Kaip Žaliojo tilto balvonai plėšia kaukes sovietmečio godotojams

veidas.lt 2014-05-06

Požiūris į skulptūras ant Vilniaus Žaliojo tilto tapo puikiu lakmuso popierėliu, rodančiu tikrąją, o ne gražiais žodžiais apie paveldosaugą dangstomą įvairių veikėjų, iš paskutiniųjų besistengiančių išsaugoti šį stalinizmo įdagą Vilniaus centre, natūrą.

Ginčui, ką daryti su sovietinėmis sklulptūromis ant Žaliojo tilto, – greit ketvirtis amžiaus. Bet publicisto Ramūno Bogdano viešas raginimas portale “Delfi” – “Išvaduokite Vilnių nuo žaliųjų žmogeliukų senelių!” – Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje pataikė itin laiku į pačią jautriausią vietą, tad šaršalas kilo nemenkas. Ginti Lietuvos okupaciją žyminčių sovietinių balvonų sukruto mokslinėmis regalijomis pasidabinusios, kultinių figūrų statusą turinčios veikėjos, visai atsitiktinai atsiskleidusios daugiau, nei būtų norėjusios.
Čia ne apie menotyros doktorantės Rasos Antanavičiūtės aiškinimus, esą sovietinės skulptūros ant Žaliojo tilto “puikiai veikia mieste kaip okupacijos simbolis”, retoriškai klausiant: “Koks būtų tikslas okupaciją pamiršti?” Ir ne apie jos argumentus, keliant vėlgi retorinį klausimą: “Ar pradėsime naikinti ir karių kapines, kuriose guli priešai?” Lyginti abstraktaus sovietmetį žyminčių statulų nuėmimo su karių kapų sunaikinimu neįmanoma.

Skaityti daugiau...

Rašyba nelietuviškais rašmenimis: kai Rusija stebi

lzinios.lt 2014-05-05

Lie­tu­vos ­len­kų po­li­ti­kai mie­liau ra­šo sa­vo pa­var­des ru­siš­ka nei lie­tu­viš­ka for­ma, tad ar­ as­men­var­džių ra­šy­bos prob­le­ma nė­ra dirb­ti­nai es­ka­luo­ja­ma? Ko­kių geo­po­li­ti­nių pa­vo­jų ­ga­li kil­ti Lie­tu­vai pa­da­rius nuo­lai­dų kal­bos sri­ty­je?  

To­kios min­tys pir­ma­die­nį skam­bė­jo kon­ser­va­to­rių or­ga­ni­zuo­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je dėl lie­tu­vių kal­bos iš­sau­go­ji­mo. Pre­le­gen­tai, ži­no­ma, bu­vo vie­nin­gi: įsta­ty­mo dėl as­men­var­džių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis pri­ėmi­mas yra ne­rei­ka­lin­gas ir at­neš­tų daug ža­los.

Skaityti daugiau...

Rusijos nota: vienašališkai stabdomas susitarimas su Lietuva

Rusijos nota: vienašališkai stabdomas susitarimas su Lietuvadelfi.lt 2014-05-05

Rusija vienašališkai sustabdė 2001 m. pasirašyto dvišalio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą. Tokią notą pirmadienį gavo Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Tai reiškia, kad Rusija nebeįsipareigoja teikti informacijos Lietuvai apie karinius pajėgumus Kaliningrade.

„Krašto apsaugos ministerija šiandien gavo Rusijos Federacijos notą, kuria informuojama, kad Rusija vienašališkai sustabdo 2001 m. pasirašyto dvišalio Lietuvos–Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą“, - DELFI patvirtino Krašto apsaugos ministerija.

Pasak ministerijos, šis susitarimas numatė, kad šalys keisis informacija apie savo karines pajėgas ir apsikeis abipusėmis karinėmis inspekcijomis.

„Informacijos apsikeitimui buvo sutarta naudoti Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE), prie kurios Lietuva nėra prisijungusi, formatą, o inspekcijas vykdyti pagal Vienos dokumento sąlygas. Iš Rusijos pusės šis susitarimas buvo taikomas jos pajėgoms Kaliningrade“, - teigia Krašto apsaugos ministerija.

2007 m. Rusijai paskelbus apie moratoriumą CFE sutarčiai, ji nustojo teikti informaciją, tačiau abipusis inspektavimas buvo tęsiamas.

„Lietuva laikėsi visų šio susitarimo sąlygų ir nesuteikė jokio preteksto tokiam Rusijos veiksmui. Šis Rusijos veiksmas rodo Rusijos nenorą užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir gali būti laikomas dar vienu žingsniu į tarpusavio pasitikėjimo ir saugumo sistemos Europoje griovimą“, - sako ministerija.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vertinamųjų vizitų į karinius dalinius.

Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo neteisėtos karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Skaityti daugiau...

Iš JAV – pavojingas signalas Rusijos bankams

lrytas.lt 2014-05-06

Maskvos politiniai veiksmai gali stipriai atsirūgti šios šalies verslininkams. Rusijos bankams nerimą sukėlė žinia, kad keturios JAV technologijų milžinės jiems nebetieks programinės įrangos.

Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę paskelbė, esą prie JAV sankcijų Rusijai prisijungė kompanijos „Microsoft“, „Oracle“, „Symantec“ ir „Hewlett-Packard“.

Šaltinių teigimu, šios technologijų milžinės ketina nutraukti programinės įrangos palaikymą, o gal net ir licencijas kompanijoms, kurios įtrauktos į sankcijų sąrašą.

Nors ši informacija iki šiol oficialiai nebuvo patvirtinta, o pačios kompanijos nuo komentarų susilaikė, neoficialiai teigiama, kad amerikiečiai veiksmų gali imtis jau netrukus.

Skaityti daugiau...

A. Paulauskas išcenzūravo savo biografiją

A. Paulauskas išcenzūravo savo biografijądelfi.lt 2014-05-06

Darbo partijos kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas rinkėjams pateikia ne visą informaciją apie savo karjerą.

DELFI turimi dokumentai rodo, kad „darbietis“ kiek patrumpino savo biografiją sovietmečio laikotarpiu. Joje nebeliko įrašo apie tarnybą Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) Administracinių organų skyriuje. Šis CK skyrius, pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, buvo atsakingas už teisėsaugos struktūrų, tarp jų – ir KGB – priežiūrą.

„Ten tas laikotarpis toks mažas, keli mėnesiai, kad aš nemanau, kad turėjau kažkaip ypatingai pažymėti. Ten iš esmės keli mėnesiai, pusmetis ar panašiai. Dabar net nepamenu. Ten rašoma pagal etapus: prokuratūra, politika... Aš taip dėliojau. Aš ne viską surašiau, kur dirbau. Jeigu taip pažiūrėjus, kur ir kada dirbau, tai kažkada dirbau ir sargu, ir statyboje. Išrašius visą darbo knygelę, tai aš daugiau vietų esu dirbęs, bet aš paėmiau etapais. Pavyzdžiui, sargu aš dirbau gal net metus“, - aiškino politikas.

Skaityti daugiau...

Neleis pavogti demokratijos

veidas.lt 2014-05-05

Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovų skaičiavimu, kas ketvirta savivaldybė pasižymi rinkimų pažeidimų rizika, todėl sekmadienį vyksiančius Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus savanoriai stebės beveik visose savivaldybėse. Sąžiningus rinkimus savanoriai stengsis užtikrinti ir per išankstinį balsavimą – savivaldybėse, namuose, specialiuose paštuose.

„Baltųjų pirštinių“ iniciatoriaus Tado Langaičio teigimu, gana didelė pažeidimų dalis tenka išankstiniam balsavimui. Jo metu rinkėjai atiduoda vos keliolika procentų balsų, bet užregistruojama maždaug tiek pat pažeidimų, kaip ir pagrindinę rinkimų dieną.
Prie rinkimus stebėsiančių 20 mobiliųjų komandų prisidės tarptautinių organizacijų „Golos“ (Rusija) bei „BelarusWatch“ (Baltarusija) rinkimų stebėtojai. T.Langaičio teigimu, nors Lietuvoje, priešingai nei šiose Rytų valstybėse, labai rimtų pažeidimų nepasitaiko, tačiau neišvengiama vidutinio sunkumo nukrypimų, pavyzdžiui, balsų pirkimo atvejų.
„Nesąžiningi balsų rinkimo būdai naudojami ir Lietuvoje. Žinoma, tai išimtys, daugiausia rinkimai vyksta skaidriai ir tvarkingai, bet turime kreipti dėmesį ir į problemines grupes, savivaldybes ar struktūras“, – aiškina T.Langaitis.

Skaityti daugiau...

UŽ MŪSŲ KALBĄ, TAUTĄ IR VALSTYBĘ

Gegužės 6 d. (antradienį) 12 val. visus kviečiame į sankcionuotą mitingą prie M.Mažvydo bibliotekos ir Seimo už valstybinę kalbą, tautą, Lietuvos valstybę ir jos teritorijos nedalomumą.

Socialdemokratų frakcija Seime registravo prieškonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą su 150 naujų raidžių, o V.Tomaševskio frakcija – tris vadinamojo Tautinių mažumų įstatymo projektus ir Civilinio proceso, Švietimo įstatymų pataisas, iškraipant Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir įvedant dvi kitas „regionines“ kalbas. Tai pablogintų valstybės ir visų piliečių, visų tautinių bendrijų padėtį.

Minėtos partijos šiuos Konstitucijos pažeidimus nori įvykdyti po rinkimų, kad rinkėjai nebegalėtų jų tinkamai įvertinti. Dėl to visus kviečiame nebalsuoti už valstybinės kalbos nepalaikančius šių partijų kandidatus į Lietuvos Prezidentus, Europarlamentą bei kitas institucijas tol, kol šios partijos ir jų kandidatai neatsiims minėtų projektų. Kiekvieną balsavimą už prieškonstitucinį projektą laikome Seimo nario priesaikos sulaužymu.

Kviečiame visus piliečius balsuoti už kandidatę į Lietuvos Respublikos Prezidentus D. Grybauskaitę, nuosekliai besilaikančią Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo.

Prašome visus Seimo narius balsuoti už V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo, Tautinių bendrijų įstatymų projektus.

 

Lietuvos Sąjūdis

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

„Vilnijos“ draugija

 

IN MEMORIAM. Kęstutis Milkeraitis

IN MEMORIAM. Kęstutis Milkeraitis

 

MIRĖ TEISININKAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS KĘSTUTIS MILKERAITIS (1945 I 2 Delnickuose, Marijampolės aps. – 2014 V 3 Vilniuje)

Su giliu liūdesiu Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad eidamas 70-ius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis.

K. Milkeraitis gimė agronomo, visuomenės veikėjo, Klaipėdos krašto sukilėlio Richardo Milkeraičio ir ūkininkaitės Emilijos Rutkauskaitės šeimoje vyriausiuoju iš keturių vaikų.

1963 m. baigė Klaipėdos m. IV vidurinę mokyklą, o 1974 m. teisę Vilniaus universitete. Dirbo tardytoju prokuratūroje, specialistu medžioklės ūkyje, Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytoju, Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo komiteto patarėju, Lietuvos Respublikos Seimo antrosios kadencijos kontrolieriumi.

Aktyviai ir principingai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame gyvenime: Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas (1989-1992), Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narys nuo įsikūrimo (1989 V 27) ir seimelio narys (1996-1999), Nepriklausomybės partijos narys (1990-2002), Lietuvos piliečių chartijos narys, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio pirmininkas (nuo 2007 m.), vienas iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų, Piliečių Santalkos inicijuotos pilietinės akcijos „Neišduok“ signataras (2007 m.), aktyvus publicistas.

Lūžus lietuvybės ąžuolui, Lietuvininkų bendrija reiškia užuojautą velionio šeimai – žmonai Janinai, dukroms Gabrielei ir Kristinai, broliui ir seserims, artimiesiems Lietuvoje ir Vokietijoje, visiems bendražygiams Lietuvoje ir pasaulyje.

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“.

Parengė Lietuvininkų bendrijos Vilniaus skyriaus vadovas Vytautas A. Docentas

Velionis bus pašarvotas Vilniuje Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šarvojimo salėje (J. Matulaičio a. 3, LT – 05111 Vilnius) gegužės 6 d. (antradienį); pagerbimas nuo 17.00 val., Šv.Mišios 18.30 val. Išlydėjimas gegužės 7 d. (trečiadienį). Pradžia 13.00 val.

 

Daugiau straipsnių...

  1. V. Landsbergis. Pirmoji Europoje
  2. Naujo pobūdžio karas? Ne visai
  3. A.Narbekovas grįžta į Seimą
  4. „Deutsche Welle“ susitikimas su Europos Parlamento nariu iš Lietuvos (Europos liaudies partija) Vytautu Landsbergiu