Prezidentė stabdo Seimo „buldozerį“

lzinios.lt 2016 07 05

Konstitucinių vertybių pusiausvyros pasigedusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vakar vetavo naująjį Darbo kodeksą. Prezidentės sprendimas nudžiugino profsąjungas, tačiau nuvylė premjerą Algirdą Butkevičių.

lzinios.lt

Išklausiusi visų suinteresuotų šalių nuomones, D. Grybauskaitė konstatavo, kad naujajame Darbo kodekse (DK) liko paminti pažeidžiamiausių žmonių poreikiai. Kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, prezidentė pasiūlė Seimui taisyti 22 nuostatas iš 260 DK straipsnių.

 

 

Akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta. Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius“, – vakar paskelbė valstybės vadovė.

 

Jos teigimu, priimtasis DK didintų socialinę atskirtį, įtampą visuomenėje, atvertų naujus kelius šešėlinei ekonomikai ir skatintų emigraciją, užprogramuotų nepasitikėjimą valstybe. „Per prievartą primestos reformos neveikia ir kelia nereikalingą įtampą visuomenėje“, – Seimui priminė prezidentė. Jau kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę parlamento sesiją ir spręsti, kaip elgtis dėl prezidentės pateiktų pataisų.

 

Darbuotojai – silpnesnė šalis

D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į keturias labiausiai korekcijų reikalaujančias sritis. Pirmiausia ji pasiūlė grąžinti konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Todėl, kilus ginčui, kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Prezidentė taip pat akcentavo būtinumą užtikrinti tinkamą socialiai pažeidžiamų žmonių apsaugą. Todėl, anot jos, neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, tėvams, vieniems auginantiems vaikus, nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms reikia numatyti didesnius saugiklius nustatant darbo laiką, apmokėjimą už darbą, atostogas, išeitines išmokas ar įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo.

 

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, kad turi būti užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas. „Siūlau atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Jos nėra būtinos ir galioja tik trijose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tebekeldamos ir ten daug aštrių diskusijų. Kaip ir daugelyje ES šalių, siūlau įtvirtinti laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą. Terminuotas sutartis nuolatiniam darbui siūlo taikyti tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais“, – sakė D. Grybauskaitė.

 

Anot jos, privalu įtvirtinti, o ne ignoruoti ir socialinių partnerių Trišalėje taryboje pasiektus susitarimus. Kartu D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad jos siūlymai radikaliai nepakeis būtinos reformos reglamentuojant darbo santykius. Esą dauguma priimto DK nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis DK stabdo valstybės pažangą.

 

Konkretūs siūlymai

Prezidentės nuomone, turėtų būti ilginami įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva socialiai jautrių grupių atstovus: trijų, o ne dviejų mėnesių įspėjimas vaikus iki 14 metų auginantiems darbuotojams, taip pat auginantiems neįgalų nepilnametį vaiką. Šioms grupėms turėtų būti numatytos ir ilgesnes – 27 darbo dienų – kasmetinės atostogos.

 

Šalies vadovė taip pat siūlo numatyti, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo, o ne trys, garantuotas dvigubas apmokėjimas darbuotojui už darbą per poilsio dieną. D. Grybauskaitė mano, kad toliau turi galioti senajame DK esanti nuostata, užtikrinanti darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką kenksmingomis sąlygomis, apmokėjimą už darbą kaip už visą darbo laiką. Taip pat siūloma numatyti neribotą netesybų dydį, kai, darbo santykiams pasibaigus, darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės.

 

Sovietinis reliktas

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pareiškė apgailestaująs dėl prezidentės sprendimo. „Akivaizdu, kad valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso“, – sakė jis. A. Butkevičius atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės pastangas priimti lankstesnį DK pagyrė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, į kurios duris beldžiasi Lietuva, generalinis sekretorius. „Prezidentei atmetus tai, kas priimta Seime, liksime prie sovietinio relikto – senojo Darbo kodekso“, – apgailestavo premjeras. Jis nesutiko su prezidentės kritika, kad kai kurios kodekso nuostatos skatintų migraciją, darbuotojai taptų socialiai pažeidžiami.

 

A. Butkevičius negalėjo pasakyti, ar prezidentės veto Seime bus siekiama atmesti, tačiau pats laikėsi nuomonės, jog tai turėtų būti padaryta.

 

Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė spėjo, kad prezidentės siūlymai greičiausiai bus priimti. „Nemanau, kad jie keičia kodekso esmę. Pataisysime, tikrai nieko nenutiko“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė.

 

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius taip pat mano, kad D. Grybauskaitės pataisos gali būti priimtos. Politikas sakė raginsiąs frakcijas joms pritarti. A. Kubiliaus nuomone, po metų vis tiek teks grįžti prie DK pataisų. „Kai kurias nuostatas tikrai keisime siekdami arba dar didesnio lankstumo, arba socialinių garantijų“, – teigė opozicijos lyderis.