Nausėda apie mokytojų situaciją: padaryta labai mažai žingsnių, kad profesija taptų prestižine

lrt.lt 2019 09 02

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Lietuvoje padaryta labai mažai žingsnių, kurie padėtų įgyvendinti vieną iš tikslų – jog mokytojo profesija šalyje taptų prestižine.

lrt.lt

„Procesas vyksta nesparčiai, procesas aiškiai netenkina, nes, kaip ten bebūtų, ne taip jau seniai teigėme, kad mokytojo profesija turi tapti prestižine, bet, deja, šiandien kol kas matau labai mažai padarytų žingsnių, kad profesija būtų de facto prestižinė. Laikas tuo tarpu bėga ir, kaip žinome, iki to laikotarpio, kuris užsibrėžtas – 2024 metai – ne tiek jau dar ir laiko liko, nes padaryti reikia labai daug“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda, lankydamasis Jono Basanavičiaus progimnazijos mokslo metų pradžios šventėje.

Prezidentas pažymėjo, kad mokytojų situacijai gerinti lėšų galima surasti ir pačioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kurioje pinigai panaudojami ne visada efektyviai.

 

„Norisi, kad pirmiausia pokalbiai nesisuktų apie tai, kiek mes dar papildomai galime paimti pinigų iš biudžeto, o šiandien aš matau daugybę resursų, kurie yra neefektyviai panaudoti pačioje Švietimo ministerijos dispozicijoje. Ministerija turi labai daug lydinčių organizacijų, kurios yra aplink ją. Kaip rodo audito rezultatai, tų organizacijų veikla, kelia tam tikrų abejonių, pirmiausia, dėl lėšų panaudojimo. Todėl ieškokime lėšų, net tik prašydami dar papildomai, bet ieškokim lėšų ten, kur jos neefektyviai valdomos“, – tvirtino šalies vadovas.

 

G. Nausėda ragino imtis veiksmų, kad mokytojų situacija gerinimas taptų esmine švietimo pokyčių priemone.

 

„Galime turbūt būtų ilgas paskaitas skaityti, kodėl Suomija pažengė toliau, bet pati svarbiausia priežastis yra mokytojų vieta švietimo sistemoje. Šitoje vietoje mes esame atsilikę nuo Suomijos šviesmečiais“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

 

Prezidentas, paklaustas, kaip vertina aukštųjų mokyklų jungimosi procesus, patikino, kad situacija nėra vienareikšmiška.

 

„Ten, kur pačios aukštosios mokyklos suvokia jungimosi naudą ir būtinybę – šiandien jau gyvenimas verčia tai daryti – ten procesas daugiau ar mažiau vyksta. Ten, kur [...] kažkoks grudročius viršuje sugalvojo kažką sujungti dirbtinai, procesas vyksta labai sunkiai“, – dėstė G. Nausėda.

 

Jo manymu, pačios aukštosios mokyklos turėtų turėti daugiau savarankiškumo, sprendžiant jungimosi su kitomis aukštosiomis mokyklomis klausimus.

 

„Būtent (reikia – LRT.lt) atiduoti pačioms aukštosioms mokykloms ir valią, ir iniciatyvą siūlyti savo variantus, o valdžia turi šitą procesą remti finansiškai“, – aiškino prezidentas.