Kaip Rusijos FSB ir Baltarusijos KGB verbuoja informatorius

lzinios.lt 2019 05 22

Autokratinėse valstybėse Rusijoje ir Baltarusijoje nemažai dalykų išliko kaip sovietiniais laikais. Vienas tokių – informatorių verbavimas bendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis. O jei žmogus nesutinka, turi rimtų problemų.

lzinios.lt

Buvęs KGB ir FSB darbuotojas Genadijus Gudkovas teigė: „Šiandien bet kuris žmogus gali būti persekiojamas specialiųjų tarnybų. To nebuvo net Sovietų Sąjungoje Leonido Brežnevo laikais.“

 

Rusijos pilietinio aktyvisto Pavelo Kuznecovo gyvenimas pasikeitė 2014 metais, pasakoja currenttime.tv. Aviacijos inžinerius ir protesto mitingų Bolotnaja aikštėje dėl savo požiūrių ir ryšių su opozicija pateko į nemalonę. Vidaus reikalų ministerijos Valdybos su ekstremizmu ir FSB darbuotojai atėjo tiesiai į jo darbą pakalbėti apie bendradarbiavimo perspektyvas.

 

„Rekomenduojame su mumis bendradarbiauti, – žurnalistams pokalbį perpasakojo P. Kuznecovas. – Nesuruošiame jums reikšti jokių pretenzijų dėl jūsų pomėgio. Jūs mus mažai dominate. Mes kovojame su Rusijos priešais, ir mums reikia, kad padėtumėte tuos priešus atskleisti.“

Tarp „priešų“, kuriuos siūlė atskleisti, buvo ir žinoma aktyvistė ir protesto mitingų organizatorė Nadežda Mitiuškina. Jis atsisakė. Dėl to, kaip pats tvirtina, už principingumą sumokėjo darbu: greitai vadovybė paprašė jį išeiti iš savo noru. Nuo tada aktyvistas dirba kurjeriu, į darbą aviacijos srityje jo nepriima. P. Kuznecovas įsitikinęs, kad dėl to atsisakymo būti FSB informatoriumi.

FSB įtraukia daugybę žmonių
Apie specialiųjų tarnybų darbo metodus Rusijoje current.tv pasakojo buvęs KGB ir FSB darbuotojas, politikas Genadijus Gudkovas.

 

– Kas tai yra verbavimas?

– Verbavimas – tai skatinimas, pritraukimas slapta bendradarbiauti.

 

– Kaip tai vyksta?

– Viskas priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos, asmeninių jo savybių, proto, takto. Tai gali atrodyti grubu, o gali – visiškai adekvatu. Tai būna santykių užmezgimas – pasitikėjimo, slaptų, konfidencialių. Jei turite gebėjimą gyvenime su kitu žmogumi užmegzti puikius ryšius, galite būti verbuotojas. Jei tai nesiseka, geriau neiti į specialiąsias tarnybas dirbti operatyvinio darbo, neturite savybių, reikalingų verbuotojui.

 

– Ar yra kokios nors užverbuotojų kartotekos?

– Ne tik yra – tai esmių esmė. Tokios kartotekos visada egzistavo, egzistuoja ir egzistuos. Žinote, kodėl iš agentūrų nėra nutekėjimo? Dabartinė agentūros apskaitos sistema – tokia pati, kokia buvo prieš 200 metų: kortelėje rašomas slapyvardis, taip pat tikri žmogaus duomenys. Kortelė turi žymę – „slaptai“, ji saugojama ypatingame skyriuje, ypatingoje saugykloje, į kurią patekimas labai ribojamas.

 

– Ar gali žmogus nežinoti, kad jį užverbavo?

– Būna, kad nesupranta, jog buvo užverbuotas. Būna, kad siekiama, kaip tai vadinama, „verbuoti su svetima vėliava“, tarkime, kai žmogus iš Hondūro verbuojamas neva amerikiečių žvalgybos, nors ir tiesų – Rusijos.

 

90 proc. yra klasikinis verbavimas, kai žmogus tai žino. Jis gauna slapyvardį, labai dažnai pasirašo. Jį išmoko elementarių, o kartais labai labai rimtų konspiracijos būdų: ryšių, slaptažodžių, šifrų ir taip toliau.

– Kas būna už atsisakymą bendradarbiauti, kaip kalbama apie kokius nors politinius arba šalia politinių esančius reikalus?

– Tai priklauso nuo skyrių vadovų ir bendradarbių. Dabar yra puikios situacijos verbavimui, nes bet koks kietas režimas sudaro sąlygas žmogui persekioti. Šiandien Rusijoje bet kuris žmogus gali būti persekiojamas specialiųjų tarnybų. To nebuvo net Sovietų Sąjungoje Leonido Brežnevo laikais. Juolab, kad žmonės dabar priklauso nuo rinkos, darbo, įsidarbinimo ir daugelio kitų faktorių. Be abejo, tuo naudojasi verbuotojai.

 

Esu tiesiog įsitikinęs, kad didelis žmonių skaičius iš opozicijos, partijos, įvairių visuomeninių organizacijų daugiau ar mažiau įtraukti į bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis. Ten yra dvi formos. Viena – agentūrinė, kai žmogus tikrai žino, kad jis yra agentas, dirba, ima slapyvardį, gali rašyti atitinkamus pranešimus. Be abejo, viskas įslaptinta. O gali būti toks tarsi draugiškas ar pusiau draugiškas ryšys. Jis skiriasi tuo, kad būna atviresnis, mažiau konspiratyvus.

 

– Sąlygiškai tai gali būti draugystė, romanas?

– Ne, netirštinkime spalvų. Jokio romano negali būti. Bet koks tokio pobūdžio ryšys ryžtingai nutraukiamas. Jei operatyvinis darbuotojas užmezga kokius nors asmeninius ryšius su savo agentu, viskas, laikykite, kad bendradarbiavimo nėra. Jokių romanų negali būti. O štai normalūs, pagarbūs santykiai palaikomi. Daugelis agentų dirba specialiosioms tarnyboms, nes per kritines situacijas padėjo jų giminaičiams, artimiesiems, vaistais, dėl ligų ir dėl ko tik nori.

Kaip verbuoja KGB: Baltarusijos atvejis

Alesius Michalevičius yra juristas, 2010 metais jis balotiravosi į prezidento postą Baltarusijoje. Kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, Minske vyko daugiatūkstantinės protesto akcijos. Protestuotojus išvaikė, o A. Michalevičių apkaltino kėlus masinius neramumus ir suėmė. Vėliau jis prisipažino, kad po sulaikymo pasirašė bendradarbiauti su Baltarusijos KGB. Kaip pats tvirtina, jį kankino ir reikalavo per valstybinį kanalą pasakyti kalbą, parašytą KBG.

Po susitarimo pasirašymo buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus pabėgo į Čekiją, ten jam suteiktas politinis prieglobstis. Į Baltarusiją jis galėjo grįžti tik 2015 metais. Current.tv eteryje A. Michalevičius papasakojo, kaip KGB jį spaudė bendradarbiauti:

 

– 2010-aisiais tai buvo jau antras kartas. Pirmas – apie 2003–2004 metais, kai buvo naudojami klasikiniai botago ir pyrago metodai. Viena vertus, pyragas buvo pokalbiai ir lobizmas, kad patekčiau Baltarusijos parlamentą. Botagas buvo kažkokia informacija apie veiklą už grantus, grasinimai, kad man kur nors bus trukdoma. Du klasikiniai verbavimo būdai: kas nors siūloma ir dėl ko nors bandoma nubausti.

 

2010 metais kalėjime man tiesiog tiesiai pasakė, kad arba aš ilgai sėdėsiu, arba turiu tapti Baltarusijos KGB agentu, informatoriumi. Aš pasirašiau bendradarbiavimo dokumentus ir iškart, kai tik mane išleido į laisvę, surengiau spaudos konferenciją, per kurią papasakojau apie kankinimus ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis tie dokumentai buvo pasirašyti.

 

– Ar tie dokumentai turi kokią nors juridinę galią?

– Juridinė galia – savanoriško sutikimo bendradarbiauti lygyje. Pasirenkant slapyvardį ir sutinkant savo valia bendradarbiauti.

 

O dėl šių ryšių nutraukimo, be abejo, tie dokumentai neturi jokios juridinės galios.Tai tiesiog ryšių nutraukimas, ir viskas. Aš tai padariau viešai, padariau prieš žiniasklaidą, faktiškai per televiziją pranešęs KGB, kad nesiruošiu bendradarbiauti.

 

– Koks buvo slapyvardis jums buvo suteiktas?

– Mano slapyvardis buvo Gavrila.

 

– Ko iš jūsų reikalavo? Informacijos apie opoziciją?

– Viskas priklauso nuo to, su kuo dirbti, koks KGB skyrius. Kadangi manimi užsiiminėjo kontržvalgyba, pagrindiniai klausimai buvo apie užsieniečius, diplomatus ir taip toliau.

– Kaip jums buvo leista grįžti, nepaisant to verbavimo?

– Neturėjau jokių garantijų, kad mane paliks laisvėje. Juk kai atvažiavau, mane iškart sulaikė, suėmė. Tačiau greitai pakeitė sprendimą, faktiškai baudžiamojoje byloje sulaikymą pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

 

Be abejo, tai buvo rizikinga. Sakyčiau, iki šiol rizikinga, mūsų šalis – specifinė. Kita vertus, jei myli savo šalį ir nori joje būti, kartais tenka rizikuoti.

 

– Ar jūsų kolegos iš opozicijos neįtarinėjo, kad tęsiate bendradarbiavimą su KGB?

– Aš lieku kaltinamuoju baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų 2010 metais, tiesiog byla yra pristabdyta. O ką kiti žmonės kalba... Visada kas nors ką nors įtarinėja. Į tai reaguoju visiškai ramiai, kiekvienas pats gali spręsti, ką manyti. Mano nuomone, Baltarusijos KGB tiek kartų pakenkiau, kad tokiems įtarimams nebeliko vietos.

 

Ką ir kaip dažniausiai verbuoja

Baltarusijos visuomeninės organizacijos „Teisinė iniciatyva“ Sergejus Ustinovas teigė, kad specialiųjų tarnybų bendradarbiai verbavimui pirmiausia renkasi pradedančiuosius pilietinius aktyvistus, kurie priklauso opozicijai, bet gali prastai išmanyti apie savo teises, ir žmones, turinčių teisės pažeidimų ir kitų silpnų vietų.

 

„Jei žmogus turi bėdų dėl alkoholizmo, narkomanijos, jei buvo pagautas vagiantis – tai gera priežastis tokiam daryti psichologinį spaudimą ir verbuoti. Arba jei žmogaus artimieji ar giminaičiai dirba valstybinėse institucijose, įmonėse ir bijo, kad juos gali atleisti“, – aiškino žmogaus teisių gynėjas S. Ustinovas.

 

Būsimi agentai verbuojami kviečiant juos „pokalbio“ į viršininko kabinetą, dekanatą arba policijos skyrių bei KBG. Vargu ar potencialiam informatoriui grasinama. Kaip teigė S. Ustinovas, dažniausiai kalbama linksmai, su šypsena, siūloma apsvarstyti tarptautinę padėtį ir panašiai.

 

Pagal Baltarusijos įstatymus, galima atsisakyti bendradarbiauti. Jei daromas psichologinis spaudimas, teisių gynėjas siūlo skųstis prokuratūrai, viešinti tai per nepriklausomą žiniasklaidą arba socialinius tinklus.