresu esanti visiškai teisinga. Rusijos atgrasymas neveikia, priešingai, jis tik provokuoja. A. Gaulandas kritikavo ir Vokietijos kariuomenės dalyvavimą NATO karinėse pratybose Rytų Europoje: „Kaip tik Vokietija tokioje įtemptoje situacijoje privalėtų į visas puses siųsti pusiausvyros signalus.“

 

Solidarizavosi su F. W. Steinmeieriu ir nacionaldemokratinė Vokietijos partija (NPD), - šiuo metu vyksta procesas dėl partijos uždraudimo dėl Konstitucijai priešiškos jos veiklos. Partijos poziciją išsakė NPD pirmininko pavaduotojas Ronny Zasowkas:

 

„F. W. Steinmeieris teisus: sankcijų ir eskalavimo politika bei karinis „žvanginimas ginklais“ daro Europą parako statine ir gresia šaltuoju karu. Nereikia būti „Putino supratėju“, kad suvoktum, jog ištisus metus vykdoma Rusijos apsupties politika, tūkstančių NATO karių dislokavimas prie Rusijos sienų ir įžūlios karinės pratybos, kuriose Rusija vaizduojama kaip karinis priešininkas, Maskvos ir negali būti vertinama kitaip, kaip tik nepriimtina provokacija.“ Kariniai NATO manevrai, pasak jo, atitinka JAV geostrateginius, bet ne Vokietijos interesus.

 

Saugumo politikos vartotoja, o ne kūrėja

Atsaką tokiems ir panašiems išvedžiojimams duoda „Die Welt“ komentatorius Bertholdas Kohleris:

 

„Tie keturi batalionai, kuriuos žadama dislokuoti, nesukelia jokios grėsmės Rusijai, savo pusėje sutelkusiai ištisas divizijas. F. W. Steinmeieris pagrįstai kalba apie „simbolinius tankų paradus“. NATO daliniai ir jų pratybos turi politinį tikslą: jie signalizuoja Maskvai, kad Vakarai nesileis dar kartą užklumpami tokio netikėto antpuolio kaip Kryme. Ir kad puolimą prieš vieną iš Aljanso narių NATO interpretuos kaip puolimą prieš visus.“

 

Neseniai Amerikos politiniame žurnale „Foreign Affairs“ paskelbtame straipsnyje „Germany’s New Global Role” (Naujasis globalus Vokietijos vaidmuo) F. W. Steinmeieris pabrėžė diplomatijos vaidmenį ir pareiškė, kad Vokietija, „turėdama omenyje savo praeitį“, derybose esanti pasirengusi „eiti dar mylią toliau“ nei Aljanso sąjungininkai, ji matanti save kaip „refleksyvią galią“.

 

„Pabandykim įsivaizduoti, kad iš pasaulio žemėlapio staiga išnyktų JAV,“ - atsiliepdamas į Vokietijos užsienio reikalų ministro pateiktą saugumo koncepciją svarsto politologas Oliveris Weberis. Žymaus vokiečių žurnalisto ir publicisto Ronaldo Tichy politinių komentarų portale „Tichys Einblick“ jis pastebi: „Tuomet trupučio vokiškos diplomatijos ir derybinio geranoriškumo vargu ar pakaktų, siekiant apsiginti ir apginti savo interesus. Ir vėl tampa aišku: Vokietija ir toliau išlieka saugumo politikos vartotoja, o ne kūrėja.“

 

Tikėtis, kad Vokietija vis dėlto yra pasiruošusi rūpintis savo ir sąjungininkų saugumu, leidžia naujausias kanclerės Angelos Merkel (CDU) pareiškimas. Trečiadienį po bendrų konsultacijų su Lenkijos vyriausybės vadove ji patikino ateityje skirsianti kariniams tikslams NATO numatytus du procentus, o ne 1,2, kaip kad buvo ligi šiol. Atsižvelgiant į naujas grėsmes, šis tikslas negali likti vien popieriuje – pabrėžė CDU lyderė.

 

Didžiajai Britanijai palikus Bendriją, neišvengiamai išauga Vokietijos svoris, - taip pat ir Europos saugumo srityje. Tai, be abejo, žino ir „refleksyvios galios“ šalininkai socialdemokratai, savo pasisakymais jau signalizuojantys raudonai-raudonai-žalią koaliciją 2017 metų šalies parlamento rinkimuose.