R. Šimašius dėl koalicijos kalbasi su visais, išskyrus A. Zuoką

alfa.lt 2019 03 18

Antrai kadencijai vadovauti sostinei išrinktas Remigijus Šimašius dėl koalicijos formavimo miesto taryboje nesikalba tik su Artūro Zuoko politine jėga. Nesutarimai dėl stadiono Šeškinėje neturėtų pakišti kojos derybose su konservatoriais.

alfa.lt

R. Šimašius mano, kad jį išrinko žmonės, kurie supranta bei palaiko jo vertybes. Prieš ketverius metus vilniečiai politiką rinko suteikdami pasitikėjimo kreditą, mat nebuvo aišku, koks meras R. Šimašius bus.

„Pirmą kartą Vilniaus istorijoje neįvyko politinė švytuoklė – jėga, kuri dominavo Vilniaus taryboje, gavo rinkėjų pasitikėjimą dar kartą. Bus darbinga kadencija, tačiau šį kartą pradžia jau be finansinės naštos. [...] Ateina eilė vykdyti didesnius projektus ir nenuleisti kartelės“, – aiškino R. Šimašius.

 

Paklausus, kiek nuolaidų yra pasiryžęs daryti būsimiems koalicijos partneriams, sostinės vadovas tikino galintis kalbėti su visomis partijomis, kurios pasiryžusios nebeiti atgal. Taip pat bus ieškoma sutarimo dėl vertybinių nuostatų ir didesnių projektų, kaip koncertų salė ant Tauro kalno ir daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje.

 

Artūrą Zuoką tiesioginiuose mero rinkimuose nugalėjęs R. Šimašius žurnalistams pasakojo, kad potencialūs koalicijos partneriai jau pareiškė tam tikrų pageidavimų dėl postų savivaldybėje, tačiau kol kas tai esą nėra konkretūs postai.

 

„Su visais, išskyrus Laisvės sąjungą, yra planuojami susitikimai“, – apie koalicijos dėlionę kalbėjo R. Šimašius.

 

R. Šimašius pripažino, kad daugumos suformuoti be pagalbos nepavyks – 51 narį turinčioje savivaldybės taryboje daugumai suformuoti reikia bent 26 mandatų. R. Šimašius tikisi, kad pavyks suformuoti bent 28 mandatų daugumą.

 

Paprašytas įvardyti pirmos kadencijos metu padarytas klaidas, meras kalbėjo apie vėluojančius projektus. Tiesa, suskubo teisintis, kad projektų eigai trukdė poreikis kadencijos viduryje performuoti koaliciją ir išaugęs bandytų įgyvendinti projektų skaičius.

 

Kalbėdamas apie rinkimų kampanijos pobūdį, R. Šimašius įžvelgė socialinių tinklų įtaką kampanijai. R. Šimašius tikino žurnalistus, kad feisbuke pasirodžiusi informacija apie A. Zuoko praeities klaidas ir jam priminė kai kuriuos buvusio mero gyvenimo etapus.

 

„Manau, kad kažkokią įtaką tai rinkimams turėjo, tačiau ne lemiamą. Vis dėlto tai žmonėms padėjo lengviau apsispręsti renkantis tarp praeities ir ateities“, – sakė R. Šimašius.

 

Paklaustas, ką ketina remti prezidento rinkimuose, Vilniaus meras neatsakė, bet paragino pretendentus į prezidentus aiškiai suformuoti savo vertybes, kurios šiuo metu nėra aiškios.

 

„Rekomenduočiau, kad kandidatai reitingų lentelių viršūnėse aiškiau kalbėtų apie tai, kuo jie tiki ir kokios jų vertybės, nes man, kaip rinkėjui, šiuo metu nėra aišku“, – sakė R. Šimašius.

 

Kalbai pasisukus apie daugiafunkcį stadioną Šeškinėje, R. Šimašius sakė, kad šiuo metu kalbama su Vyriausybės atstovais – nacionalinės valdžios parama būtina šio projekto tęstinumui. Paklausus, ar stadiono klausimas nebus pagrindinis pleištas bandant suformuoti koaliciją su sostinės konservatoriais, R. Šimašius sakė, kad tokią poziciją išsakė tik Dainius Kreivys, kurio taryboje nebus.

 

„Manau, kad mes vienaip ar kitaip susitarsime“, – patikino R. Šimašius.

 

Paklaustas apie ketinimus steigti liberalią politinę jėgą, miesto meras sakė, kad tai galėtų įvykti dar šiemet.

 

Pakartotiniame tiesioginių mero rinkimų balsavime R. Šimašių palaikė 60,38 proc. Vilniaus gyventojų, A. Zuoką – 38,50 proc.

 

Pasibaigus savivaldos rinkimams, R. Šimašiaus komitetas taryboje turės 18 balsų, A. Zuoko koalicija – 10, TS-LKD – 9, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ – 6. Darbo partija iškovojo 5 vietas taryboje, o valstiečiai ir žalieji – 3.

 

Miesto savivaldybės taryboje iš viso yra 51 vieta. Rinkimus laimėjęs kandidatas 1 mandatu papildys savo atstovaujamą politinę jėgą.

 

Rinkimų rezultatai

Sekmadienį įvykus antrajam turui, paaiškėjo 41 meras ir galutinis savivaldos rinkimų paveikslas. Daugiau nei trečdalyje – 22-ose iš 60 šalies savivaldybių – dirbs nauji merai, kitose perrinkti jau valdę politikai. Daugiausia merų turės socialdemokratai, o didmiesčiai patikėti rinkimų komitetų atstovams.

 

Socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vadovaus 11 savivaldybių. Liberalų sąjūdis laimėjo merų postus 6 savivaldybėse, o tai yra daugiau negu nacionaliniu lygmeniu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“, turėsiančios po 5 merus. Tiesa, vienas meras bendras nuo valstiečių ir liberalų abiejų partijų.

 

2 savivaldybes valdys Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“. Po vieną savo atstovą merų gretose turės Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Darbo partija. Vienas mero rinkimus laimėjęs kandidatas išsikėlė pats.

 

Daugiausia mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys.

 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldybių tarybose turės 222 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 126 mandatus, šios dvi partijos dar 12 mandatų gavo koalicijoje Biržų rajone.

 

Darbo partija savivaldoje gauna 62 mandatus, „Tvarkos ir teisingumo“ partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija – po 54 mandatus.

 

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) savivaldoje gavo 32 mandatus, sostinėje dar 10 papildomų laimėjo su partijos pirmininko A. Zuoko vedama koalicija. Lietuvos socialdemokratų darbo partija savivaldybėse turės 24 mandatus, Lietuvos centro partija – 8 mandatus.

 

Skirtingose savivaldybėse įvairių politinių krypčių atstovų vedami visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turės 318 mandatų.