Ukraina ragina dėl Rusijos imtis skubių veiksmų: tai, ką matome, labai rimta

delfi.lt, 2021 11 30

Kijevas pirmadienį paragino imtis skubių veiksmų atgrasyti Rusiją nuo įsiveržimo į Ukrainą, tvirtindamas, kad Maskva gali „bematant“ pradėti karinę operaciją.

delfi.lt

Vakarų šalių nerimą šį mėnesį sukėlė pranešimai apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos. Jungtinės Valstijos išreiškė „tikrą susirūpinimą“ dėl naujo kariuomenės telkimo pasienyje.

„Geriau imtis veiksmų dabar, o ne vėliau“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją, organizuotą užsienio žiniasklaidai.

 

„Tai, ką matome, labai rimta. Rusija dislokavo didelį karinį kontingentą regionuose prie Ukrainos valstybės sienos“, – sakė jis.

 

Anot ministro, Maskva sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir dviejuose rytiniuose Ukrainos regionuose, kontroliuojamuose Maskvos remiamų separatistų.

 

D. Kuleba pridūrė, kad ten taip pat buvo pasiųsta tankų, artilerijos pabūklų, elektroninės kovos sistemų, karinių oro ir jūrų pajėgų.

 

„Jei Rusija nuspręs pradėti karinę operaciją, viskas įvyks bematant tikrąja šio žodžio prasme“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

 

Tačiau jis pridūrė, jog Ukraina, kurios kariuomenė tapo „nepalyginamai stipresnė“, nei buvo 2014 metais, kai Maskvos kurstomi separatistai perėmė Donecko ir Luhansko regionų kontrolę, „duotų atkirtį“.

 

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus. Konfliktas Ukrainos rytuose jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

 

Kovo mėnesį Rusija netoli sienos su Ukraina sutelkė 100 tūkst. karių, pakurstydama nuogąstavimus dėl galimo įsiveržimo. Po kelių savaičių Maskva paskelbė pajėgas atitraukianti, bet Kijevas ir Vašingtonas tąsyk teigė, kad atitraukimas buvo riboto masto.

 

Ukraina, JAV, NATO ir Europos Sąjunga pastarosiomis savaitėmis ėmė skambinti pavojaus varpais dėl naujo Rusijos karių judėjimo ir įspėjo dėl galimo įsiveržimo.

 

Maskva šiuos pareiškimus atmetė. Ji apkaltino Kijevą provokacijomis, o Vašingtoną – įtampos regione eskalavimu.

 

Lenkijos premjeras: pabuskit

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad NATO sąjungininkės turi „pabusti“ ir atkreipti dėmesį į Rusijos bandymus destabilizuoti regioną.

 

M. Morawieckis prieš antradienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė transliuotojui BBC, kad pastarieji įvykiai rodo, jog Kremlius ir jo sąjungininkai nori „pakeisti geopolitinę sistemą“ ir suskaldyti ES. Jis kalbėjo apie Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, augančias degalų kainas ir krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

 

Lenkijos premjeras teigė manąs, kad pagrindinis migrantų krizės prie jo šalies sienos kaltininkas yra Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tačiau Kremliuje yra jo „rėmėjas ir vadovas“ – čia M. Morawieckis omenyje turėjo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.

 

„Sudėliojus visas dėlionės detales, atsiskleidžia nelabai gražus vaizdas“, – teigė jis.

 

Lenkijos premjeras BBC taip pat sakė, kad, nepaisant nesutarimų su ES, gandai apie galimą jo šalies išstojimą iš bloko yra perdėti. Jis taip pat paneigė įtarimus, kad jo vyriausybė pažeidžia ES įstatymus, be kita ko, tvarkydamasi su migrantų krize, abortų klausimu ir vykdydama teismų sistemos reformą. M. Morawieckis teigė, kad Lenkija yra „sveiko proto“ ES narė.

 

Antradienį Latvijos sostinėje Rygoje vyks NATO užsienio reikalų ministrų, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony‘į Blinkeną, susitikimas. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra apibūdinęs Rusijos karių telkimą prie Ukrainos sienų kaip „neįprastą“ ir „dėl daugelio priežasčių keliantį labai daug nerimo“.