Įvykiai Baltarusijoje. Cichanouskaja gavo Macrono pažadą padėti, ji kreipsis į Prancūzijos parlamentą

lrt.lt 2020 09 29

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako per susitikimą Vilniuje sulaukusi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pažado padėti siekti derybų dėl politinės krizės sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.

 Sviatlana Cichanouskaja susitinka su  Emmanueliu Macronu

lrt.lt

„Jis pažadėjo mums padaryti viską, kad padėtų derybose (sprendžiant) politinę krizę mūsų šalyje“, – žurnalistams antradienį sakė S. Cichanouskaja.

 

Naujienų agentūra AFP praneša, kad S. Cichanouskaja vyks į Paryžių, kur sakys kalbą Prancūzijos parlamente.

 

Prancūzijos vadovas žurnalistams sakė, kad derybose galėtų dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

 

„Mes veiksime“, – Lietuvos žurnalistams antradienį sakė E. Macronas, paklaustas apie susitikimą su S. Cichanouskaja.

 

„Labai gerbiu ir vertinu jos įsitraukimą. Mes kaip europiečiai, padarysime, ką galime, kad padėtume ir tarpininkautume, grįžtume prie ESBO tarpininkavimo, kad pasiektume pažangos“, – kalbėjo E. Macronas.

 

„Turėjome labai gerą diskusiją, tačiau dabar turime būti pragmatiški ir paremti Baltarusijos žmones. Darysime, ką galime, patikėkite“, – teigė Prancūzijos prezidentas.

 

Macronas susitiko su Cichanouskaja

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Vilniuje susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.

 

Buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose į susitikimą su Lietuvoje viešinčiu Prancūzijos vadovu atvyko apie pusę devynių ryto, iš įvykio vietos pranešė BNS korespondentas.

 

Kaip antradienį nurodė S. Cichanouskajos atstovė Ana Krasulina, susitikime su Prancūzijos vadovu bus aptarta pagrindinė tema – galimybė organizuoti derybas dėl naujų Baltarusijos prezidento rinkimų surengimo ir galimo kitų šalių tarpininkavimo, tarp jų – ir Prancūzijos.

 

„Labai svarbu, kad Europos šalys neliktų abejingos tam, kas vyksta Baltarusijoje. Prancūzija, kaip viena seniausių demokratijų puikiai mus supranta. Todėl rengiuosi priminti ponui Macronui apie mūsų pagrindinį tikslą – naujus laisvus ir skaidrius rinkimus, kurie turėtų įvykti dar šiais metais“, – pranešime cituojama S. Cichanouskaja.

 

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas E. Macronas pirmadienį pareiškė sieksiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tarpininkavimo sprendžiant krizę Baltarusijoje.

 

„Mes pasiūlėme, kad ESBO įsipareigotų, taip pat ir Prancūzija darys viską, ką gali, kad šis tarpininkavimas įvyktų, ir kad mes galėtume judėti į priekį“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

 

Prancūzijos prezidentas sakė, kad tokiam tarpininkavimui neprieštarauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, todėl „dabar reikia, kad su tuo sutiktų ir Aliaksandras Lukašenka“.

 

„Mūsų požiūris yra labai aiškus nuo pat pradžių – mes nepripažįstame Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu“, – pridūrė jis.

 

Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė paramą, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Baltarusijos režimo pareigūnams.

 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį teigė, jog susitikdamas su S. Cichanouskaja Prancūzijos vadovas siunčia labai aiškią žinią – paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, opozicijai.

 

„Tikėtina, kad aktyvesnė pozicija pasitarnautų situacijai, nes matome, kad ji tikrai yra įklimpusi, tiek ir ta faktinė vadovybė, kuri yra Baltarusijoje, užsispyrusi laikosi savo, ir jų politiniai sponsoriai taip pat nekeičia savo pozicijos. Tam, kad tą išjudintume, aiški vieninga koordinuota tarptautinė pozicija yra labai svarbi“, – LRT radijui antradienį sakė L. Linkevičius.

 

Anot jo, tarpininkavimo variantų gali būti įvairių, įvertinant ir galimą Rusijos vaidmenį.

 

„Čia kalba yra apie tarpininkavimą nebūtinai šiuo atveju su pačia ta faktine vadovybe, kuri apskritai nenori su niekuo kalbėtis, tik su Kremlium. Čia galima kalbėtis ir su Rusija ir įtakoti per Rusiją, nes Rusijos pozicija ir laikysena labai daug ką apsprendžia, nes dabartinė vadovybė apskritai buvo silpna, o dabar dar labiau pažeidžiama ir visiškai priklausoma nuo Rusijos“, – kalbėjo ministras.