Rimvydas Valatka. Kaimo tamsa ir investicijų dumblas

delfi.lt 2018 10 29

Premjeras lyg vargšė Marija iš meksikietiško serijalo šniurkščioja snarglį feisbuke: bloga opozicija, labai bloga. Dar kiek, ir pravirks. Kur matyta: neleidžia ramiai žmogui meluoti. Tuo pat metu „Sirijaus“ sektos stringeris iš Seimo įsiveržia į kabinetą, kuriame vaikų teisių specialistai su tėvais svarsto vaikų likimą. Kaip be jo? Kodėl jo, mylinčio vaikus, neparodė TV?
Rimvydas Valatka

delfi.lt   Š. Mažeikos nuotr.
Seimas štampuoja įstatymus į praeitį. Ima televiziją ir radiją. O specialiąsias tarnybas stato vėželiu. Ryt poryt apmokestins spausdintuvus ir skanerius. Neduok Dieve, iš interneto tu gali atsispausdinti antivalstietišką Mikės Pūkuotuko citatą „vieni turi proto, kiti ne, ir nieko čia nepadarysi“. Arba Konstituciją. Kurios 1-ąjį skirsnį ponia Š. siūlo viešai išprievartauti grupiniu būdu.

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo Seimo skirti jai 100 tūkst. eurų. Užsakomiesiems straipsniams pirkti. Priešai kirto kumštim geležinėm, o VLKK – gimtosios kalbos užsakomuoju gražumu.

Dumblo lygis kyla. Kas daugiau?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo plėtotės centras, veikdamas grupėje ir iš anksto susitaręs su feikinėmis vieno žmogaus bendrovėmis, „pardavė“ 21 mln. eurų. Ugdymo programoms atnaujinti. Jei gali ministrės vyras, kodėl negali kiti? Dar viena kita atnaujinta ugdymo programa, ir reikės grąžinti sovietinį buliavos mokestį. Arba pamažinti mokytojų etatų skaičių.

 

Mūsų šalies bėda yra ta, kad tie žmonės, kurie turėtų vartoti tabletes, priiminėja įstatymus. Sakė profesorius Preobraženskis apie bolševikų valdžią. Kaip pirštu į akį ir apie mūsų provincijos proto galiūnus, užplūdusius visų lygių valdžios postus. Kas nepralinksmės, gavęs valdžios balionėlį?

Kaip tik prieš kelias dienas televizija rodė fantastišką reportažą apie plyno lauko investicijas Rokiškyje. Staiga iš kažkur apsireiškia kažkoks indusas, o gal pora, kurių kišenėse būdingai švilpauja vėjai, ir pasklinda po kalnus ir klonius žinia, kad tie gerieji ponai, investuojantys Omane, Rokiškyje paklos 200 mln. eurų, pastatys fabrikų ir įdarbins nei daug, nei mažai, o 1 500 žmonių.

Ką statys indai? Ogi tekstilės fabriką ir gal dar skardinių fabriką. Rimtai? Lietuva, žinoma, ne rojus žemėje. Bet verslininkams iš Indijos, kur vidutinė alga siekia gal 56 eurus per mėnesį, turėtų būti visai stogas nučiuožęs, kad statytų tekstilės fabriką ES šalyje, kurioje vidutinė alga siekia 864 eurus, bet vietiniai rėkia, kad tiek per mažai.

 

ES šalyje tekstilės fabriką galėtų statyti nebent Fourier, Saint Simonas ar Owenas, bet kad tie socialistai utopistai labai jau seniai numirė, o šių laikų socialdemokratai, kaip rodo Kirkilo partijos pinigų pramušimo iš valstybės schema, patys linkę ką nors nugvelbti, o ne išdalyti savo gerą.

 

Prof. Preobraženskis, išgirdęs apie tokias investicijas, Zinai lieptų paruošti procedūrinę. Bet mes taip neskubėkim. Pasimėgaukim vaizdu. Nes kas gi mums, mokesčių mokėtojams, daugiau lieka? Rokiškio rajono meras Vagonis, lyg tai socialdemokratas, lyg ir nebe, žvelgia giliau. Tekstilės ir skardinių pramonės problemų Lietuvoje jis nemato.

 

Meras pakelės smūtkelio veidu beveik rišliai pasakoja (tą reikia pamatyti – to neįmanoma aprašyti), kad ir jam kyla šiokių tokių abejonių. Mat rajone yra vos kiek daugiau nei 2 000 bedarbių. Iš kurių koks tūkstantis iš principo dirbti neis. Nepriklausomai nuo to, ar jį samdys tautininkas, ar indusas. Žodžiu, ateina tooookie pinigai, o nėr kam dirbt. Ką daryti?

 

Padedami vietinių TV filmuotojai išrutulioja mero galvos skausmą: investuotojai atveš darbininkų iš Indijos. Žiūrovui rodomas bendrabutis išdaužytais ir fanera kur ne kur užkaltais langais Juodupėje. Gyvens būsimi gastarbaiteriai. Reporteriui suabejojus galimybe Juodupėje pamaitinti šimtus imigrantų, vietos bobulės išdėsto, kad tai ne problema – varlių ir silkonų aplink pilna.

 

Kam indui varlės ir kas tie silkonai, žiūrovui taip ir lieka neaišku (VLKK viską išaiškins!). Bet, palyginti lengvai išsprendus maitinimo problemą, čia pat pasistoja religinis klausimas. Jei investuotojai atveš darbininkų indusų, tai, dėsto ryžtingo veido ponia šalia krautuvės, Rokiškį užplūs ir importinės karvės. Kurios darys gamtinius reikalus tiesiog gatvėse, o tu, žmogau, jų net negalėsi paliesti, bo tai šventi indusų gyvuliai.

Šį subtilų ateities klausimą palikusi atvirą TV režisūriškai perkelia veiksmą į Seimą. Stop kadras įamžina Naujojo Rokiškio investuotojus, nusitraukusius su valstiečiais Jaručiu ir Stacevičiumi.

Kaip svečiai, taip ir abu valstiečiai, pasipuošę indiškais sariais, kuriuos „Vikipedija“ pristato kaip duoklę moteriškumui, šypsosi taip plačiai, kad beveik iki ausų. Užkadrinis balsas sako, kad Seimo nariai ką tik surengė investuotojams ekskursiją po Seimą ir pristatė Lietuvą iš gerosios pusės.

 

Bet kalbinami TV reporterio abu valstiečiai kažkodėl ima staigiai keisti savo parodymus. Aš nebuvau apsigobęs sariu, skiedžia LVŽS frakcijos pirmininko pavaduotojas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jarutis. Aš buvau su jais, bet taip mažai, kad tai nesiskaito, meiliai kužda Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stacevičius, praeityje prekiautojas veterinarine įranga.

 

Plika akimi matosi, kad Seimo narį Laurą, kaip kažkada Simoną-Petrą, yra apnikusios kosminės abejonės ir egzistencinis nerimas, todėl jis iš visų spėkų bando galvoti, ar tik neįlipo jis čia į Karbauskio karvės tortą?

Jei minėti valstiečiai nebūtų „jauni ir nauji“, būtų prisiminę, kad prieš ketverius metus toks Valkiūnas baudėsi atvesti Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino konsorciumą su 500 mln. dolerių investicija, po kurių Biržai jau turėjo tapti kurortu. Mero kadencija į pabaigą – anei 500 mln. dolerių, anei kurorto, anei mero pasisaiškinimo.

Profesorius Preobraženskis turbūt pasakytų, kad tie du Seimo valstiečiai nėra visiški šarikovai, nes, kaip matėme per TV, jie dar šiek tiek gėdijasi, kad buvo taip apmulkinti.

 

Bet apskritai šitai valdžiai nėra nieko nežinomo ir nieko neįmanomo. Karbauskis, Veryga, Kepenis, Puidokas, Tomilinas, Širinskienė, Petrauskienė ir kt. bet kuriuo gyvenimo klausimu nesigėdydami dalija mums kosminio aukščio patarimus, kurie dažniausiai yra ir tokio pat kosminio kvailumo.

 

Kaimo tamsa ir dumblas užlieja Lietuvą. Kažkada lietuviui būdavo gėda demonstruoti, kad esi dangiškasis Dievo mulkis. Dabar vyksta tautinės mulkių lenktynės, kas pirmas užšoks ant bačkos.

 

Bet negali labai pykti. Praėjusią savaitę spauda pranešė, kad oro uosto policija suėmė kažkokį amerikoną, kuris skrydžio metu šalia sėdinčiai keleivei, neatsiklausęs jos leidimo, grabaliojo krūtis. Policijoje tipas nėmaž nepasimetė. Paaiškino, kad taip vyrams liepė daryti pats prezidentas Trumpas.

 

Kaip tu gali pykti ant kokio mero ar eilinio valstiečio, jei laiškus su tokiais pat briedais pasaulio investuotojams rašinėja pats Vyriausybės vadovas, o Seimas priiminėja įstatymus būtajam kartiniui laikui? Smaugti kates, smaugti jas, kol niekas Lietuvoj nebedrįs net sukniaukti.