Lietuvos miškams gresia išnykimas? Aplinkosaugininkai nebetiki ministru

alfa.lt 2018 09 19

Vyriausybė gegužės mėnesį pritarė naujai pasiūlytai miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė, nei buvo 2014–2018 m. Šis sprendimas itin papiktino visuomenę, aplinkosaugininkai taip pat kalba apie didžiulę žalą kraštovaizdžiui ir gamtai. Aplinkos ministras didelės problemos neįžvelgia.

alfa.lt

Gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius patikino, kad padidėjusi norma prisidėjo prie dar didesnio miškų kertamumo, kuris didinamas nuolat kas penkerius metus. Dabartinė norma yra du kartus didesnė nei 2000 m.

„Kai du kartus daugiau kerti, plynai kertant miškas neatauga penkiolika metų. Aš važiuoju 10 km maršrutu, kur matomos tik plynos kirtavietės. Kai miškas tampa šimtametis, pribręsta, tik tada jame atsiranda gamta. O juos kerta. Ir ten nieko įdomaus gamtininkams nėra. O kerta ir saugomose teritorijose, Labanoro girioje. Esu labai susijaudinęs ir kaip tos girios gyventojas. 38 metus čia pragyvenau ir puikiai galiu palyginti, kaip pasikeitė vaizdas“, – sakė A. Gaidamavičius.

 

Jo skaičiavimais, per pastaruosius 15 metų buvo iškirsta 15 tūkst. hektarų Labanoro girios – tai sudaro trečdalį viso jos ploto.

 

Kirtimų norma turi mažėti dvigubai?

Aplinkos ministerija kalba apie tai, kad kirtimai Labanoro girioje bus uždrausti, tačiau gamtosaugininkas tuo netiki: „Kalbama, kad bus uždrausta. Manipuliuojama sąvokomis ir skaičiais. Sakys, kad kirtimai nepilni, bet kai kur ateina, iškerta pusę, po to ateina ir iškerta likusią pusę.“

 

Pirmiausia jis siūlo stabdyti kirtimus saugomose teritorijose, taip pat tikina, kad norma turi būti mažinama. Ji turėtų būti ne didesnė nei 2000 m., t. y. 3,9 proc.

 

„Lietuva dabar pasidarė medienos eksportuotoja. Kiekvienas rąstas važiuoja į Latviją, jie pakėlė kainą. Yra viena sąmokslo teorija, kurią mes patikrinsime. Netrukus įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, pagal kurią bus skaičiuojamas kiekvienos valstybės CO2 išmetimas. Jeigu tuo metu, kai bus matuojama, bus mažesnis kirtimas, būtų daugiau miškų, nebegalima būtų taip laisvai kirsti, reikėtų sumokėti už taršą“, – dalijosi aplinkosaugininkas.

 

Ši direktyva įsigalioti turėtų per artimiausius porą metų.

 

Ministras problemos nemato

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patikino, kad nauja miško kirtimo norma jį tenkina – ekosistema nebus paveikta. Taip pat jis patikino, kad tokia apimtimi, kaip tai vyksta dabar, kirtimai saugomose teritorijose nebus vykdomi.

 

„Dabar turime apie 9 proc. miškų, kuriuose nevyksta jokia ūkinė veikla. Jie rezervuoti su galimybe savininkams susigrąžinti. Tai yra didelis skaičius. Kalbant apie Labanoro girią, normos nuolat yra mažinamos, šiemet bus iškirsta mažiau nei pernai ir užpernai“, – teigė ministras.

 

Kita priemonė, padėsianti apsaugoti miškus, – didinamas miškų, kuriuose negalima vykdyti kirtimų, plotas. Šiuo metu tokiu būdu saugomų teritorijų yra 50 tūkst. hektarų, iki 2030 m. šį skaičių planuojama padvigubinti.

 

Kalta išaugusi medienos supirkimo kaina?

Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje girdimą pasipiktinimą, ministras teigė, kad jam tai yra sunkiai suprantama: „Objektyvių priežasčių nėra. Matome, kad situacija pasidarė aktuali. Reaguojame į tai, tai yra gera proga įvesti daugiau aplinkosauginių dalykų.

 

Bet iš tikrųjų faktai rodo, kad kirtimų skaičius nepadidėjo, išskyrus privačius miškus. Jų savininkai gauna leidimus keleriems metams ir greičiau reaguoja į rinkos pokyčius. Supirkimo kainos išaugusios, o tai yra stimulas. Bet Lietuvoje miškai yra gana smarkiai reguliuojami, valdomi, yra vietos, leidimai, limitai.“

 

Vis dėlto A. Gaidamavičius ministro kalbomis netiki: „Netikiu nė vienu ministro žodžiu. Jis dabar nuo miškų klausimo nusimuilinęs, viską pavedęs daryti savo specialistams. Sprendimų nepriima. Pakazūcha tai, važiuoja jis šiukšlių parinkti, bet ne tokius darbus turi daryti. Turi stabdyti sprendimus, nes čia ribos jau yra peržengtos.

 

Žmonės pagaliau suprato, kad yra miško savininkai, kad miškai priklauso jiems, o ne valdžiai. Jeigu žmonėms nepatinka, jie turi teisę nutraukti kirtimus ir nereikia ieškoti didelių mokslinių išvedžiojimų. Gamtos bus tiek, kiek norės visuomenė.“