Baltijos šalys susitarė dėl sinchronizacijos

vz.lt 2018 09 17

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą. Trijų šalių atstovai politiniu lygmeniu pritarė sutartam sinchronizacijos scenarijui.


Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai, praneša BNS.

Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų. Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

 

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.

 

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 d. pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų. 

 

„Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą. Patvirtintas konkretus sinchronizacijos scenarijus – anksčiau patvirtinome kryptį per Lenkiją, o šiandien patvirtintas pats techninis sprendimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta (...) Yra pasiektas ne tik pats rezultatas, patvirtintas scenarijus, bet ir pereita į supratimo lygmenį tarp Baltijos šalių ir tai turbūt yra viena iš nedaugelio sėkmės istorijų Baltijos šalių energetinės integracijos procese (...) Tai yra lūžio taškas“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

 

Vėliau, iki spalio 11 d., „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. Eur. Trijų Baltijos šalių reguliuotojai jau pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, kaip šie pirmojo etapo kaštai bus padalinti.

 

Kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“. Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė sieks 432,55 mln. Eur, iš jų 167,045 mln. Eur teks Lietuvai.

 

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. Eur. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75% projektui reikalingų lėšų. 

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 m.

Iš trečio karto

BEMIP formatu pasiektas politinis sutarimas, leidęs projekto šalims patekti oficialų prašymą prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pasirašytas iš trečio karto.

 

Jo laukta nuo praėjusių metų balandžio, kai dėl krypties per Lenkiją buvo sutarta Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconection Plan, BEMIP) formate. Tuomet žodinį sutarimą paskatino EK Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Center, JRC) atliktos sinchronizacijos scenarijų studijos rezultatai. Tačiau parašams sudėti to neužteko.

 

Pirminiame plane tikėtasi pirma pasirašyti politinį susitarimą, o po to atlikti techninius darbus. Vietoje to buvo nuspręsta atlikti dar vieną studiją ir susitarti tuomet. Perdavimo sistemų operatoriai su ENTSO-E pradėjo technines dažnio ir dinaminė elektros tinklų sinchronizacijos studijos.


Šių metų kovą trys Baltijos šalys paskelbė „politinį pareiškimą“, kuriame nutarė nebesiginčyti dėl to, ar nederėtų vietoje Vakarų Europos sinchronizuotis su Skandinavija. Tiesa, tai buvo deklaracija ir joks dokumentas nebuvo pasirašytas, o galutinis sutarimas nukeltas į tą datą, kai bus pristatytos atliekamos techninės studijos.

 

Sulaukus dinaminės ir dažnio studijos rezultatų, birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas. Bet vėl – dar ne galutinis. Sutarta, kad Lietuva, pasirašydama dokumentą, pripažins, kad tik „LitPol Link“ sinchronizacijai neužtenka. Latvija ir Estija, savo ruožtu, pripažins, kad antrosios antžeminės jungties pastatyti nepavyks ir dėl didelių kaštų, ir dėl laiko stokos. Nutarta sinchronizuotis per egzistuojančią antžeminę jungtį ir ją paremti papildomomis priemonėmis.

 

Papildomoms priemonėms įvertinti buvo užsakyta Gdansko universiteto mokslininkų studija. Sulaukus jos rezultatų, penktadienį pasirašytas galutinis politinis susitarimas tarp BEMIP formato šalių.