Dezinformacinis karas Lietuvoje ir JAV

lzinios.lt 2019 04 17

Neseniai grįžęs dirbti į Lietuvą vyliausi, kad pabėgsiu nuo įsismarkavusio dezinformacinio karo, vedamo prieš JAV vyriausybę jos priešų bei jų sąjungininkų, „naudingų kvailių“. Pasirodė, kad klydau. Lietuvoje dezinformacinis karas vyksta taip pat energingai, kaip ir JAV.

lzinios.lt

Kartais dezinformaciją sudėtinga atskirti nuo vidinės politikos ir diskurso – gerai sukurta, ji turi nesiskirti nuo įprastos politikos. Įprasta, jog gera dezinformacija dažniausiai suvyniojama į tiesų kokoną, kad ja būtų patikėta. Tai yra, jeigu ketinu paskleisti melą, turėčiau pradėti nuo keleto teisingų dalykų, o paskui į juos įpinti netikrus. „Rusai kišosi į Jungtinių Valstijų rinkimus“. (Tiesa) „Rusai visada kišasi į rinkimus“. (Tiesa) „Pagal apklausas Hillary Clinton turėjo laimėti“. (Tiesa) „Hillary gavo daugiau populiarių balsų“. (Tiesa) Vadinasi, „rusai padėjo Trumpui laimėti“. (Melas) „Trumpas ir jo kampanija turėjo būti sudariusi su rusais sąmokslą“. (Melas)

 

Kad suveiktų, gera dezinformacija privalo turėti taikinį – būti nukreipta į žmonėms ir nacijai svarbius dalykus, sunaikintinus, kaip ir kiti Rusijos oligarchijai svarbūs taikiniai.

 

Rusijos taikinių JAV, Lietuvoje ir kitose šalyse sąrašas

1. Demokratija. Svarbu parodyti, kokia baisi ir korumpuota yra Amerika, Lietuva ir netgi Rusija. JAV –sunaikinti prezidentą, sugriauti rinkimų kolegiją, senatą ir teismus. Sunaikinti pasitikėjimą vyriausybės ir jos vadovų teisėtumu bei kompetencija. Lietuvoje – įžiebti ir paversti nesibaigiančiomis peštynes tarp partijų ir asmenų, sukurstyti klasių kovą, nuteikti žmones prieš jų vadovų darbus ir valdymo būdą. Visiškai sunaikinti tikėjimą, kad mūsų valdžia gali padaryti ką nors gera žmonėms. Parodyti, kokia neveiksminga yra demokratija. Tada, pasitelkus palyginimus, padaryti, kad autokratija ir socializmas atrodytų gerai. Šiuo atžvilgiu yra labai paranki knyga, mokanti, kaip to pasiekti – Saul‘o Alinsky „Taisyklės radikalams“ (Rules for Radicals).

 

2. Šeima. Daryti viską, kas įmanoma, kad tik sugriūtų šeima. Sukurti šeimos vaidmenį atliekančią pašalpų sistemą. Nemokėti pašalpų, jei tėvas gyvena namuose. Visokeriopą vaikų ugdymą atimti iš šeimų ir atiduoti „edukacinei“ sistemai. Mokyti vaikus filosofijos, kuri kertasi su šeimos vertybėmis. Padaryti valstybę vaikų „globėju“. Mokėti atlygį žmonėms už tai, kad nedirbtų. Pašalinti religinį auklėjimą. Palaikyti tik pasaulietinį švietimą.

 

3. Religija. Negali būti pakaitalo vertybėms, kurių moko beveik visos religijos, padėdamos žmonėms gyventi, maldos teikiamai paguodai ir tikėjimui aukštesne sąmoninga esybe, kuri mums visiems turi savo planą. Religija geriems veiksmams suteikia prasmę ir eigą, kurioms daugelis vyriausybių nepajėgia suteikti įstatymiško pavidalo. „Daryti gera net tada, kai tavęs niekas nemato“. Visam laikui praradus tikėjimo ir filosofijos šerdį, dažniausiai prasmės pradedama ieškoti tuščiame materializme. Praradimas veda į depresiją, alkoholizmą, narkotikų vartojimą ir net savižudybę. Todėl dažnai religijos sugriaunamos iš vidaus (dvasininkijos vykdomas seksualinis vaikų išnaudojimas). Žmonės neskatinami patarnauti per mišias ir melstis. Religines labdaros ir pagalbos įstaigas pakeičia valdiškos agentūros. Tuo nenoriu pasakyti, kad ateistai ir agnostikai yra blogi, tarp jų pažįstu daug gerų žmonių. Tačiau daugeliui žmonių, tokių kaip aš, religija suteikia tikslo ir pasitenkinimo pojūtį, kurio negali rasti niekur kitur. Sovietmečiu katalikybė suvienijo Lietuvą ir Lenkiją, bet šiuo metu pralaimi materializmui ir nihilizmui. Jungtinėse Valstijose krikščionys evangelikai vis dar egzistuoja, bet kaip nuolat silpstanti jėga. Izraelį suvienijo religija. Musulmonų tikėjimas laiko sukabinęs pasaulio dalis. Paprastai religijos yra labai stiprios jungiančios jėgos, todėl turi būti sunaikintos.

4. Istorija. Bendra istorija su savo didvyriais suvienija valstybę, tautą ir piliečius. Tai turi išnykti. Nugriauk statulas! Sudaužyk paminklus ir įmesk žiupsnį melo. Pasėk abejones, kritikuok, demonizuok ir sunaikink.

 

Toks yra pagrindinis mūsų kaimyno į rytus nubraižytas planas, o jo užduotis yra atitraukti piliečius nuo savo pačių sisteminių klaidų. „Pažvelkite, kokia chaotiška Vakarų sistema. Ar norite, kad tokia būtų Rusijoje?“ Juk turime vieną lyderį, jokio chaoso, nesutarimų, mes už šeimos vertybes, ortodoksų bažnyčia yra mūsų gyvenimo dalis, mes esame viena liaudis, didžiuojamės savo didvyriais ir istorija, netgi Stalinu ir carais dėl to, ką jie neva padarė Motinai Rusijai. Tai suteikia Rusijos žmonių amžinai „chaoso“ baimei pranašumą ir suteikia jiems galimybę klaidingai pasirinkti. Tikimasi, kad jie laikui bėgant pasirinks tai, kas atliepia jų poreikius. Priešas Putinui išsilaikyti – būtinas!

Tuo metu mes turime savęs ir Lietuvoje, ir JAV klausti:

1. Kas yra tie žmonės, kurie atakuoja mūsų valdžios sistemą?

2. Kodėl jie stengiasi sugriauti mūsų istoriją? Tiek Lietuvoje, tiek JAV jie tai daro itin atkakliai. JAV puolami George‘as Washingtonas, Thomas‘as Jeffersonas, Lietuvoje – Generolas Vėtra, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, partizanai. Visi nacionaliniai didvyriai turi būti apjuodinti, apšmeižti ir sunaikinti. Lietuvoje tam tikslui dar padeda sugebėjimas lietuvius įvelti į šmeižto karą su bendrapiliečiais, kurie yra žydai, arba pastūmėjimas mus net sugriauti Lietuvos ir Izraelio bei litvakų santykius. Tiesiog pagal nacių propagandos ministrą Josephą Goebelsą: „Jeigu melą kartosi pakankamai ilgai ir garsiai, greitai žmonės juo patikės“. Geri propagandininkai yra atkaklūs, ir iš to paprastai gali nustatyti, jog jie yra profesionalai. Be to, geri propagandininkai sumaniai iškelia „naudingus idiotus“, kad jie atliktų jų įsakymus. Taip pat jie panaudoja gerai pažįstamus „trolius“ jiems svarbioms pokalbio temoms tęsti ir pykčiui bei priešingoms reakcijoms išprovokuoti, kurie „patvirtina“ jų požiūrį. Jie užsimaskuoja ir apsimeta nukentėjusiais, jie yra aukos, „susirūpinę piliečiai“, ir jei manote, kad pasidavus jų „reikalavimams“ jie patenkinti nusiramins, klystate. Jie sugalvos naujus melus ir reikalavimus!

3. Jie pastoviai darbuojasi kurstydami skirtumus. Iš šalies išvykę lietuviai yra „išdavikai“, todėl jie neturėtų balsuoti. Jiems nerūpi jų šalis. Jie netikri piliečiai. Reikia juos paversti antrarūšiais piliečiais dėl to, kad jie čia negyvena. Jie „apleido“ šalį tą valandą, kada jų labiausiai reikėjo. Kitos pusės troliai teigia, kad Lietuvoje per juos nėra teisybės nei ateities, šalis korumpuota, jie blogai elgiasi su darbuotojais, negerbia žmonių ir taip toliau.

Juos galima pažinti ne tik iš žodžių, bet iš darbų. Žmonės, kuriems iš tiesų rūpi jų kraštas, pripažįsta savo klaidas, tačiau juda į priekį ir stengiasi dirbti dėl geresnės ateities. Jie ne tik amžinai skundžiasi. Jie susitelkia į tai, kas yra pozityvu ir kartu dirba. Jie kovoja už tai, kad šalis būtų suvienyta, o ne suskaldyta. Priemonė apsiginti nuo dezinformacijos yra ne cenzūra, o daugiau informacijos. Esu tikras, kad gaudami daugiau informacijos protingi žmonės gali pradėti atskirti ją nuo dezinformacijos.