LRT tyrimas. Paramos kaimui pinigai virto prabangiais turtuolių būstais

lrt.lt 2019 11 26

Europiniai pinigai kaimo turizmui apsukriems žmonėms tapo tikra aukso gysla. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad sėkmės lydimi verslininkai ar su įtakingais politikais susiję asmenys dėl kelių šimtų tūkstančių eurų virto ūkininkais ir kaimo gyventojais.

lrt.lt

O pernai Žemės ūkio ministerija sutrumpino tokių projektų priežiūros laikotarpį. Jam pasibaigus, niekam nerūpi – vystai kaimo turizmą ar patogiai gyveni paramos pinigais pastatytuose namuose.

 

Ramus Markininkų kaimas ant Margio ežero kranto būtų niekuo neišskirtinis, jei ne jo gyventojai. Erdvius namus čia valdo Lietuvos politikos ir verslo grietinėlė.

 

Markininkų pakraštyje baigiama tvarkyti ir vienos didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Baltijos šalyse „Biovela group“ vadovo Audriaus Kantausko namo teritorija. Tolumoje, už aukštų metalinių vartų, matyti rūmas su kolonomis, langais žvelgiantis į Margio ežerą, kiti pastatai. Tačiau jei atsiversite Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) puslapį, sužinosite, kad čia – ne verslininko A. Kantausko valdos, bet ūkininko A. Kantausko kaimo turizmo sodyba „Smilga“.

 

Ūkininku A. Kantauskas tapo 2009 m. Raštu atsakydamas LRT Tyrimų skyriui, jis nurodė iki šiol nenutolęs nuo žemės ūkio, mat per prabėgusius metus jo žemės ūkio paskirties valdos padidėjo nuo 58 iki 84 hektarų.

 

Po metų, 2010 m., A. Kantauskas paprašė paramos kaimo turizmui. Teigiamas sprendimas dėl to buvo priimtas 2011 m. A. Kantauskui skirta beveik 200 tūkst. eurų parama, projektas įtrauktas į rizikingų sąrašą.

 

Iš viso 2007–2013 m. finansavimo periodu per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), kontroliuojamą Žemės ūkio ministerijos, buvo išdalyta beveik 40 mln. paramos kaimo turizmo plėtrai. Ji galėjo būti teikiama tik fiziniams asmenims ir tik ūkininkams arba kaimo gyventojams. Iš viso paramos sulaukė 346 asmenys.

 

Siekiant apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo, projektams buvo taikomas priežiūros laikotarpis, skaičiuotas nuo paramos suteikimo sutarties pasirašymo dienos. Standartiškai jie kontroliuoti 5 metus, o rizikingi – 7 metus, taigi kai kurie turėjo būti stebimi net iki 2020 m.

 

Netikėta projekto atomazga

LRT Tyrimų skyriui pabandžius išsinuomoti kambarius „Smilgoje“, VVTAT puslapyje nurodytu telefonu atsiliepė pats A. Kantauskas. Iš pradžių verslininkas aiškino, kad paskambinta ne tuo numeriu, paskui pažadėjo persiųsti „kito žmogaus“ kontaktus. Persiuntė – internete galima aptikti, kad šis numeris priskirtas „Biovela holding“ bei tuo pačiu adresu registruotai Lietuvos mėsos pramonės konfederacijai. Nurodytu telefonu atsiliepęs asmuo patvirtino, kad kaimo turizmo sodyba „Smilga“ veikia, tačiau informaciją apie jos užimtumą ir kainas galėsiantis pateikti tik vėliau.

 

Vis dėlto surizikavome – artimiausią savaitgalį nuvykome į Markininkus. A. Kantausko sodyba pasitiko aklinai užvertais vartais, už kurių akivaizdžiai vyko kelio statybos darbai. Dar kartą paskambinus A. Kantausko nurodyto asmens telefonu, jis iš pradžių nesuprato, apie kokią „Smilgą“ kalbama.

 

Tačiau iš tiesų kaimo turizmo paslaugos A. Kantausko valdose neteikiamos. Kaip LRT Tyrimų skyriui po ilgo susirašinėjimo nurodė NMA, 2017 m., taigi prabėgus 5 metams nuo paramos sutarties su verslininku pasirašymo ir 2 metams po to, kai A. Kantauskui buvo išmokėta visa suma, dėl pažeistų paramos sąlygų pradėtas tyrimas. O 2018 m. gegužę nutarta paramą – daugiau kaip 192 tūkst. eurų – iš „Biovelos group“ vadovo susigrąžinti.

 

„Dalį sumos, kurią paramos gavėjas buvo skolingas Agentūrai, jis yra grąžinęs. Tačiau dar turiu pabrėžti, kad ne visą paramą yra grąžinęs. Mano žiniomis, Agentūros sprendimas buvo apskųstas. Tol, kol vyksta dar teisminiai ginčai, toliau plačiau komentuoti jau nebegalėčiau“, – LRT Tyrimų skyriui sakė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento vyresnioji patarėja Genovaitė Beniulienė.

 

A.Kantauskas teigia kitaip: pasak jo, projekto įgyvendinimo metu kilo nesklandumų dėl rangovų darbų kokybės ir darbų atlikimo terminų, todėl NMA dėl šių aplinkybių projektą įvertino kaip turintį trūkumų ir priėmė sprendimą dėl sankcijos pritaikymo.

 

„Į teismą kreipiausi norėdamas surasti sprendimą, kaip išspręsti susidariusią situaciją. Vėliau įvertinus visas aplinkybes priėmiau sprendimą nutraukti veiklą ir grąžinti visą gautą paramą. Šiai dienai visa paramos suma yra grąžinta NMA ir sumokėtos visos palūkanos, o teismui pateiktas pareiškimas nutraukti procesą. Šiuo metu paslaugos Markininkų kaime nebeteikiamos“, – raštu nurodė verslininkas. Nors iš anksčiau cituotų pokalbių galėjo susidaryti kitoks įspūdis.

 

Pažeidimai – ne kliūtis užsimerkti

LRT Tyrimų skyrius nesėkmingai beldėsi ir į kitos kaimo turizmo paslaugas siūlančios sodybos Trakų rajone vartus. Tai „Brolių sodyba“, įkurta Trakų nacionalinio istorinio parko teritorijoje, ant Birvos ežero kranto. Kaip nurodoma sodybos interneto svetainėje, 4,37 hektaro sklype „sukurta pavyzdinga sodybos infrastruktūra, pastatyta kaimiška pirtis, valčių prieplaukos, gyvenamasis pastatas, teniso kortas, krepšinio aikštelė ir vaikų žaidimų kompleksas. Sodyboje yra teikiamos apgyvendinimo, vandens pramogų, turizmo, žvejybos paslaugos“.

 

Šios apgyvendinimo paslaugos reklamų galima aptikti tarptautinėse apgyvendinimo paslaugų platformose. Tačiau kelis kartus pabandžius ją rezervuoti skirtingomis datomis, atsirasdavo informacija, jog vietų – nebėra.

 

„Brolių sodybą“ valdo degalinių tinklo „Viada“ vadovas Linas Vytautas Karlavičius. Tuo pačiu adresu, kaip kaimo turizmo paslaugą, jis deklaruoja ir savo gyvenamąją vietą. Šiai sodybai įrengti L. V. Karlavičiui suteikta daugiau kaip 151 tūkst. eurų parama.

 

LRT Tyrimų skyrius bandė rezervuotis nakvynę „Brolių sodyboje“. Pasiteiravimui sodybos interneto svetainėje nurodomas paties L. V. Karlavičiaus telefono numeris.

 

Rasti L. V. Karlavičiaus kaimo turizmo sodybą sudėtinga, nes jokių nuorodų apie teikiamą paslaugą nėra. Vis dėlto atvykus iki didžiulės aptvertos teritorijos, pasitinka visiška tyla. Verslininko minėtų svečių sodyboje – nė ženklo.

 

Paramą L. V. Karlavičiui skyrusi NMA turėjo jam pretenzijų dėl kaimo turizmo projekto įgyvendinimo. Verslininkui buvo nurodyta sugrąžinti dalį suteiktos paramos – 38 tūkst. eurų – dėl pažeistos projekto įgyvendinimo sutarties. Šiam reikalavimui 2016 m. pritarė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Be to, L. V. Karlavičiui taikyta NMA sankcija, nes jo valdoma kaimo sodyba nepasiekė priežiūros rodiklių. Iš verslininko reikalauta grąžinti 226 eurus.

 

Nepaisant pažeidimų, L. V. Karlavičiaus projektui taikytas tik 5 metų priežiūros laikotarpis. Jis pasibaigė 2017 m. gegužę. LRT Tyrimų skyrius teiravosi L. V. Karlavičiaus, ar jis toliau vykdo kaimo turizmo veiklą, tačiau kalbėtis su žurnalistais verslininkas atsisakė. Per dvi savaites jis nepateikė atsakymų ir į klausimus raštu, kuriuos persiuntėme jo vadovaujamai įmonei.

 

Ūkininkų parama verslo kišenėje

2014 m. vasaros pabaigoje Anykščių rajono Klykūnų kaime, prie Rubikių ežero, iškilmingai atidarytas gamtos ir poilsio parkas „Gradiali Anykščiai“. Viešai skelbta, kad jo šeimininkas – šiaulietis verslininkas Artūras Nacickas, metais anksčiau Palangoje atidaręs sanatoriją „Gradiali“. Oficialūs dokumentai rodo, kad „Gradiali Anykščiai“ įsteigtas kaip ūkininko kaimo turizmo sodyba. Jai įrengti A. Nacickas prašė maždaug 200 tūkst. eurų paramos.

 

Tačiau niekur neskelbta, kad panašiu metu ES pinigai skirti ir jo broliui, taip pat verslą Šiauliuose plėtojančiam Dariui Nacickui. VTAT, kuriai kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi deklaruoti savo veiklą, puslapyje nurodoma, kad D. Nacicko sodyba yra Šiaulių mieste, bet jis pats tvirtina, kad pateikiant informaciją buvo įvelta klaida. Tą patį sako ir NMA.

 

„Pagal paramos sutarties duomenis, projekto įgyvendinimo vieta yra Klykūnų kaime, Anykščių rajono savivaldybėje“, – nurodė NMA, paklausta apie išmoką D. Nacickui. Jam taip pat numatyti 200 tūkst. eurų, nors iš pradžių projektas buvo laikomas rizikingu.

 

LRT Tyrimų skyriui telefonu D. Nacickas patvirtino, kad jo gauta parama panaudota „Gradiali“. Tačiau paklaustas, ar taip prisidėjo prie brolio projekto, jis tai neigė: „Ne! Aš paramą paėmiau... Aš pastačiau sodybą.“

 

Klausiamas, ar pastatė už paramos pinigus, verslininkas pasipiktino: „Kokios paramos? Ten kiek tos paramos tebuvo?! Sodyba – matėt, kokia yra? Neturite, kas veikti? Neturiu kada čia su jumis kalbėti, užsiėmęs esu.“

 

Apie tai, ar brolio gauta parama galėjo būti investuota į A. Nacicko projektą, komentarą LRT Tyrimų skyriui pateikė šio valdomos įmonės „Litrada“ teisininkas Tomas Petkauskas. „Brolis, Darius Nacickas, nėra bendrasavininkis. Paramos jis neįnešė į projektą. Jis ją panaudojo pagal paramos suteikimo sutartį. Ataskaitos dėl paramos panaudojimo buvo pateiktos NMA ir jokių priekaištų NMA neturėjo“, – nurodė jis.

 

Brolių Nacickų kaimo turizmo sodybų kontrolės laikotarpis baigėsi 2017 m. Šiuo metu projektų, kuriems iš viso skirta beveik 400 tūkst. eurų, jie nebevykdo.

 

„Nusprendžiau taip, kad nebevykdysiu“, – sakė D. Nacickas.

 

„Šiuo metu kaimo turizmo veiklos Artūras Nacickas nevysto“, – nurodė T. Petkauskas.

 

Oficialūs Registrų centro dokumentai rodo, kad nuo šių metų rugsėjo 26 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį žemę ir statinius, priskiriamus „Gradiali Anykščiai“, valdo Estijoje registruota įmonė „OU Litrada group“, įsteigta 2012 m. Jos vieninteliu valdybos nariu nurodomas A. Nacickas.

 

Baigėsi kontrolė, baigėsi turizmas

Veiklos kaimo turizmo sodyboje Pagėgių savivaldybės Mociškių kaime nebeplėtoja ir žinomo politiko Kęsto Komskio sūnus Kęstutis Komskis. Kaip LRT Tyrimų skyriui nurodė NMA, šios institucijos direktoriaus įsakymu 2011 m. jam buvo skirta 42,8 tūkst. eurų parama.

 

Vietos žiniasklaida dar 2016 m. skelbė, kad tuo metu į Seimą kandidatavęs, tiesa, nesėkmingai, K. Komskis Mociškių kaime ne teikia kaimo turizmo paslaugas, bet gyvena už paramos lėšas įrengtame name. Tinklalapis „MesLaisvi“ rašė: „Visus šiuos savo planus Kęstutis Komskis greičiausiai įgyvendino, matosi pakeistas stogas, aptverta kaip numatyta projekte medinė tvora, tačiau apgyvendintų žmonių šioje sodyboje greičiausiai nebuvo, nes jauna K. Komskio šeima sodyboje nuolatos būna pati. Nerasite jūs šios turizmo sodybos ir internete, nėra jokių skelbimų apie gyvenimą ir kainą šiame poilsio kampelyje.“ Tokios informacijos nerado ir LRT Tyrimų skyrius.

 

Pats K. Komskis tvirtino, kad kaimo turizmo veiklą vykdė. „Kaip nevykdėm? Taigi ataskaitas teikiau, sąskaitas išrašinėjau, vykdėm mes. Nu, šitam kaimo turizme nėra taip, kad kiekvieną dieną ten jų (lankytojų – LRT) bus. Bet mes visą laiką turėdavom užsakymų, ir ten tikrai nuomodavom“, – aiškino jis.

 

Nors abejonės dėl K. Komskio veiklos sklandė, NMA jo projektui numatė tą patį standartinį 5 metų priežiūros laikotarpį. Jis baigėsi 2016 m. vasarį. O netrukus ES pinigais pasinaudojęs vietos politikas kaimo turizmo veiklos atsisakė.

 

„Suėjo terminas, dar gal metus mes ten bandėm. Matėm, kad žmonės atvažiuoja kitokie, kad reikia atnaujinti. Atsirado mėsiniai galvijai pas mane šalia, technika, visa kita, ir nusprendėm, kad mes auginsim ten mėsinius galvijus“, – aiškino jis.

 

Klausiamas, ar šiuo metu gyvena už ES pinigus tvarkytoje sodyboje, K. Komskis nutęsė: „Šiuo metu – pusiau. Nes turim ne tik Mociškiuose.“

 

Dėmesį atkreipė FNTT

Į 2007–2013 m. laikotarpiu skirstytą paramą kaimo turizmui dėmesį atkreipė teisėsauga. Prieš kelias savaites Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atliko dokumentų poėmį pas Širvintų rajono politiką „darbietį“ Alfredą Astiką, įtardama dokumentų klastojimą.

 

„Pagal paramos sutartį ūkininkui buvo išmokėta daugiau nei 500 tūkst. litų (beveik 145 tūkst. eurų) paramos lėšų. Ūkininkas, siekdamas pagrįsti neva vykdytą kaimo turizmo veiklą bei pasiektus projekto priežiūros rodiklius, elektroniniu paštu pateikė NMA galimai suklastotus dokumentus“, – nurodoma LRT Tyrimų skyriui pateiktame FNTT atsakyme.

 

Pats A. Astikas teisėsaugininkų veiksmus vadino „politiniu užsakymu“. Jis tvirtino, esą jo vystomo kaimo turizmo projekto priežiūros laikotarpis baigėsi dar 2015 m.

 

„Man iš viso klausimas, kodėl jie tikrina ir pradėjo analizę. Praėjus 4 metams po laikotarpio pabaigos jie atlieka analizę. Ir paskui jiems atseit kažkas neaišku pasidarė. Kiekvienam projektui jie atlieka va tokią analizę? Ne, tik būtent mano atlieka kažkodėl“, – piktinosi rajono politikas.

 

Tačiau A. Astiko siūloma kaimo turizmo paslauga net ir eiliniam vartotojui galėjo sukelti abejonių. Jo sodybos kontaktai skelbiami populiarioje nuomos platformoje. Tačiau skelbimas apie pirties nuomą iliustruojamas vienintele nuotrauka, o prie sąlygų nurodoma, esą sodyboje nėra nei interneto prieigos, nei automobilių stovėjimo aikštelės. 12 žmonių talpinančioje bendroje erdvėje siūloma apsistoti už 300 eurų.

 

Paklaustas apie šį skelbimą, A. Astikas nutęsė: „Nu, gal, nežinau.“ „Dabar negaliu pasakyti. Jeigu pirtis parai – 100 eurų. Jeigu namas mėnesiui – 2,5 tūkst. Matote, ten negalima pasakyti, 300 eurų ar ten kažkiek daugiau, ar mažiau. Ten įvairios kainos. Priklauso kiek žmonių, kiek laiko gyvens“, – tvirtino Širvintų politikas. Tačiau jis pabrėžė, kad kaimo turizmo paslaugą vykdo, nes „tai interesas pajamas gauti.“

 

Sulaukei termino, daryk ką nori

Kaimo turizmo paslaugas teikiantys asmenys privalo registruotis Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT). Duomenys apie sodybas ir jų šeimininkus skelbiami viešai. Tokias deklaracijas yra pateikę visi LRT tyrime paminėti verslininkai, išskyrus „Brolių sodybą“ valdantį L. V. Karlavičių.

 

Tačiau viešai skelbiama informacija nereiškia, kad visose deklaruotose sodybose rasite nakvynę. „Turizmo įstatymas nenumato prievolės tikrinti, ar kaimo turizmo paslaugų teikėjai vykdo veiklą. VVTAT tikrina, kad vykdantys veiklą paslaugų teikėjai būtų įregistravę savo paslaugas“, – nurodė VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė.

 

Prievolę kontroliuoti kaimo turizmo sodybų, įsteigtų už 2007–2013 m. laikotarpio ES paramos pinigus, veiklą turi NMA. Bet tik tol, kol tęsiasi priežiūros laikotarpis. Paskui paramos gavėjo įsipareigojimai NMA, taigi ir prievolė toliau plėtoti verslą, baigiasi.

 

„Yra Europos Komisijos reglamentuose labai aiškiai nustatyta, kokį laikotarpį privaloma vykdyti veiklą, kiek privaloma laikytis tam tikrų įsipareigojimų. Tai tiek NMA ir turi teisę kontroliuoti paramos gavėjus. Taip, ties ta diena (kai baigiasi kontrolės laikotarpis – LRT) tie įsipareigojimai ir baigiasi. Ir agentūra nebekontroliuoja, ar pareiškėjas toliau vykdo veiklą, ar nevykdo veiklos, ar turi tokius įsipareigojimus, ar neturi“, – sakė NMA atstovė G. Beniulienė.

 

Tačiau ir taip ganėtinai neilga kontrolė praėjusiais metais buvo dar sutrumpinta. To nuo 2017 m. siekė Lietuvos darbdavių konfederacija, ne kartą mynusi Žemės ūkio ministerijos slenkstį. Jos atstovai siūlė lengvinti sąlygas verslui, šiuo atveju – trumpinti kaimo turizmo projektų, paremtų Europos Sąjungos pinigais 2007–2013 m. laikotarpiu, priežiūrą nuo 7 iki 5 metų.

 

„7 metai yra visiškai nelogiškas terminas. Nes per penkerius metus pamatai: jeigu gavo pinigus, ar juos investavo, ar neinvestavo. Ir kam reikalingi 7 metai? Tada NMA apkraunama darbuotojais, kurie turi papildomai dar dvejus metus žiūrinėti, kur ką pametę ar neradę“, – aiškino konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

 

Pažeidimus matė, bet užsimerkė

Tačiau tuo metu „valstiečio“ Broniaus Markausko vadovauta Žemės ūkio ministerija užsispyrė: priežiūrą trumpinti galima tik tiems kaimo turizmo sodybų šeimininkams, kurie realiai dirba ir nedaro pažeidimų.

 

„Dėl ko mes nepritarėme (priežiūros trumpinimui visiems be išimties – LRT), dėl to, kad ypač tuo metu matėme, kad buvo tikrai nemažai atvejų, kada buvo tos kaimo turizmo sodybos kuriamos, jos nelabai funkcionavo, ir po kiek laiko tapdavo gyvenamaisiais namais. Tai nežinau, ar verslininkai čia norėjo ir tokius pareiškėjus apsaugoti, galima tik spėlioti“, – LRT Tyrimų skyriui sakė šiuo metu Klaipėdos rajono mero pareigas einantis B. Markauskas.

 

Jo manymu, 7 metų kontrolė galėjo atgrasyti bent kai kuriuos nesąžiningus paramos prašytojus. „Tikrai nėra taip paprasta, ir tikrai yra nemažai verslininkų, nebūtinai su garsiomis pavardėmis, kurie sėdi ant to, žiūri tas paraiškas, ir jeigu tik randa kažkokią landelę, iš karto stengiasi ja pasinaudoti. Už tai ir administravimo laikas buvo ne be reikalo nustatytas ilgesnis. Dėl to, kad bent jau atšoktų fantazija tegu ir statytis namą, kurį tu galėsi eksploatuoti tik po 7 metų. Na, bet matyt ir tai pilnai nesuveikė“, – kalbėjo buvęs ministras.

 

2018 m. gegužės viduryje B. Markauskas neteko posto, o to paties mėnesio pabaigoje darbdaviai vėl užmezgė kontaktą su ministerija. 2018 m. rugsėjį nuskambėjo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros projekto priežiūros komiteto sprendimas: pritarti siūlymui trumpinti priežiūros laikotarpį iki 5 metų visiems projektams be išimties.

 

„Kiek pamenu, sprendimas sutrumpinti verslo projektų kontrolės laikotarpį nuo 7 iki 5 metų nekilo konkrečiai gavus Lietuvos verslo konfederacijos raštą. Per savo kadenciją susitikau su ūkininkais 30 Lietuvos savivaldybių. Prašymas sutrumpinti kontrolės laikotarpį buvo išsakytas ne viename iš šių susitikimų. Tikrai manau, kad nebuvo logiška vienai iš Kaimo plėtros programų turėti ilgesnį laikotarpį nei kitoms programoms. Be to, 2 metais ilgesnis laikotarpis užkraudavo papildomų darbų NMA, dėl ko ji vėlavo vykdyti kitus svarbius darbus“, – LRT Tyrimų skyriui nurodė tuo metu ministerijai vadovavęs Giedrius Surplys.

 

Žemės ūkio ministerijos atsakyme teigiama kitaip. „Šis klausimas buvo svarstytas 2018-09-12 KPP valdymo komiteto posėdyje. PVK nusprendė pritarti LDK siūlymui trumpinti priežiūros laikotarpį iki 5 metų visiems projektams, kuriems buvo nustatytas 7 metų priežiūros laikotarpis“, – nurodoma jame.