lrt.lt 2015 10 12
Vytautas Landsbergis (bernardinai.lt nuotr.)
Vieniems reikia priminti, o kitiems – papasakoti, kad po Sausio 13-ąją pralieto kraujo į Maskvos gatves išėjo šimtai tūkstančiai žmonių, protestuodami: „Laisvę Lietuvai ! Šalin rankas nuo Lietuvos!“ Taip teigia Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Tačiau profesorius pastebi, kad šiandien rusų smegenys – gerokai praplautos ir iš šimtų tūkstančių minios beliko keli šimtai sąmoningų žmonių.
Nuoširdžiai užjaučiame Seimo narį
Rytą Kupčinską
netekus mylimos mamos.
Lietuvos Sąjūdžio taryba
2015-10-12
Vilnius
alfa.lt 2015 10 12
Politikoje yra daug mitų, tačiau vienas jų yra gana stipriai įsišaknijęs ir mūsų laikų visuomenėse. Tai mitas apie amžiną kovą tarp blogojo elito ir gerojo paprasto žmogaus, kuriuo norima pasinaudoti. Deja, šiame mite teisingas yra tik vienas elementas – paprastu žmogumi elitas iš tikrųjų nori pasinaudoti, tačiau anaiptol ne dėl jo gerumo, o dėl jo kvailumo.
lzinios.lt 2015 10 12
Ar Vladimiras Putinas supranta Vakarų mąstyseną? Ar Vakarų lyderiai supranta V. Putino minties vingius? Taip. Atsakymas į abu klausimus – taip. Tačiau amžinai aiškinti, kad „nesupranti“ oponento, tapo geru ir net madingu pasiteisinimu, leidžiančiu (dažniausiai europiečiams) skėsčioti rankomis ir po kiekvienos naujos Rusijos avantiūros, ar tai būtų Krymas, ar Sirija, vis išsproginus akis ir papūtus žandus kartoti, kad „jau šito tai niekas nesitikėjo“.
lzinios.lt (Reuters/Scanpix nuotr.)
Šventa teisybė. Kai labai atkakliai stengiesi pats save įtikinti, jog nereikia tikėtis nieko, kas gali būti nemalonu, kad ir kas įvyktų – bus netikėta. Taip trečiadienį Francois Hollande“as netikėtai atskleidė, kad netikėtas Rusijos įsikišimas į Sirijos karą gali paversti šį konfliktą „totaliniu karu“ dėl kurio nukentės visi. Kokia netikėta išvada!
2015 10 09
Lukiškių aikštė (voruta.lt nuotr.)
Ar tokį teiginį galėtų paneigti esami ir buvę Seimo pirmininkai, premjerai ir sostinės merai? Negalėtų, nes užtenka Vilniaus Lukiškių aikštėje apsilankyti, kad pamatytų tikrą padėtį. Iškeldinant Leniną aikštė buvo desovetizuota, tačiau ne visai: palikti masyvūs šviestuvai, budriai saugoję naktimis Iljičių, tokie pat masyvūs špižiniai suolai. Aikštė tarsi tebelaukia „jo“. Tik aikštės kamputyje glūdi akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas. 1995 m. gegužės 20 d.“ Iš tikrųjų šis užrašas akmenėlyje buvo įpareigojantis, tačiau tapo užmaršties liudytoju. Valstybės vadovų teisinimasis, kad kūrybingų Zikarų ar Kašubų nebeturime, kad trūksta lėšų, neturi pagrindo, nes Valdovų rūmams, įvairiems kitiems paminklams visko atsirasdavo.
lzinios.lt 2015 10 09
Teisingumas yra didžioji Lietuvos problema. Dėl jos nesitraukia nė alkoholizmo neganda juoda: veisiasi abejingumo ir nevilties virusas, neva nieko nepakeisi; negerėja savižudybių reitingai (šiurpiai pirmaujame pasaulyje), nelėtėja emigracija iš Lietuvos.
Vytautas Landsbergis (lzinios.lt nuotr.)
Čia žmonės – eilės oro uostuose – nenori gyventi ne todėl, kad panorėjo gyventi konkrečiai kitur; jie nori gyventi ne Lietuvoje. Dar nors tiek nutuokia, kad nebėga pūdymais į Rusiją.
delfi.lt 2015 10 09
Šį sekmadienį Baltarusijoje vyks vadinamieji prezidento rinkimai. Bet jau šiandien daug įdomiau ne tai, kaip jie pasibaigs, nes A.Lukašenka yra kuklesnis nei Centrinės Azijos diktatoriai ir todėl neturėtų sau prisirašyti daugiau 80 proc. balsų, o kaip keisis Vakarų ir Baltarusijos santykiai po rinkimų.
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
S koridoriuose jau skamba balsai, raginantys pradėti naują suartėjimo su Baltarusijos režimu etapą. Ir tai tikrai ne pirmas kartas. Paskutinis suartėjimas baigėsi 2010 metų gruodį, kai įsibėgėjus porinkiminiams protestams, A.Lukašenka į kalėjimą sukišo beveik visus opozicinius kandidatus į prezidentus.
lzinios.lt 2015 10 08
Nacionalinis muziejus nebekovos, kad paminklas Jonui Basanavičiui atsirastų K. Sirvydo skvere, o ne prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kaip siūlo Vilniaus savivaldybė, portalui LRT.lt teigia muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. „Lietuvos nacionalinė filharmonija – ne ta vieta, kur reikia statyti paminklą. (...) Savivaldybė turi savo motyvų. Sveiku protu to suprasti neįmanoma“, – dėl savivaldybės užsispyrimo apgailestauja B. Kulnytė.
Birutė Kulnytė Ritos Stankevičiūtės lzinios.lt nuotr.
Antradienį Vilniaus mero patarėja architektūrai Dalia Bardauskienė informavo, jog skulptūra J. Basanavičiui turėtų iškilti prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos Vilniuje.
Anot jos, galutinai apsispręsti bendrai dirbusiems savivaldybės ir Kultūros ministerijos ekspertams padėjo Vilniaus savivaldybės tinklalapyje vykdytos visuomenės apklausos rezultatai.