Priešnuodžiai „noriu–nenoriu“ kandidatams: kirtis per kišenę ir vieša išpažintis

lrt.lt 2019 05 29

Į Europos Parlamentą (EP) „valstiečių“ sąraše išrinktam buvusiam krepšininkui Šarūnui Marčiulioniui atsisakius iškovoto mandato, viešojoje erdvėje pasigirdo šūksniai, kad „valstiečiai“ apgavo rinkėjus.

lrt.lt

LRT.lt kalbintas teisininkas Vytautas Nekrošius teigė, kad kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, ar dirbi jam skirtą darbą, ar ne. Vis dėlto, anot jo, tokiu būdu rinkėjai yra suvedžiojami, tad siūlo pagalvoti apie griežtesnes finansines priemones atsisakantiems mandatų ir viešą išpažintį prieš rinkimus.

Antradienį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad „valstiečių“ sąraše į EP išrinktas Š. Marčiulionis atsisako mandato ir į jį pretenduoja kitas išreitinguotas kandidatas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Š. Marčiulionis pranešė, kad tokį sprendimą priėmė, nes mano, kad bus „daugiau naudingas Tėvynei“.

 

Pats R. Karbauskis 2014 m. iškovojęs EP mandatą, jo atsisakė Broniaus Ropės naudai.

 

Tiesa, iškovotų mandatų atsisakymo istorijų toli praeityje ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, šiemet savivaldos rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkti parlamentarai Povilas Urbšys, „valstietis“ Kęstutis Mažeika atsisakė iškovotų mandatų ir pasiliko dirbti Seime.

 

Per šią Seimo kadenciją būta atvejų, kai į parlamentą išrinkti tautos atstovai dėl įvairių priežasčių patys pasitraukė iš Seimo. Iš parlamento atsistatydino į viešųjų ir privačių interesų supainiojimo skandalą įsivėlusi buvusi „valstiečių“ atstovė Greta Kildišienė, apkaltą atlaikęs buvęs socdemas Mindaugas Bastys, buvęs konservatorius Tadas Langaitis.

 

Š. Marčiulionio pasitraukimas – paguodos prizas S. Jakeliūnui?

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas svarstė, kad Š. Marčiulionio sprendimas atsisakyti iškovoto EP mandato gali būti susijęs su tam tikru „paguodos prizu“ S. Jakeliūnui. Politologas priminė, kad S. Jakeliūnas nepritarė LVŽS išreikštai paramai šiuo metu jau išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai.

 

„Tai yra paguodos prizas S. Jakeliūnui. Jam depresija tikriausiai prasidėjo po to, kai partijos lyderis R. Karbauskis palaikė G. Nausėdą. S. Jakeliūnui tai turbūt buvo didžiulis smūgis, sukrėtimas. Kad jis visiškai nepalūžtų, kad nepultų į depresiją ir nepradėtų politinėje agonijoje verkti, jam buvo įteiktas prizas. [...] Seniai buvo pasakyta, kad politikai į Europos Parlamentą žiūri kaip į sanatoriją, tai ponui S. Jakeliūnui R. Karbauskis išrašė kelionę į sanatoriją, kad jis reabilituotųsi, kad sutvirtėtų, atgautų psichinę pusiausvyrą“, – kalbėjo politologas.

 

B. Ivanovo manymu, šis epizodas esą įrodo, kad politikai rinkėjais ir toliau lengvai manipuliuoja, o patys rinkėjai, deja, pasiduoda šiam žaidimui.

 

„Rinkėjai yra masė, kuria, kaip nori, gali manipuliuoti. Viskas priklauso nuo to, kas geriau tai sugeba daryti. Pažadų vykdymas, įsipareigojimai – tuo nei politikai, nei rinkėjai tiki. Vieni apsimetinėja, kad tuo tiki, kiti apsimetinėja, kad vykdys pažadus“, – dėstė pašnekovas.

 

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Kęstutis Girnius LRT.lt teigė nesureikšminantis Š. Marčiulionio atvejo. Jis tvirtino, kad ir kitos partijos rinkimams pasitelkia žinomus žmones, pavyzdžiui, konservatoriai į kandidatų į EP sąrašą įtraukė Nepriklausomybės aktą atradusį Liudą Mažylį.  

 

„Š. Marčiulionis gal būtų pasilikęs, jei „valstiečiai“ būtų laimėję tris ar keturis mandatus EP. Bet kai jis pamatė, kad jis ir B. Ropė pateko į sąrašą, Š. Marčiulionis suprato, kad gali laiką reikšmingiau praleisti Lietuvoje ir perleisti poziciją žmogui, kuris labiau nusimano politikoje“, – komentavo K. Girnius.

 

Persigalvojus, netenkama užstatų

2018 m. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis nuspręsta padidinti užstatus kandidatams į savivaldybių tarybas: partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše esant įrašytiems kandidatams, einantiems pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą siekia ne du, o dešimt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidutinius darbo užmokesčius (VMDU). Šiuo metu 2 VMDU siektų apie 2,5 tūkst. Eur, 10 VMDU – apie 12,6 tūkst. Eur.

 

Pagal įstatymus, užstatas už rinkimus grąžinamas tada, kai į tarybą išrinktas politikas atsisakė pareigų, nesuderinamų su šiuo postu, kitu atveju – jei išrinktas asmuo mandato atsisako – užstatas nėra grąžinamas, tad kandidatavusiam asmeniui arba partijai tenka susimokėti valstybei.

 

Kandidato į prezidentus užstatas siekia penkis VMDU (apie 6,3 tūkst. Eur), o už galimybę rungtis dėl vietos EP – per 9 tūkst. Eur. Rinkimų į EP užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra 10 VMDU dydžio. Pakeičiant kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų užstatas neimamas.

 

Susigrąžinti užstatus partijos ir komitetai gali tik prabėgus maždaug 160 dienų po rinkimų. Rinkimų komisija įvertina, ar surinkta pakankamai balsų ir ar nepadaryta šiurkščių pažeidimų. Priešingu atveju – užstatai negrąžinami.

 

Teisininkas siūlo receptą

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, teisininkas V. Nekrošius, LRT.lt komentuodamas Š. Marčiulionio atvejį, atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal įstatymus, niekas Lietuvoje negali būti verčiamas dirbti. Be to, anot jo, žmogus, išrinktas į tam tikras pareigas, gali jų ir atsisakyti.

 

„Mes turime turėti galvoje konstitucinę nuostatą, kad prievartinis darbas yra negalimas. Be to, žmogui gali susiklostyti daug įvairiausių aplinkybių: gal žmogus galvojo, kad eis (dirbi į ten, kur buvo išrinktas – LRT.lt), bet paskui kažkas pasikeitė – kažkas numirė, susirgo ir žmogus negali eiti. Bausti vien už tai, kad žmogus nenuėjo, manau, būtų neteisinga“, – pažymėjo teisininkas.

 

Vis dėlto jis pripažino, kad rinkėjų pasitikėjimo sulaukusios asmens sprendimas atsisakyti mandato kvepia žmonių apgaudinėjimu.

 

„Iš dalies rinkėjas yra suvedžiojamas, nes rinkėjas balsuoja (už konkretų kandidatų sąrašą – LRT.lt) todėl, kad vienas ar kitas žmogus ten yra. Apie kitokį reguliavimą, matyt, reikėtų pagalvoti. [...] Dabar esanti tvarka, kai kažkas gali pasakyti, kad „duodu pavardę, noriu – einu, noriu – neinu“, sukelia tam tiktų minčių ir galimų piktnaudžiavimų“, – svarstė pašnekovas.

 

V. Nekrošiaus įsitikinimu, norint, kad politikai neapgaudinėtų rinkėjų, po rinkimų pranešę apie laimėto mandato atsisakymą, vertėtų griežtinti finansinės kontrolės priemones.

 

„Finansinės priemonės yra veiksmingos, nes lietuvis kišenės argumentą geriausiai jaučia. Jeigu partijai reikės susimokėti kokius 10-20 tūkstančių eurų už tai, kad jų žmogus nenuėjo dirbti, kur buvo išrinktas, nors buvo žinoma, kad taip bus, tai kitą kartą apie tai susimąstytų“, – komentavo teisininkas.

 

Be to, pasak V. Nekrošiaus, svarbu būtų ir įteisinti prievolę rinkimuose dalyvaujantiems asmenims dar prieš rinkimus viešai deklaruoti savo siekius.

 

„Reikėtų įvesti pareigą deklaruoti savo poziciją, jei žmogus nesiruošia eiti į tam tikrą vietą, o tik yra kandidatų sąraše. Apie tai reikėtų viešai paskelbti, kad nebūtų klaidinami rinkėjai. Prieš rinkimus partija, įtraukdama tam tikrus ar tam tikrą žmogų į sąrašą, galėtų pareikšti, kad „šis žmogus sutiko mums duoti savo pavardę, kadangi jis remia mus, mūsų judėjimą, mūsų idėjas, bet jis neis į parlamentą, net jei už jį balsuosite“. Tada visi žinotų, niekas nesakytų, kad rinkėjai apgaudinėjami“, – aiškino teisininkas.

 

Politologai beda pirštu į rinkėjus

Šie V. Nekrošiaus siūlymai nesužavėjo LRT.lt kalbintų politologų. K. Girnius tikino, kad finansinės ir kitos drausminės priemonės politikų nesustabdytų „apsigalvojimų“.

 

„Tai būtų „drausk ir bausk“ politika. Jei, pavyzdžiui, Š. Marčiulioniui būtų skirta kokia nors bauda – 5-10 tūkstančių eurų – tikiu, kad jis ar partija galėtų lengvai ją sumokėti. Nemanau, kad ypatingai didelę naudą atneštų ir įpareigojimas paskelbti žmogui, ar jis eitų į tą vietą, į kurią būtų išrinktas.

 

Jeigu partijos kandidatai elgiasi kaip nori, tai po kokių penkių metų, kai vėl vyks rinkimai, galima jiems tai priminti“, – pažymėjo pašnekovas.

 

VDU docentas B. Ivanovas taip pat svarstė, kad įvairios bausmės neatbaidytų politikų nuo pozicijų keitimo.

 

„Tas pats principas kaip su tomis bausmių griežtinimo tendencijomis – griežtini bausmes, tikėdamasis, kad padės, bet padeda ne bausmių griežtinimas, o jų neišvengiamumas“, – teigė politologas.

 

„Pačiai visuomenei reikėtų pabusti. Nemanau, kad galima ją išmokyti kultūros. Kultūra yra toks dalykas, kuris ateina su patirtimi, su klaidomis, su iššūkiais, kuriuos priimi ir suvirškini. Deja, tas kaimo baudžiauninko mentalitetas, tų po kiemą lakstančių vištų mentalitetas neišgyvendintas iš Lietuvos. Rinkėjas politinės kultūros prasme primena tą baudžiauninką, kuris nelabai mąsto, reaguoja“, – kalbėjo B. Ivanovas, paklaustas, kaip reikėtų reaguoti į politikų sprendimus numoti ranka į rinkėjų valią.