Seimas susiaurino teisėjų imunitetą – teisėsauga pas juos galės daryti kratas

lrt.lt 2020 06 25

Parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymų pataisas, kuriomis numatė, kad teisėsauga galės daryti kratas, dokumentų poėmius teisėjų gyvenamosiose, tarnybinėse patalpose. Kartu nutarta, kad šiuo veiksmus galima bus atlikti Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų atžvilgiu.

Teisėjai

lrt.lt

Už Teismų įstatymo pataisas Seime balsavo 101 parlamentaras, nepritarė 1, susilaikė 16.

Už Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimus balsavo 102 parlamentarai, nepritariančiųjų nebuvo, susilaikė 16.

 

Teismų įstatyme iki šiol buvo numatyta, kad „draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

 

Panaši nuostata iki šiol buvo įrašyta ir Konstitucinio Teismo įstatyme: „Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla“.

 

Įstatymo pataisomis nutarta minėtas nuostatas iš teisės aktų išbraukti.

 

Šių teisės aktų pakeitimų parlamentarai ėmėsi po to, kai KT kovą paskelbė, jog įstatymuose numatytos teisėjų neliečiamybės ribos – draudimas atlikti pas juos kratas – platesnės nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja.

 

Anot KT, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

 

Dėl teisėjų imuniteto ribų į KT praėjusių metų gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją, būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę. Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.

 

Diskusijas dėl teisėjų imuniteto išjudino ir vadinamasis teisėjų korupcijos skandalas, kai 2019 m. vasarį teisėsauga pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių veikų. Jo metu buvo sulaikyti patyrę Lietuvos teisėjai, dirbę Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos apeliaciniame, Vilniaus apygardos teismuose.