Briuselis Ignalinos neapleis

lzinios.lt 2018 09 17

Neoficialiomis žiniomis, jau šios savaitės pradžioje Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo klausimais Rebecca Harms pateiks projektą po 2020 metų uždarymo programą finansuoti maždaug trečdaliu dosniau, nei pasiūlė Europos Komisija (EK).

15min.lt nuotr.
EP Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narė iš Vokietijos R. Harms, liepos viduryje viešėdama Lietuvoje, pažadėjo palaikyti Lietuvos poziciją dėl paramos Ignalinos AE uždarymui ir savo žodžio laikosi. Praėjusią savaitę Strasbūre vykusioje sesijoje „Lietuvos žinioms“ iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti, kad baigiamas rengti pasiūlymas gerokai pagerinti EK pateiktą finansinį projektą Ignalinos AE uždarymo pagalbos programai 2021–2027 metams.

 

 

Nuo 552 mln. iki 780 mln. eurų

EK šių metų pradžioje pasiūlė Ignalinos AE uždarymo tikslinei programai po 2020-ųjų septyneriems metams skirti 552 mln. eurų. Lietuva buvo apskaičiavusi, kad reikia 780 mln. eurų, priešingu atveju būtų neįmanoma tęsti darbų pagal grafiką, kuris patvirtintas taip pat ir EK. EK nekvestionuoja, kad Lietuvos prašomi 780 milijonai reikalingi, bet skaičiuoja, jog dalis darbų persikels į dar kitą finansinį septynerių metų laikotarpį, todėl mano, kad šįsyk turėtų užtekti trečdaliu mažesnės sumos.

 

Maža to, Europos Audito Rūmai net buvo siūlę visai atsisakyti atskiros tikslinės Ignalinos AE uždarymo programos, mat jos pinigai naudojami neefektyviai, o darbai vėluoja. Europinių auditorių nuomone, Lietuva galėtų finansuoti šiuos darbus iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų.

 

Kritika, kad anksčiau gautus pinigus AE uždarymui Lietuva naudojo nepakankamai efektyviai ir skaidriai, ganėtinai pakenkė derybinėms Lietuvos pozicijoms svarstant finansavimą ateinančiam finansiniam laikotarpiui. Tačiau pagal naujausius nepriklausomų ekspertų vertinimus ir EK atliktą Ignalinos AE uždarymo programos auditą, kurio išvados paskelbtos kartu su pateiktu finansavimo pasiūlymu, Lietuvos pažanga akivaizdi: dabar uždarymo darbai ne tik nevėluoja – jų atlikta jau 40 proc., o kai kur net pasistūmėta ir pralenkiant grafiką. Tad šiuo metu Lietuvai priekaištų nėra, tai suteikia gerus šansus siekti didesnio finansavimo.

R. Harms, susitikusi su Lietuvos energetikos strategais, su AE vadovais, specialistais, tarptautiniais ekspertais, įsitikino, kad Lietuvos prašoma 780 mln. eurų suma adekvati. Jei nebūtų užtikrintas Lietuvos prašomas finansavimas, uždarymas gali vėluoti mažiausiai ketverius metus, tas pabrangintų darbus, nes procesams sustojus atsirastų grėsmė Lietuvoje netekti kvalifikuotos darbo jėgos. Maža to, tai reikštų socialinę krizę regionui, nes Ignalinos AE tebėra didžiausias darbdavys regione. Galų gale AE uždarymo vėlavimas reikštų ir mažesnį saugumą ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Lietuvos indėlio siūloma nedidinti

Kitu finansiniu laikotarpiu EK siūlo didinti valstybių indėlį į projektų piniginę. Dabar prie Ignalinos AE uždarymo programos darbų finansavimo Lietuva turi prisidėti ne mažiau kaip 14 proc., o po 2020 metų šią dalį EK siūlo didinti iki 20 procentų. Bet ir čia EP bus bandoma padėti Lietuvai ir palikti ligšiolinį finansinio indėlio procentą.

 

R. Harms manymu, tai būtų daug teisingiau Lietuvos atžvilgiu, nes mūsų valstybė atsakinga ne tik už AE uždarymą, bet ir su tuo susijusių socialinių padarinių švelninimą. Nuo 2014 metų AE uždarymo programa nebeprisideda prie socialinių programų šiame regione. O dėl AE uždarymo nedarbo lygis regione rekordiškai didelis.

 

ES turi padėti ir palaidoti radioaktyviąsias atliekas

R. Harms kelia dar vieną ne tik Lietuvai itin aktualų klausimą – dėl ES finansinės pagalbos panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų laidojimo darbams. Dabar Ignalinos AE įrengiamos tik laikinos saugyklos. Radioaktyvių atliekų laidojimas kainuoja labai brangiai , iš esmės tiek pat, kiek uždaryti atominę.

EK savo pasiūlymu Ignalinos AE uždarymo programai aiškiai pasako, kad iš šios programos lėšų radioaktyviųjų atliekų laidojimas nebus finansuojamas – tai Lietuvos atsakomybė. R. Harms siūlo, kad šie dalykai būtų įtraukti į europinę programą, tai palengvintų didžiulę finansinę naštą visoms AE uždarančioms valstybėms.

 

Pagrindinė EP pranešėja Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimais R. Harms dėl savo pasiūlymų dosniau remti Lietuvą pirmiausia turės įtikinti europarlamentarus, tad laukia derybos EP viduje. Specialus komitetas dėl pasiūlymo turėtų balsuoti lapkričio pabaigoje, o galutinę poziciją EP priims sesijoje gruodį.

 

Reikia tikėtis, kad europarlamentarei iš Vokietijos pavyks įtikinti Europą, kad ši negali apleisti Ignalinos. Juolab Ignalinos AE uždarymas buvo bene pagrindinis derybų dėl Lietuvos narystės ES klausimas. Lietuva įsipareigojo uždaryti atominę elektrinę, o ES savo ruožtu – suteikti tam finansinę paramą.

 

2014–2020 metams Ignalinos AE uždarymui ES skyrė 440 mln. eurų. Viso Ignalinos AE uždarymo projekto vertė siekia maždaug 3,3 mlrd. eurų.