Putinas didina grėsmę Baltijos šalims

delfi.lt 2018 10 26

Praėjusią savaitę lankiausi Neapolyje, kur susitikau su Jamie‘u Foggo‘u, keturių žvaigždučių admirolu, vadovaujančiu ten veikiančioms NATO Jungtinėms pajėgoms. J. Foggo‘as atsakingas už didžiąją NATO Europos operacijų dalį ir gynybos strategiją, nuo Balkanų iki Juodosios jūros ir Baltijos jūros regiono.

delfi.lt
Tuo metu jis ruošėsi svarbiausioms karinėms pratyboms, „Trident Juncture“ („Trišakė jungtis“), didelį dėmesį sutelkdamas į būdus atremti neseniai sustiprintas Rusijos karines pozicijas jos nedideliame anklave, Kaliningrade, Baltijos regione.

Rusija sulig kiekviena diena toliau didina kovinius pajėgumus Kaliningrade. Koks bus baigiamasis Maskvos akordas ir kaip jos veiksmai pakeis kovinių pajėgų tarpusavio santykį Europoje?

Kaliningrado srityje (Karaliaučiuje) gyvena maždaug vienas milijonas gyventojų, o jos ekonominiai rodikliai vieni stipriausių Rusijoje. Ilgus amžius priklausiusi šiaurinei Prūsijos daliai, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ją užkariavo Rusija. Įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos jūros krante, Kaliningrado sritis vykdo tam tikros priešakinės veiklos bazės funkcijas už NATO fronto linijų. Jos strateginė vertė Rusijai yra didžiulė: Šaltojo karo metu – ir iki šiol – ji buvo smarkiai militarizuojama. Ten ne tik sutelktos didelės karių pajėgos, – didelė sovietinės sunkiosios ginkluotės dalis, anksčiau laikyta Rytų Europos šalyse, galiausiai atsidūrė čia, subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Čia esama svarbios strateginės reikšmės karinės bazės, skirtos tiek oro, tiek antžeminėms operacijoms, taip pat „žemė-žemė“ klasės sparnuotosioms raketoms. Kaliningradas taip pat labai svarbus karinių jūrų pajėgų požiūriu, nes jis yra vienintelis Rusijos neužšąlantis uostas prie Baltijos jūros.

 

Rusija didina savo bendrus sandėliavimo pajėgumus, skirtus taktiniams branduoliniams ginklams. Primorske, svarbioje karinio jūrų laivyno bazėje, pastatyta 40 naujų ginklų bunkerių. O Čkalovske, pagrindinėje oro bazėje, lėktuvų ir ginklų saugyklos buvo iš esmės patobulintos, įskaitant ir saugyklas, kuriose laikomos Rusijos „Iskander“, branduolinį užtaisą galinčios nešti mažo nuotolio balistinės raketos, kurias naudojo 152-osios gvardijos raketų brigados.

 

Visa tai erzina NATO, ir J. Foggo‘as komentuodamas „Trident Juncture“ pratybas, teigia: „Jeigu jie mes mums iššūkį, mes paseksime jų pavyzdžiu“. JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison užsiminė apie galimą raketų „išvedimą“, jeigu iškiltų būtinybė.

 

Tad Šaltojo karo dvelksmas akivaizdžiai tvyro ore, o dėl įvykių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose jam suteikiama pernelyg mažai reikšmės, tiek žiniasklaidoje, tiek kituose politikos lygmenyse. Turime perprasti jų ruošiamus strateginius žingsnius.

 

Vladimiras Putinas nepaprastai vertina Kaliningradą, kaip ir jo generolai. Kaliningradas yra turbūt laikomas labiausiai strateginiu nekilnojamuoju turtu Europoje. Nors šansai, neva V. Putinas surizikuos atvirai pulti NATO valstybę, yra nedideli, jis gali sukelti didelį susirūpinimą aljanse per Kaliningradą. Kai aš buvau NATO Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vadu, daug laiko skyriau bendradarbiavimui su karinėmis Estijos, Latvijos bei Lietuvos vadovybėmis, kurios nuolat jaučia giliai įsišaknijusią, istoriškai pamatuotą baimę būti užpultoms Rusijos.

 

Didindamas karinius pajėgumus Kaliningrade, V. Putinas didina ir taip jau jaučiamą grėsmę Baltijos šalims ir Lenkijai. Jis taip pat daro spaudimą naujai NATO-JAV priešraketinės gynybos sistemai, kurios didelės dalys dislokuotos Rytų Europoje.

 

Šios sistemos, dislokuotos Lenkijoje ir Rumunijoje, skirtos apginti Europą nuo Irano balistinių raketų. Bet Rusija tvirtina, kad jos gali atremti Rusijos ilgojo nuotolio balistines raketas, – taip sugriaunant abipusį susilaikymą nuo branduolinio ginklo strateginiame lygmenyje. Tai rimtas ir ilgai trunkantis nesutarimas tarp Rusijos ir NATO. Atrodo, kad tokia V. Putino strategija didinti iš sausumos leidžiamų sparnuotųjų raketų skaičių Kaliningrade siekiama įgyti spaudimo priemonę derybose, kurią jis galbūt galės panaudoti norėdamas išsiderėti, kad būtų atsisakyta Europos priešraketinės gynybos sistemos.

 

Naujasis JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas lankėsi Maskvoje. Ir jis išsakė JAV prieštaravimą naujosioms Rusijos raketoms, pažeidžiančioms Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, kuri buvo sudaryta baigiantis Šaltajam karui, istorinio Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo susitikimo 1986 m. metu. Sutartis galiojo daug metų, bet nuo 2014 m. Rusija ne kartą ją pažeidė, tuo keldama grėsmę kitoms valstybėms. D. Trumpas savaitgalį jau pranešė apie planus pasitraukti iš dar Šaltojo karo metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.

Galiausiai V. Putinui visos politikos yra vietos reikšmės. Tuo metu, kai jo populiarumo reitingas (kaip ir jo vadovaujamų ministrų kabineto narių) toliau smunka rengiantis nepopuliarioms Rusijos pensijų sistemos reformoms, jis ieško įvairiausių būdų, kaip šį populiarumą atgaivinti. Vienas iš tradicinių būdų būtų pakurstyti rusų nacionalizmą.

 

Vakarų sankcijos dėl invazijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos, kišimosi į Vakarų šalių rinkimus bei buvusio rusų agento nužudymo Jungtinėje Karalystėje kerta šalies ekonomikai. Kurdamas bazes Kaliningrade, V. Putinas signalizuoja apie Rusijos ryžtą ir karinį pajėgumą. Jis taip pat siunčia signalą Rytų Europai (kur jis atkakliai didina savo įtaką per sutartis dėl dujų); kelia nesutarimus NATO aljanse; ir provokuoja Vašingtoną.

 

Dabar daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos NATO ir Jungtinės Valstijos. Mums būtina pademonstruoti tiek strateginę kantrybę, tiek taktinį ryžtą. „Trident Juncture“ nusiųs savo signalą V. Putinui, kaip ir Johno Boltono žinutės. Kaip ir naujasis NATO karinio reagavimo planas (vadinamasis planas „Four Thirties“ (keturiskart trisdešimt).

V. Putinas, kaip įprasta, ėmėsi rizikingo kurso, ir aljansui teks išnagrinėti ir perprasti jo ketinimus, tam, kad būtų sumodeliuota teisinga kontrastrategija, nesureaguojant pernelyg karštai ar, atvirkščiai, nepradedant žaisti pagal Rusijos despoto dūdelę.

 

Jamesas Stavridis yra „Bloomberg Opinion“ skilties redaktorius, straipsnių autorius. Jis buvęs JAV karinių jūrų laivyno admirolas ir buvęs NATO karo vadas. Admirolas yra apgynęs tarptautinių santykių daktaro laipsnį Tuftso (Taftso) universiteto Fletcherio (Flečerio) teisės ir diplomatijos kolegijoje. Be to, jis eina operatyvinio skyriaus konsultanto pareigas privačioje akcinėje bendrovėje „Carlyle Group“.