Įvykiai Baltarusijoje. Cichanouskaja: Vakarai privalo spausti Lukašenką, tai vienintelis kelias

lrt.lt 2020 09 25

Baltarusijos neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai, kad jis ketina keisti Konstituciją, tėra bandymas laimėti laiko, interviu prancūzų laikraščio „Le Figaro“ penktadienio numeriui pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

lrt.lt

„Apie tai negali būti kalbos. Jei Lukašenka tikrai norėjo įvykdyti Konstitucijos reformą, tai galvoti apie tai reikėjo anksčiau. Šiuo atveju tai tiesiog būdas laimėti laiko. Baltarusiai nebenori matyti valdžioje šio režimo“, – sakė ji, komentuodama Rusijos vadovybės remiamus A. Lukašenkos planus prieš 2022 metų rinkimus įvykdyti konstitucijos reformą.

 

S. Cichanouskaja dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos pozicijos A. Lukašenkos atžvilgiu: „Mes labai apgailestaujame, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas nusprendė palaikyti diktatorių, prieš kurį stoja baltarusių tauta.“

 

S. Cichanouskajos nuomone, Rusijoje atsižvelgiama į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomonę Baltarusijos klausimu, todėl baltarusių opozicija nori, kad „Prancūzija pradėtų dialogą ir vaidintų tarpininko vaidmenį ieškant išeities iš šios krizės“.

 

Anksčiau rugsėjį Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad A. Lukašenka per rugsėjo 14-osios derybas su V. Putinu patvirtino savo ketinimus eiti konstitucijos reformos keliu.

 

„Prezidentas Putinas palaikė Baltarusijos prezidento iniciatyvą“, – sakė jis.

 

S. Cichanouskaja minėtame interviu taip pat teigė, kad Europos Sąjungos sankcijos baltarusių pareigūnams yra būtinos darant spaudimą A. Lukašenkai, ir paragino bloką drąsiau paremti baltarusių tautą.

 

„Europos šalys žino, kad tokios sankcijos būtinos. Pirmadienį įvykęs [ES] susitikimas – tik vienas etapas, jų bus daugiau. Bet Europa turi būti drąsesnė. Jūs matote, kokia drąsi baltarusių tauta ir tai, už ką ji kovoja“, – sakė ji.

 

Paklausta, kodėl turi būti paskelbtos sankcijos asmeniškai A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja atsakė: „Kad jis suprastų: Europa nepaliks jo nusikaltimų be bausmės, ji atmeta galimybę naudoti smurtinius veiksmus prieš savo tautą.“

 

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad visa atsakomybė už padėtį Baltarusijoje tenka A. Lukašenkai.

 

„Vienintelis būdas priversti jį užleisti pozicijas yra spaudimas: demonstracijos, streikai, kitų šalių, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) poveikis. Finansinis šio režimo rėmimas turi baigtis, kad jis nebegalėtų apmokėti demonstrantus puolančių milicininkų paslaugų. Reikia dialogo, kad nedidėtų politinė ir ekonominė krizė“, – sakė S. Cichanouskaja.

 

Baltarusijoje jau antrą mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju apsiskelbė A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

 

Baltarusija kaltina Seimo rezoliuciją

Baltarusijos energetikos ministerija kišimusi į šalies vidaus reikalus ir politinėmis spekuliacijomis pavadino Lietuvos Seimo rugsėjo 22-ąją priimtą rezoliuciją dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės branduolinei saugai Europoje.

 

„Lietuvos Seimo nutarimas dėl Baltarusijos AE saugumo yra dar vienas bandymas kištis į Baltarusijos vidaus reikalus ir prisideda prie įtampos tarpvalstybiniuose santykiuose didinimo. Dokumentas yra grynai politinio pobūdžio“, – teigiama ketvirtadienio pavakarę išplatintame Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

 

„Baltarusijos AE saugumas tapo nuolatiniu tam tikrų Lietuvos politinių jėgų spekuliacijų objektu, galimybe „užsidirbti balų“ savų interesų naudai. Dėl to formuojamas Baltarusijos, kaip grėsmės šaltinio branduoliniam saugumui Europoje, įvaizdis“, – teigiama Baltarusijos ministerijos pranešime.

 

Jos vertinumu, dauguma Lietuvos pretenzijų neturi pagrįstų argumentų.

 

„Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė sugebės objektyviai įvertinti padėtį bei neatsižvelgs į tokius aiškiai politizuotus, faktais nepagrįstus Lietuvos vertinimus“, – sakoma pranešime.

 

„Baltarusijos AE statoma laikantis visų būtinų saugos reikalavimų. Tai ne kartą patvirtino TATENA misijų, kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų, su kuriomis Baltarusija nuolat bendradarbiauja, įvertinimai“, – tvirtina Baltarusijos energetikos ministerija.

 

Lietuvos Seimas šį antradienį priėmė rezoliuciją dėl baigiamos statyti Astravo AE, kaip keliančios grėsmę branduolinei saugai visoje Europoje, akcentuodamas, jog jos veiklos parengiamieji darbai, kurie dėl politinio nestabilumo šioje šalyje yra visiškai nepriimtini, turi būti nedelsiant nutraukti.

 

Seimas prašo Europos branduolinės saugos reguliatorių grupės (ENSREG) imtis visų priemonių stabdyti Astravo AE reaktorių veiklos pradžią, kol nebus išsklaidytos abejonės dėl jėgainės statybos ir pasirengimo veikti atitikimo tarptautiniams reikalavimams.

 

Tuo tarpu Rusijos visuomenė, atominės energetikos bei civilinės saugos specialistai, atsižvelgiant į tai, kad šią branduolinę jėgainę stato Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“, prašomi daryti įtaką savo šalies institucijoms, siekiant stabdyti Astravo AE reaktorių veiklos pradžią ir taip sumažinti branduolinės katastrofos grėsmę.

 

Baltarusija Astravo AE pirmąjį reaktorių planuoja įjungti į sistemą 2021 metų pirmąjį ketvirtį, o antrąjį – 2022 metais. Baltarusijos neteisėtas prezidentas A. Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad Astravo AE elektrą turėtų pradėti gaminti lapkričio 7 dieną.