Indrė Makaraitytė. Politiniai idiotai – už milijonus mokesčių mokėtojų eurų

lrt.lt 2019 02 27

„Modernusis pilietis save suvokia kaip racionalią būtybę, tačiau jo racionalumas virsta idiotizmu. Jis gali kurti naują visuomenę, bet kartu plėsti lagerių ir koncentracijos stovyklų tinklą. <...> Gali kalbėti apie meilę tautai ir drauge palaikyti totalią piliečių sekimo sistemą.

lrt.lt

Gali vadintis demokratu, bet sykiu veikti priklausydamas kokiai nors oligarchinei grupuotei“, – rašo filosofas Alvydas Jokubaitis savo naujoje ką tik Knygų mugėje pristatytoje knygoje „Politinis idiotas“.

Nežinau, ar yra ir ar gali būti geresnis laikas pasirodyti šiam veikalui nei rinkimai. Nes moderniai politikai ištrinant iš šio lauko išmintį, vertybes, gėrio ir blogio sampratas, nebėra užtvarų idiotizmui. Jis liejasi laisvai ir nevaržomai.

 

Štai vieno iš politikų reklama: „Visas viešas transportas visoje Lietuvoje bus nemokamas. Aš atsakau už savo žodžius.“ Kitas politikas buria, kad į miestą akimirksniu grįš gerovė ir darna. O trečias net neapsunkina savęs ką nors aiškindamas, jis tik pasako, kad bet kokia kritika yra tik „bezdėjimas į vandenį“.  Ketvirtasis išpučia akis ir vaidina nieko nežinąs, nors jo rinkimų sąskaitas pildo verslininkai, kuriems jis, kaip valstybės įmonės vadovas, įveda draudimus arba skirsto privilegijas.

 

„Greičiau šie rinkimai baigtųsi“ – girdisi atodūsiai iš skirtingų pusių, nes vis dar šiek tiek proto likučių išsaugojusioje smegeninėje sunkiai telpa tai, kad idiotizmo jūra ir kandidatų reitingai koreliuoja taip, kad kuo gilesnė toji jūra, tuo aukštesnis reitingas. 

 

Filosofinis priėjimas prie šitos problemos yra dar gilesnis nei šioji idiotizmų jūra, bet aš vis tik manau, kad yra praktiškesnė reikalo pusė. Žmonės gali būti visokie, gal daugiau, gal mažiau išsilavinę, tačiau kad jie patikėtų idiotizmais ir patys pavirstų politiniais kvailiais, vis dėlto reikia gerai padirbėti.

 

Nelyginkime visų valdžių, nepradėkime nuo Adomo ir Ievos – užtenka šių kelerių metų, kai miestai ir rajonai  buvo valdomi tiesiogiai rinktų merų.

 

2015–2018 m. žiniasklaidai Lietuvos savivaldybėse buvo išleista 7 milijonai eurų. Žiniasklaidai – tai reiškia ne tyrimams, ne probleminiams klausimams kelti, o valdžios reklamai už mokesčių mokėtojų pinigus. Panegirikai, jų gerų darbų viešinimui, kad blogi darbai niekada neišvystų dienos šviesos.

 

Kas antra Lietuvos savivaldybė finansavo su politikais susijusią žiniasklaidą.

 

Trečdalį visų šių viešinimui skirtų pinigų gavo įmonės, kurios yra susijusios su politikais.

 

Trys įmonės, kurios perskirstė didžiausias sumas, yra susijusios su trimis politiniais judėjimais: Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Šiaulių Artūro Visocko nepartiniu sąrašu.

 

Tai yra nepriklausomas „Transparency International“ Vilniaus skyriaus tyrimas.

 

7 milijonai eurų per keletą metų yra tik menka dalis žiniasklaidai skiriamų pinigų, kad žmonės būtų ne informuojami, o mulkinami. Juk ne be reikalo daugiausia šių lėšų gavo žiniasklaidos įmonės, jau susijusios su politikais. Vadinasi, tos, kurios neturi sąsajų, arba skurdžiau gyvena, arba turi pasirašyti sandorius su ta pačia valdžia, kad kritikos jų puslapiuose nebus. Ilgainiui opozicija tampa bedante arba jos nelieka – konkurencinės sąlygos nelygios.

 

Tik 7 milijonai iš savivaldybių per keletą metų yra nedidelė suma, nes vienas didesnis centrinės valdžios pirkimas yra per milijoną eurų. Pavyzdžiui, kampanijai, kuri turi skatinti kibernetinį ir informacinį visuomenės atsparumą, bus išleistas milijonas, o per keletą metų vien 3 didžiausios viešųjų ryšių agentūros yra laimėjusios projektų už daugiau nei 6 milijonus eurų.  

 

Kainuoja mokesčių mokėtojams politiko kelionės po Lietuvą, kuriose jis kalba apie komiteto atlikto ir Seimo patvirtintas išvadas apie valstybės užvaldymą, bet kuriose niekaip nekalbama apie tas bendroves, kurios siekia tokių pačių tikslų per jo paties frakciją. Lygiai kaip ir kainuoja autobusiukuose, keliaujančiose po Lietuvos miestelius, paimami kraujo tyrimai. Juos dabar apmoka didžiulė bendrovė iš savo sąskaitų, tačiau tik idiotas nesuveda galų, kad nieko nemokamo šioje ašarų pakalnėje nėra.

 

Realiame gyvenime – it iš A. Jokubaičio knygos, politikai kalba apie demokratiją, ją puoselėja, tačiau kartu perka žiniasklaidą ir plauna savo rinkėjams smegenis, idant jie šiukštu nepagalvotų, kad reikėtų balsuoti kitaip.

 

Taip gyvenimo ratas ir sukasi, nes idiotai net ir apkvailintus žmones nuvilia. Ir vienus idiotus keičia kiti, nes visad atsiranda tokių, kurie sugeba perpirkti kvailystės jūrą, pasiūlydami už ją daugiau pinigų.

 

Žurnalistės, LRT Tyrimų skyriaus vadovės Indrės Makaraitytės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.