Gabrielius Landsbergis. Neišnaudotų šalies galimybių biudžetas

delfi.lt 2018 11 23

Vėlyvas ruduo politiniais sezonais gyvenantiems reiškia vieną svarbų įvykį – biudžeto svarstymą ir priėmimą Seime. Šiemet šis procesas išsiskiria tuo, kad būsimųjų metų šalies finansų planą svarstome naujai priimtos mokesčių reformos kontekste.
Gabrielius Landsbergis

delfi.lt
Reformos, kuri esmingai sumažino įplaukas į šalies biudžetą ir taip labai susiaurino galimybes įgyvendinti ilgai lauktas esmines valstybės gyvenimo permainas: didinti mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų atlyginimus, pertvarkyti švietimo sistemą, universitetus, gerinti ligoninių būklę ir vykdyti kitus labai svarbius darbus.

 

Auganti ekonomika, sparčiai per pastaruosius kelerius metus kylantis vidutinis šalies atlyginimas, ypač privačiame sektoriuje, tiesa, leis kai kur užmaskuoti mažinamą biudžetą, tačiau neišnaudotas didesnio perskirstymo galimybes ir to skriaudą daugelis mūsų pajus stipriai suprastėjus viešųjų paslaugų kokybei.

 

Trys šimtai milijonų eurų – suma, kuri dėl priimtos mokesčių reformos bus po trupinėlį padalinta daugeliui dirbančiųjų. Deja, tie papildomi keli eurai per mėnesį kišenėje, nors ir pradžiugins, bet nepadės užtikrinti vaikui geresnio išsilavinimo, ar gauti geresnės sveikatos priežiūros paslaugos, nes tai tiesiog per menka suma, kad kiekviena šeima galėtų gauti daugiau kokybiškesnių privačios medicinos paslaugų.

Tačiau valstybės mastu tai – rimtas postūmis norint įgyvendinti pokyčius pasirinktoje valstybės sferoje. Pavyzdžiui, jei valstiečiai-žalieji, priešrinkiminių populistinių priežasčių vedini, iš šalies biudžeto neišimtų tų 300 milijonų eurų, jau nuo kitų metų galėtumėme reikšmingai pakelti mokytojų atlyginimus, kad ir iki 1300 eurų (bruto). Taip, tam išleistumėme pustrečio šimto milijonų eurų, tačiau tai būtų rimtas žingsnis, kad mokytojo profesija taptų tokia, kurią norėtų rinktis geriausi šalies abiturientai.

Tačiau tokios reformos su dabartiniu šalies biudžetu tiesiog neįmanomos. Todėl į sceną per mokytojų protestus lipsiantys valdantieji neturės galimybės pažadėti reikšmingai didėjančių atlyginimų ir išvengti melo. Jie jums meluos, kad viskas yra gerai, kad algos auga ir augs, tačiau paprastas mokytojas iš Kaišiadorių vis vien savęs klaus: valdžia sako, kad auga, bet kodėl aš to nejaučiu?

Panašių pokyčių nesulauks ir šalies medikai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad jai priklausančiose šalyse narėse medikai uždirba daugiau nei pustrečio karto didesnius atlyginimus nei vidutinis šalies dirbantysis. Lietuvoje, tiesa, gydytojai taip pat uždirba daugiau nei vidutinis lietuvis. Tačiau santykis čia – nepalyginamai mažesnis. Gydytojas su tais pačiais ilgais mokslo metais bei su ta pačia atsakomybe už žmogaus sveikatą bei gyvybę mūsų šalyje vertinamas tik kiek daugiau nei 1,7 karto geriau nei vidutinis kitos profesijos atstovas. Su papildomais trimis šimtais milijonų eurų galėtumėme paskatinti mūsų gydytojus likti dirbti Lietuvoje.

 

Vietoj to, gydytojams paprasčiausiai neturime ką pasiūlyti. Akivaizdu, kad pozityvių postūmių artimiausiu metu nematysime nei švietimo, nei sveikatos apsaugos, nei kitose valstybės užmirštose srityse, nes Sauliaus Skvernelio prioritetai kiti. Geresnių dienų nesulauks ne tik gydytojai, mokytojai ar kultūros darbuotojai, bet ir 48 šalies savivaldybės, kurias taip pat dusins valdančiųjų vykdomos mokesčių reformos pasekmės. Dėl mokesčių reformos sumažės GPM įplaukos į jų biudžetus ir tai lems, jog nors kitos savivaldybių pajamos didės, bendri savivaldybių finansai mažės. Tačiau iki šiol ir šiems nusiskundimams Vyriausybė rodos kurčia.

Žvelgiant į kitų metų biudžetą, geresnių dienų, rodos, sulauks tik kai kurių specifinių struktūrų aukštieji pareigūnai. Numatyti reikšmingi atlygio augimai teismų sistemos darbuotojams – prokurorų ir teisėjų atlyginimai planuojamai didės apie pusketvirto šimto eurų. Reikšmingos sumos nusėda ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams aprūpinti specialiosiomis priemonėmis. Premjeras, atrodo, tikrai kruopščiai prižiūri, kad augančios ekonomikos biudžeto vaisiais pasidžiaugtų būtent jėgos struktūrų darbuotojai.

Jie bus tie, kurių atlyginimai galės konkuruoti su smarkiai augančiais privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimais. Tuo tarpu kitose srityse matysime susiklostančią vis gilesnę kompetencijų erozijos padėtį: kvalifikuoti darbuotojai ir toliau paliks viešąjį sektorių, darbo vietos viešajame sektoriuje nepritrauks jaunų kvalifikuotų specialistų ir dėl to viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos vis labiau atsiliks nuo Europinių kokybės standartų.

 

Matydami susiklosčiusią padėtį, siūlome Vyriausybei keletą žingsnių, kaip Paaukotų šalies galimybių biudžetą paversti Išpildytų lūkesčių biudžetu. Pirmiausia, siekiame išgirsti ir įsiklausyti į viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, gydytojų, tarnautojų, kultūros ir socialinių darbuotojų – lūkesčius. Įvertinę susidariusią situaciją, kviečiame Vyriausybę ne buldozeriu stumti klaidingus savo siūlymus, o pradėti esmines diskusijas dėl viešojo sektoriaus ateities. Kadangi biudžeto priėmimas jau netrukus, reikalaujame, kad mokesčių reforma būtų sustabdyta ir būtų galima pradėti ieškoti sutarimo tarp Seimo frakcijų, visuomenės grupių, verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojų.

Plika akimi matyti, kad reformai nebuvo pasiruošta ir ji neatneš Lietuvos žmonėms nieko gero, o tik sumenkins galimybes vykdyti taip reikalingus pokyčius viešajame sektoriuje. Sustabdyta reforma leistų 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatyti reikalingą 300 mln. eurų sumą tam, kad viešojo sektoriaus atlyginimų problema būtų pradėta spręsti iš esmės.

 

Noriu tikėti, kad ir Vyriausybė, ir Opozicija iš esmės nori to paties – geresnės ateities kiekvienam jos žmogui. Todėl tikiuosi, kad vienas svarbiausių šalies įstatymų bus priimtas vadovaujantis demokratiniais principais ir leis realiai numatyti, kaip šio tikslo pasiekti.