Baltijos AE: statybos Lietuvos pašonėje nenutrūko

lzinios.lt 2017 01 17

Pastaraisiais metais kaip didžiausia atominė grėsmė Lietuvoje įvardijama už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo jėgainė, tačiau primiršta, kad Rusijos Kaliningrado srityje, vos už 20 kilometrų nuo mūsų valstybės sienos, kyla kitas atominis objektas.

Nors prieš kurį laiką Rusija skelbė, kad Baltijos atominės elektrinės (AE) statyba Kaliningrado srityje sustabdyta, realybėje darbai vyksta – praėjusią savaitę į statybvietę iš Prancūzijos atvežti penki dyzeliniai generatoriai. Jie turės užtikrinti elektros energijos tiekimą saugumo sistemoms ir pagalbinei įrangai avarijos atveju.

 

Sustabdė ne viską

Prieš penkerius metus Rusijos energetikos politikos instituto užsakymu buvęs Rusijos atominės energetikos viceministras profesorius Bulatas Nigmatulinas ir valdymo kompanijos „Kaliningradenergoinvest“ vadovas Jurijus Zlobinas atliko Kaliningrado srities energetikos sektoriaus analizę ir reziumavo, kad sumanymas regione statyti du galingus reaktorius – avantiūra, tačiau šios idėjos Rusija neatsisako. Baltijos AE suplanuota statyti Kaliningrado srities Nemano municipalinio rajono Lunino kaimo gyvenvietės teritorijoje, už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

 

2010 metais pradėjusi jėgainės statybas, o 2013-aisiais viešai paskelbusi apie jų stabdymą, Rusija toliau vysto visą elektrinei reikalingą infrastruktūrą. Kaip pranešė Kaliningrado srities žiniasklaida, praėjusią savaitę į statybvietę iš Prancūzijos buvo atgabenti penki 500 tonų sveriantys dyzeliniai generatoriai, kurių galingumas – po 6 megavatus.

 

Sunkiasvoris krovinys Kaliningrado sritį pasiekė jūra, o vėliau į Nemaną transportuotas geležinkeliu. Generatorius į statybų aikštelę atvežė vilkikai.

 

Kaliningrado srities žiniasklaida pažymi, kad nors dar 2013 metais oficialiai paskelbta, kad Baltijos AE statybos stabdomos, realiai, kaip aiškino „Rosatom“ atstovai, sustabdyta tik paties reaktoriaus statyba. Šiuo metu baigiamas statyti saugyklų priėmimo ir saugojimo įrangos pastatų kompleksas. „Rosatom“ atstovai tikino, jog statybininkai pasirengę bet kada atnaujinti ir paties reaktoriaus aikštelės statybą.

 

Kaip žirniai į sieną

Lietuvos prašymai Rusijai pateikti atsakymus į esminius klausimus dėl Baltijos AE saugumo iki šiol ignoruojami. Beje, mūsų šalis nesulaukia informacijos ne tik apie šią Kaliningrado srityje ketinamą pastatyti jėgainę, bet ir apie Baltarusijoje jau kylančią jėgainę, nors dėl abejonių jos saugumu, anot Užsienio reikalų ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo Kęstučio Vaškelevičiaus, kreiptasi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), apie tai diskutuota Branduolinio saugumo viršūnių, Azijos ir Europos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikimuose, Europos Sąjungos (ES) institucijose, Baltijos Ministrų Taryboje.

 

Šių metų pavasarį vyks Branduolinės saugos konvencijos peržiūros susitikimas, kuriame Lietuva vėl kels klausimus dėl Baltijos AE. Nei mūsų šalis, nei TATENA nėra gavusios oficialios informacijos, kad projektas būtų sustabdytas.

 

Svarbiausi Lietuvos keliami klausimai, į kuriuos Rusija iki šiol nėra pateikusi moksliniais tyrimais ir tarptautiniais reikalavimais pagrįstų atsakymų, – statybos aikštelių vertinimas ir parinkimas, elektrinės aušinimo sistemos patikimumas, galima Nemuno ir Baltijos jūros tarša radionuklidais, atominės elektrinės konstrukcijų atsparumas sunkaus lėktuvo kritimo atveju, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymas, avarinės parengties planai, tarptautinių ekspertų įtraukimas į projekto vystymą.

 

Pasigenda politikų žodžio

Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetų nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, atominės elektrinės Kaliningrado srityje atvejis yra identiškas Astravo jėgainės statybai. „Ten atominė elektrinė taip pat statoma galbūt nesaugiai. Jei Lietuva priimtų politinį sprendimą, jog nepirks elektros energijos iš nesaugių elektrinių, tai būtų signalas, kad tokių statybų netoleruojame“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Konservatorių iniciatyva surinkus daugiau kaip 50 tūkst. parašų buvo parengtas Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektas. Jis jau registruotas Seime, o šiuo metu aptariamas Vyriausybėje.

 

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Egidijaus Vareikio tikinimu, vargu ar toks įstatymas būtų pakankamas svertas, priversiantis Rusiją atsisakyti sumanymo statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje. „Taip, ekonomiškai mąstant, toks žingsnis gali elektrinę atvesti į bankrotą. Tačiau šiuo atveju pagrindiniai koziriai turėtų būti ES institucijų rankose, nes esminis – ne ekonominis, o saugumo klausimas“, – kalbėjo jis.

 

Anot E. Vareikio, didžiausią įtaką Rusijai dėl atominių elektrinių statybos Lietuva gali daryti tik per ES, abejodama jų saugumu.