Ar turime planą B, jei JAV traukiasi iš NATO?

lzinios.lt, Evaldas Labanauskas, 2019 06 07

Daugelis tikriausiai nusišypsos perskaitę šio komentaro pavadinimą ir pamanys, kad žiniasklaida vėl ieško pigių „clickų“. O bet tačiau…

Ar kas 2013-ųjų pabaigoje įsivaizdavo, kad šių dienų tarptautinėje sistemoje viena Europos šalis lyg niekur nieko atsirėš kitos šalies teritorijos dalį, o kitoje dalyje sukels karą. Krymo aneksijos dauguma analitikų negalėjo sau leisti įsivaizduoti net tada, kai ten jau šeimininkavo Rusijos „žalieji žmogeliukai“.

 

O britų balsavimas dėl „Brexit“? Ar Donaldo Trumpo tapimas JAV prezidentu? Ne tik apklausos ir „blaivūs“ protai to neprognozavo. Pats Donaldas Trumpas ir jo aplinka, jei tikėti skandalinga knyga „Ugnis ir įniršis“, netikėjo savo pergale, o jo žmona net apsiverkė (ne iš laimės) stebėdama, kad amerikiečiai pasirinko jos vyrą prezidentu.

 

Taigi, nebūsiu tikrai pirmasis, kuris teigia, kad gyvename didžiųjų pokyčių tarptautinėje sistemoje laikotarpiu ir iliuzijas apie Franciso Fukuyamos „Istorijos pabaigą“ turėtume paslėpti giliai stalčiuje – atidėti ateities kartoms. Dabartinis laikotarpis – tai nenuspėjamas, besikeičiantis ir taisykles, su kuriomis gyvenome daugiau nei 20 metų, laužantis metas. Beveik cituojant buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą: „...atrodo, kad pasaulis eina velniop…“

 

Sugrįžtant prie NATO, dar net neprisiekęs Donaldas Trumpas pradėjo abejoti NATO reikalingumu. Žinoma, po to buvo neigta ir teisintąsi, kad tai tebuvo kalbos, kuriomis siekta pažadinti europiečius ir priversti juos gynybai skirti bent šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas Vokietijoje.

 

Bet neseniai „The New York Times“ pranešė, kad pasak artimiausių patarėjų, Donaldas Trumpas net kelis kartus 2018 m. kėlė klausimą, ar nevertėtų JAV pasitraukti iš NATO. Tie patys patarėjai baiminasi, kad tokį pat klausimą išgirs ir šiemet. 2018 m. pabaigoje Donaldas Trumpas atvirai pareiškė, kad JAV baigia būti pasaulio policininku. Na o pabaigai, televizijos kanalas „Fox News“, nuo kurio rytą pradeda Donaldas Trumpas, iškėlė paprastą klausimą: kodėl amerikiečių vaikai turi mirti už Baltijos šalis?

Žinoma, „vašingtologai“ pasakys, kad nesvarbu, ką Donaldas Trumpas kalba ar „twittina“, svarbu, ką daro jo artimiausia aplinka. Taip, dvejus metus Vašingtono ir Respublikonų partijos elitas sugebėjo tramdyti Donaldą Trumpą, tačiau dabar Baltųjų rūmų sudėtis keičiasi – nuo gynybos sekretoriaus iki prezidento administracijos vadovo – nebelieka žmonių, kurie drįstų prieštarauti Donaldui Trumpui. Tuo labiau, kad Donaldas Trumpas ne pirmasis JAV vadovas ar to paties Vašingtono politinio elito narys, kuris kalba apie JAV, kaip pasaulio policininko, vaidmens mažėjimą bei dėmesio perkėlimą nuo Europos į kitus gyvybiškai Amerikai svarbius regionus (pvz., Ramųjį vandenyną).

Ai, dar lieka viltis, kad Roberto Meullerio tyrimas įrodys, kad Donaldas Trumpas yra „mandžūrijos kandidatas“ ir jam bus surengta apkalta. Išsiblaivykite nuo „leftistinių“ sapaliojimų! Net ir turėdami daugumą Atstovų rūmuose demokratai nesiryš pradėti naujo JAV pilietinio karo, nebent Muelleris išties rastų nenuginčijamų tiesioginių įrodymų, kad Donaldas Trumpas naktimis miega Kremliuje.

 

Ai dar viena viltis – 2020 m. JAV prezidento rinkimai, kuriuos esą laimės Lietuvoje besilankęs buvęs viceprezidentas demokratas Joe Bidenas ir visą Donaldo Trumpo „bardaką“ užbaigs. Esate tikri, kad tikrai Donaldas Trumpas pralaimės? Beviltišką karą Irake ir Afganistane pradėjęs, „įdomiais“ pasisakymai garsėjęs prezidentas George’as Bushas jaunesnysis irgi atrodė, kad neturi jokių galimybių laimėti antrosios kadencijos, o bet tačiau prezidento kėdę išlaikė dar ketverius metus. Be to, iki 2020 m. dar daug laiko ir Donaldas Trumpas „twittina“ greitai.

Pats laikas į diskusiją įtraukti euroentuziastus, kurie pasakys, kad galime išgyventi ir be JAV pajėgų, nes juk tuoj, tuoj turėsime bendras Europos karines pajėgas (juk žadėjo tiek Emmanuelis Macronas, tiek Angela Merkel). O bet tačiau... Net atmetus visus bendros kariuomenės formavimo techninius iššūkius, briuselietiškas „tuoj“ reiškia labai ilgą laiko tarpą (ne veltui sakoma, kad ramūs – kaip belgai). T.y. galime net lažintis, kas greičiau nutiks: ar bus suformuota ES kariuomenė ar Donaldas Trumpas baigs antrąją kadenciją JAV prezidento poste?

 

Tuo labiau, kad Europa karinėje srityje yra šlubas nykštukas – net ir didžiosios šalys, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija neskiria tų minimalių 2 proc. nuo BVP gynybai. Visi suvokia, kad Europos gynyba – JAV karių rankose. Kalbėdami apie Baltijos šalių, kuriose jau dislokuoti NATO batalionai, gynybą, visi – nuo tarptautinių ekspertų iki Lietuvoje esančių NATO kariškių maldaute maldauja bent kelių šimtų JAV kariškių (net ne spec. pajėgų, o paprasčiausių logistų) Suvalkų koridoriuje įkurdinti.

Taigi, turint omeny šias aplinkybes, ar tikrai manome, kad verta sudėti visus kiaušinius į NATO krepšį, t.y. optimistiškai tikėtis, kad nepaisant visų permainų pasaulyje NATO išliks?

 

Kokie kiti Lietuvos nepriklausomybės ir saugumo užtikrinimo variantai be NATO? T.y. jei iš NATO pasitrauks JAV, ar turime planą B?

 

Kaimyninė Lenkija planą B turi – Trumpo fortas – JAV karinė bazė jos teritorijoje. T.y. perėjimas nuo kolektyvinio saugumo struktūros iki dvišalių susitarimų dėl saugumo užtikrinimo. Gal tai būtų pirmasis žingsnis plano B linkme, jei Lietuva (ar net visos Baltijos šalys) prisijungtų prie Lenkijos iniciatyvos įtvirtinti JAV karines pajėgas mūsų regione ir sutiktų padengti dalį iš 2 milijardų dolerių bazės išlaikymo kaštų? Tai tik vienas iš diskutuotinų pasiūlymų...

 

Dar yra Rolando Pakso pasiūlymas: nusiginkluoti ir padaryti Baltijos regioną taikos oaze… O 1990–1991 m. nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu sklandė toks anekdotas: Landsbergis paprašė Gorbačiovo tik vienai dienai suteikti Lietuvai nepriklausomybę. Tas nieko blogo negalvodamas sutiko, o Landsbergis nepriklausomos Lietuvos vardu tą pačią dieną paskelbė karą JAV ir tuoj pat kapituliavo…

 

Kuris anekdotas juokingesnis?

 

O bet tačiau nejuokinga.