Energetikos ministras: negalėsime sukontroliuoti, kad mūsų sistemoje nebūtų Astravo elektros

lrt.lt 2019 08 26

Lietuva ir Lenkija yra paskelbusios, kad neprekiaus Astravo AE elektra, kai ši pradės veikti. Latvijos vyriausybė paskelbė, kad pritarė siūlymui perkelti elektros energijos prekybą per Latvijos sieną po to, kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija.

lrt.lt

Pasak latvių, šalis dėl tokio sprendimo konsultavosi su Lietuva, Estija ir Europos Komisija. Lietuvos energetikos ministras tokį Latvijos žingsnį pavadino tam tikru moraliniu Lietuvos pralaimėjimu.

 

Pokalbis su ministru Žygimantu Vaičiūnu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

 

– Tikrai tarėsi? Ar žinia, kad Latvija pralauš mūsų embargą prekiauti Astravo AE elektra, jums buvo netikėta?

– Na, iš tiesų tai nieko labai netikėto nebuvo, nes šia tema yra seniai diskutuojama – dėl branduolinės saugos Astravo atominės elektrinės – ir šiuo požiūriu visų trijų Baltijos šalių požiūris yra visiškai vienodas dėl elektros pirkimo nepirkimo. Taip, turime skirtingus instrumentus ir šiek tiek skirtingus požiūrius. Tai, pirmiausia, Lietuva turi „antiastravinį“ įstatymą, kuris reiškia, kad mes nuo pat Astravo paleidimo pradžios, nuo pat pirmos dienos nebepirksime elektros nei iš Baltarusijos, nei iš Rusijos, nes, natūralu, elektros atskirti nebeišeina. Latvijos pareiškimas yra tas, kad, Lietuvai uždarius Baltarusijos srautą, Latvija svarsto galimybę atverti sieną tarp Latvijos ir Rusijos, bet, kaip ne kartą akcentuota, tai konkretaus plano būtent pirkti Astravo atominės elektrinės elektrą nėra.

 

– Tai ji svarsto, ar ji jau apsisprendė atverti? Aš taip suprantu, kad ji jau apsisprendė?

– Iš esmės yra principinis, daugiau politinis sprendimas. Yra daug techninių detalių, daug techninių klausimų, kaip realiai tai galėtų vykti, tam reikalingos techninės metodikos, tam tikri teisiniai sprendimai. Šiuo metu visa prekyba su trečiosiomis šalimis vyksta per Lietuvą. Tai reiškia, kad, paleidus Astravo atominę elektrinę, nutrūksta šis prekybinis srautas. Ir dėl to ta metodika, jeigu atsiranda kitas šalis, kuri norėtų įsivežti elektrą iš Rusijos, turėtų peržiūrėti visus teisinius momentus, teisinius mechanizmus, dėl to peržiūra yra reikalinga. Ir dėl to konkrečiai, kokios galėtų būti apimtys, kaip tai galėtų vykti, mes tiesiog lauksime Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pasiūlymų ir žiūrėsime, vertinsime.

 

– Kokios yra techninės galimybės, kad per Latvijos teritoriją į Lietuvą nepatektų baltarusiška elektra, juk mes niekaip negalime to sukontroliuoti?

– Na, iš esmės mes turime situaciją, pirmiausia, turbūt reikia klausti, kokios galimybės apskritai Astravo elektrai patekti į Latviją? Tai mes turime realiai tris kelius, paprastai kalbant. Yra vienas kelias tiesioginis, nes Lietuva ir Baltarusija turi elektros jungtis iš Baltarusijos į Lietuvą – vienas kelias.

 

– Šitas, kaip suprantu, bus uždarytas?

– Taip. Visi mechanizmai padaryti taip, kad po Astravo paleidimo pačią pirmą dieną šitas kelias automatiškai yra uždaromas. Apie tai yra informuota ir NORDPOOL, būtent birža, tiesiog bus pranešimas ir tas kelias uždaromas. Antras kelias yra netiesioginis Latvijai gauti Astravo elektros energiją per Lietuvą, bet vėlgi šitas kelias bus uždaromas, nes per Lietuvą prekyba negali vykti. Trečias kelias yra būtent Rusijos–Latvijos pjūvis, ir tai reiškia, kad yra tam tikra teorinė galimybė patekti Astravo elektrai per Rusijos sistemą į Latviją. Bet pabrėšiu, tai yra teorinė galimybė, kiek ji bus praktiškai reali, yra daug neatsakytų klausimų.

 

– Betgi to niekaip negalima sukontroliuoti. Iki 2025 metų esame vadinamajame BRELL žiede, ir kaip tą sukontroliuoti – ji pateks ir pateks? O tada mes galime galvoti, ką norime, galime save apgaudinėti, kad tai yra rusiška, bet gali būti ir Astravo elektra.

– Būtent. Dėl to mes ir sakome, ne tik sakome, bet ir dirbame ta kryptimi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra pati geriausia apsauga elektros energetikos sistemai nuo Astravo elektros, nes po 2025 metų, kuomet bus įgyvendintas sinchronizacijos projektas, tiesiog nebebus techniškai galimybės patekti Astravo, Rusijos elektrai į mūsų sistemą. Ir dėl to iš esmės yra iš principo sutarta visų trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos šiais metais birželio mėnesį pasirašytame politiniame susitarime, pagal kurį po 2025 metų yra principinė nuostata, kad prekybos su trečiosiomis šalimis neturėtų būti.

 

– Kitaip sakant, dabar kol kas visiškai būti ramūs ir tikri, kad tai, ko mes nenorime – iš Astravo tos elektros patekimo į Lietuvą – mes negalime niekaip kol kas apsisaugoti, nes jeigu ji pateks, tai mes tiesiog net ir nežinosim, kita vertus, to, nes visokie tarpininkai gali tai pateikti, popierius atnešti kaip rusišką elektrą, taip?

– Taip, iš esmės mes turime situaciją, kuomet iki 2025 metų negalime visiškai sukontroliuoti, kad mūsų sistemoje nebūtų nė vienos kilovatvalandės, būtent baltarusiškos elektros, baltarusiškos arba rusiškos elektros, nes mes turime srautus, mes esame tos sistemos dalimi. Kiek tai yra susiję su biržos prekyba, būtent pačioje rinkoje, taip, darome maksimalias pastangas, kad tos elektros būtų kiek įmanoma mažiau tiesiogiai Lietuvoje, būtent prekyboje jos nebus. Per Latviją kažkiek galėtų patekti, bet irgi yra visokie žingsniai, instrumentai. Tarp jų ir minėtas konkrečios įmonės atvejis, Latvijos įmonės atvejis, kuomet neturėjo sutarties su Kaliningrado atomine elektrine, kad iš jos galėtų pirkti elektros energiją, tai yra patikslintas leidimas, licencija, kad galėtų prekiauti elektros energija tiktai tokiu atveju, jeigu šita elektra būtų pagaminta Kaliningrado atominėje elektrinėje, kuri, žinia, šis projektas yra sustabdytas.

 

– Ministre, bet Latvija teisinasi, kad nenutraukia tos prekybos su trečiosiomis šalimis, nes jiems trūksta elektros ir ypač hidroelektrinės to neužtikrina per sausrą, bet ir Lietuvos rinka juk yra deficitinė po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, tiesa, ir mes taip pat irgi importuojame. Tai kaip Lietuva ketina spręsti šitą problemą, kokius generuojančius šaltinius ji ketina įsivesti?

– Taip, labai geras klausimas. Iš tiesų po IAE uždarymo Lietuva maždaug 70 procentų elektros energijos importuoja, o likusią dalį – 30 procentų – pasigamina pati. Didžioji dalis yra iš atsinaujinančių energijos išteklių. Planas yra labai aiškus ir paprastas būtent dėl to, kad atsinaujinanti energetika dabar jau yra pakankamai konkurencinga. Dėl to praktiškai po geros savaitės prasidės naujas etapas, būtent bus skelbiami aukcionai atsinaujinančiai energetikai. Tai reiškia, kad per artimiausius 3–4 metus mes gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių padvigubinsime. Tai yra labai aiški žinia investuotojams ateiti čia į Lietuvą, investuoti tiek į vėjo energetiką, saulės energetiką, ir tokiu būdu mes užtikrinsime didesnę vietinę elektros energijos gamybą. Ateityje taip pat matome poreikį ir galimybę tam tikrai stabilesnei vietinei generacijai. Aš kalbu galbūt ir apie smulkų vieną ar kitą dujinį projektą, kuris bus reikalingas dėl mūsų tinklų sinchronizacijos, bet tai yra šiuo metu vertinama.

 

– Dabar apie tuos 2025 metus, kai turi būti baigta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarais. Kelyje yra izoliuoto darbo bandymas, jau kelis kartus jis atidėtas. Kol vis dėlto nėra tokios vienybės tarp Baltijos šalių, tai ar dėl tokių veiksmų 2025 metams nekyla grėsmė, kad sinchronizacija bus atidėta?

– Priešingai, akcentuočiau, kad vienybės kaip niekada yra daug. Galbūt iš tam tikrų detalių, sėkmių, nesėkmių atrodo, yra tam tikri iššūkiai, bet tie iššūkiai visą laiką yra šios sutarties projekte, ir tikrai buvo daug šio projekto nesėkmių, kurias mes pavertėme projekto sėkmėmis. Paminėčiau ir politinį susitarimą, ir surastus techninius sprendimus. Prisimename, juk neseniai, dar prieš pusantrų porą metų, diskutavome, kur apskritai turėtų vykti sinchronizacija – su Šiaurės šalimis per Estiją ar per Lenkiją? Taigi, čia sprendimai, priimti susitarimai yra, finansavimas pirmame etape yra iš esmės gautas. Sakyčiau, mes turime tikrai labai daug vienybės ir Baltijos kelio dvasia realiai yra tęsiama. Taip, yra vienų kitų smulkesnių iššūkių, juos sprendžiame ir su jais tvarkomės.

 

– Ačiū už pokalbį.