Penki NATO žingsniai, kurie sustabdytų Rusijos agresiją

lzinios.lt 2016 08 16

Kremlius kelia pavojų ne tik todėl, kad turėtų stiprias karines pajėgas, bet ir dėl Vakarų politinės valios stokos apsiginti. Kiek pažeidžiama Rusijos kariuomenė ir kaip sustiprinti NATO pajėgas dėl Rusijos grėsmės?

lzinios.lt     AFP/Scanpix nuotr.

JAV Leksingtono instituto analitinio centro viceprezidentas profesorius Danas Goure leidinyje „National Interest“ Rusiją vadina agresyvia ir silpna – ekonomine, politine, demografine ir karine prasmėmis. Tas silpnumas išskiria Rusiją iš kitų pasaulinių grėsmių, mano saugumo ekspertas.

 

Kita vertus, D. Goure rašo, kad atnaujinta Rusijos kariuomenė demonstruoja galimybes – greitas, nors ir geografiškai ribotas, puolimo operacijas, radioelektroninius ir kibernetinius ginklus, tikslius tolimus smūgius, patobulintą „branduolinio ginklo teatrą“. Visa tai padeda Kremliui rengti operacijas „pilkojoje zonoje“, taip pat atgrasyti Vakarus nuo atsako.

 

Rusijos tikslas – paralyžiuoti atsaką

Diskusija apie Rusijos hibridinio karo būdus neturėtų trukdyti supratimui, kiek ši šalis pažengė, modernizuodama savo reguliarias ir branduolines pajėgas, mano D. Gure. „Rusijos nuotykiai Rytų Europoje iš hibridinių operacijų, naudojant netradicines priemones bei metodus, sklandžiai peraugo į klasikines reguliarios kariuomenės operacijas“, – rašo autorius. Rusijos karinės pajėgos, analizuoja jis, turi ribotas galimybes rengti puolimo operacijas. Jei pirmoji ataka būtų nesėkminga, antruoju smuiku nesugebėtų sugriežti. Rusijos karinis tikslas būtų pašalinti priešakyje esančius priešininkus, paralyžiuoti politinį ir karinį atsaką, greitai sukurti naujas sąlygas žemėje. O branduoliniu ginklu ji bandytų sulaikyti NATO pastangas kontratakuoti. Todėl, mano D. Gure, aljansui reikia karinių pajėgų Rytų Europoje, Baltijos šalyse, kad sutrukdytų greitai „vieno šūvio“ pergalei.

 

Profesorius teigia, kad Rusija negalėtų kariauti, jei konfliktas būtų didelio masto ir ilgai trunkantis. Taip pat ji negalėtų atlaikyti pasikeitimo branduoliniais smūgiais. Todėl Maskvai reikia leisti suprasti, kad ji nesitikėtų lengvos ir pigios pergalės.

 

Kaip stiprinti NATO

Analitikas teigia, kad yra penki svarbūs žingsniai, kurie turėtų tapti pagrindiniais, kad JAV ir NATO stiprintų atgrasymą bei saugumą Europoje.

 

Pirma, reikia sustiprinti stebėjimą, sekimą ir žvalgybą. D. Goure kaip pavyzdį pateikė Rusijos karinę operaciją Ukrainoje, atskleidusią NATO žvalgybos bei analitinio darbo spragas tame regione. Kaip vieną priežasčių profesorius mini per lėtą investavimą į žvalgybinę techniką ir NATO žvalgybos duomenų analizės centrus. Jis primena, kad kai atsirado kovos prieš teroristines grupuotes ir ISIS būtinybė, JAV žvalgybinės pajėgos buvo atitrauktos iš Europos.

 

Antra, būtina didinti NATO karines oro pajėgas. Aljanso arsenale tai – itin lankstus instrumentas, teigia D. Goure. Jis pažymi, kad labai aktuali yra karinių oro pajėgų logistika ir infrastruktūra Rytų Europoje. Tai ypač svarbu, turint galvoje NATO parėjimą prie penktos kartos aviacijos, įskaitant naikintuvus F-35.

 

Trečia, derėtų rimtai svarstyti dėl integruotos priešraketinės gynybos sistemos sukūrimo. D. Goure atkreipia dėmesį, kad NATO šiek tiek juda šia kryptimi – tai priešraketinis kompleksas „Aegis Ashore“ Rumunijoje, planuojama, jog vėliau bus dar du objektai. Analitiko nuomone, kad galima būtų pasipriešinti Rusijos karinėms oro pajėgoms, tokių objektų turėtų būti dešimtys.

 

Ketvirta, būtina atkurti elektronines pajėgas. Rusijos operacijos Gruzijoje, Kryme ir Rytų Ukrainoje parodė gerus gebėjimus manipuliuoti ir kištis į komunikaciją tarp vyriausybės, kariuomenės ir gyventojų. Profesorius mano, kad NATO turi stiprinti elektronines karines sistemas, parinkti profesionalias komandas tokioms operacijoms.

 

Penkta, reikia modernizuoti NATO ir JAV branduolinius ginklus bei jų panaudojimo doktriną. Būtinybę atkurti tvirtus, patikimus „eskalavimo laipsnius“, kurie turėtų būti aiškūs ir numatytų atsaką į bet kokią grėsmę, derėtų pripažinti absoliučiu prioritetu.

 

Analitiko nuomone, Kremlius kelia pavojų ne tik todėl, kad turėtų stiprias karines pajėgas, ir dėl Vakarų politinės valios stokos apsiginti. Aljanso narių išlaidų gynybai padidinimas bent pusę procento suvienytų NATO ir pasiųstų signalą Rusijai, kad Vakarai pasirengę apsiginti.

 

„Juk Rusijos grėsmė NATO – tai labiau aljanso silpnumo, negu Rusijos pajėgų stiprumo rezultatas“, – teigia D. Goure.

 

Parengė Rasa PAKALKIENĖ